- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- 1-323-836/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48035-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Kaltinamasis
- V. A.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2019 m. lapkričio 9 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje- gatvėje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvirai iš R. Ž. striukės kišenės pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. Ž. priklausantį turtą – pinigus 140 eurų.
Kaltinamasis V. A. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. Paaiškino, jog 2019 m. lapkričio 9 d., apie 15.00 val., prie (duomenys neskelbtini), iš R. Ž. striukės kišenės pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. Ž. priklausantį turtą – pinigus. Nukentėjusįjį pažinojo iš matymo. Atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi. Pinigus išleido savo reikmėms pirko maistą, cigaretes. Sutinka su 300 Eur civiliniu ieškiniu. Atlygino jau 150 Eur, kitus grąžins per tris mėnesius pagal susitarimą. Dirbu statybos darbus, uždirba apie 600-700 eurų per mėnesį, turi galimybę atlyginti žalą. Išlaikytinių, vaikų neturi, gyvena vienas. Paėmė 120 Eur, bet galėjo viena kupiūra 20 Eur ir iškristi, nes tik nuėjęs toliau suskaičiavo pinigus.
Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad 2019 m. lapkričio 9 d., šeštadienį, pasiėmė pensiją, nuėjo į parduotuves apsipirko. Pinigus įsidėjo į striukės viršutinę kišenę, kuri buvo atsegta. Priėjo prie namo kampo ir prie (duomenys neskelbtini) užpuolė V., kurį pažinojo iš matymo. Jis pasakė "atiduok cigaretes". O cigarečių buvo nusipirkęs. Kišenėje buvo pinigai, tarp jų buvo du Teleloto bilietai. Kartu su pinigais V. ištraukė ir bilietus, bet bebėgdamas juos išmetė, kuriuos vėliau rado. Iš veido matė, kai nusmuko kapišonas, kad tai V. ir iš balso jį pažino, abejonių nekilo. Tiksliai žino, kad buvo 140 Eur, tai 100 Eur, du vienetai po 10 Eur ir 20 Eur. Civilinį ieškinį 300 Eur palaiko. Patvirtino, jog 150 Eur neturtinę žalą jam atlygino, liko 150 Eur atlyginti ir sutarė, kad iki balandžio 15 d. atlygins. Atleidžia kaltinamajam, susitaikė. Nesiekia jam griežtos bausmės. Jo kaltinamasis nemušė, smūgių nesudavė. Tiesiog pasilenkė maišelį su maistu pastatyti, gal pamatė pinigus kišenėje ir viskas greitai įvyko.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
R. Ž. pareiškime – protokole nurodyta, kad 2019-11-09 d. apie 15 val. prie namo, (duomenys neskelbtini), iš jo striukėje esančios kišenės pažįstamas asmuo „V.“ pavogė 140 eurų, kupiūromis dvi po 10, vieną 20 ir vieną 100 (1 t., b. l. 15-17).
Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra prie namo, (duomenys neskelbtini). Pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta. (1 t., b. l. 20-27).
Tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta kad 2019-11-09 apie 16.25 val. gautas pranešimas vykti (duomenys neskelbtini), kur prieš 1 val. einant gatve pažįstamas vyras iš kišenės ištraukė 140 eurų, įtariamasis pasišalino. Prie (duomenys neskelbtini) laukė pranešėjas R. Ž., kuriam nustatytas 1,83 promilių girtumas. R. Ž. nurodė, kad jam einant apsipirkus iš parduotuvės namo pro (duomenys neskelbtini), už kampo jo laukė jam iš matymo pažįstamas asmuo V., kuris priėjęs prie minėto daugiabučio namo kampo prišoko prie R. Ž. ir iš jo kišenės ištraukė 140 eurų ir pasišalino (1 t., b. l. 30-33).
Policijos suvestinių išraše nurodyta, kad 2019-11-09 16.17 val. gautas R. Ž. telefoninis pranešimas apie tai, kad prieš 1 val. einant gatve pažįstamas vyras iš kišenės ištraukė 140,-Eur ir pasišalino. Įtariamasis vilkėjo juoda striuke su gobtuvu, juodomis kelnėmis. (1 t. b. l. 35).
Nukentėjusysis R. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-09, prieš pietus (apie 10-11 val.) nuėjo į paštą pasiimti jam priklausančios išankstinės pensijos. Pašto darbuotoja jam padavė 210 eurų su centais. Pinigus įsidėjo į striukės kairės pusės viršutinę kišenę, 10,- Eur įsidėjo į kelnių kišenę, ir nuėjo į šeštadieninį turgų, kur nieko nepirko, bei į maisto parduotuves, kur išleido 30 Eur. Po to jis nuėjo pas savo motiną A. Ž., jai padavė 20 eurų. Tuomet nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur parduotuvėje "A." dar išleido iki 10,-Eur. Apie 15 val. jis ėjo į namus pro (duomenys neskelbtini). Ėjo vienas. Einant prie (duomenys neskelbtini), iš už kampo, staiga išlindo iš matymo pažįstamas vyriškis, kurį pažįsta iš matymo apie 7 metus, jį vadina pravarde „V.“, kuris priėjęs pasakė "atiduok cigaretes". Jis iškart atpažino, kad čia yra tas „V.“, atpažino iš balso. "V." staiga įkišo ranką (dešinę) į jo striukės kairės pusės viršutinę neužsegtą kišenę ir iš ten ištraukė pusiau perlenktus eurus, viso 140 eurų (2 vnt. po 10 Eur, 1 vnt. 20 Eur ir 1 vnt. 100 Eur kupiūromis) ir tarp pinigų buvusius du Teleloto bilietus. „V.“ savo dešinėje rankoje, sugniaužęs kumštyje, laikė jo pinigus ir norėjo bėgti, tačiau jis jį pasivijo ir pagriebė jam už striukės. Jis matė, kaip pažįstamas asmuo išmetė ant žolės du jo Teleloto bilietus. Jis jam nuo galvos nuėmė gobtuvą ir matė jo veidą, todėl gali patvirtinti, kad tai tikrai buvo tas iš matymo pažįstamas vyriškis pravarde „V.“. Tada jis jį nusivedė prie (duomenys neskelbtini) galinės sienos, apžiūrėjo jo kišenes, tačiau pinigų nerado. Mano, kad pinigus šis galėjo užsikišti į apatines kelnaites, kurių netikrino. Po to "V." nubėgo. Jis nuo žolės pasiėmė savo du Teleloto bilietus ir grįžo namo, išsikrovė maisto produktus ir nuėjo pas draugą R., gyvenantį kitame name, kartu su juo išgėrė degtinės butelį, jam viską papasakojo. R. pasiūlė jam dėl vagystės kreiptis į policiją. Nusikaltimu padaryta 140,-Eur turtinė žala. (1 t., b. l. 40-43, 44-47, 48-51, 52-54)
Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad R. Ž. atpažino V. A. kaip asmenį, kuris iš jo striukės kišenės 2019-11-09 apie 15 val., prie (duomenys neskelbtini), pavogė pinigus - 140 eurų (1 t. b. l. 55-61).
Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad R. Ž. pateikė savo striukę (1 t. b. l. 62-64).
?Apžiūros protokole nurodyti R. Ž. striukės požymiai, apžiūrėta kišenė, iš kurios buvo pavogti pinigai ir striukė grąžinta nukentėjusiajam (1 t. b. l. 65-70).
Liudytojas R. B. parodė, kad 2019-11-09, apie 15.30 val. pas jį į svečius atėjo draugas R. Ž., jis buvo labai susijaudinęs, susinervinęs. R. tada vilkėjo pilkos spalvos striukę, striukės viršutinė dalis buvo šviesiai pilkos spalvos, o striukės apatinė dalis buvo tamsiai pilkos spalvos. Jis tik įėjęs į namus parodė atsegtą kairės pusės viršutinę, išorinę striukės kišenę, ir pasakė „iš čia pavogė pinigus“. Jis pasakė, kad apie 15 val. prie bendrabučio, (duomenys neskelbtini), iš už kampo jį užpuolė ir pavogė jo pinigus pažįstamas vyras, kurį jis atpažino. R. sakė, kad pavogė 140 eurų. Tada su R. namuose išgėrė vieną butelį degtinės ir begeriant jis jam pasiūlė paskambinti į policiją, kad surastų vagį ir padėtų atgauti pinigus (1 t., b. l. 83-86).
Liudytoja A. O. Ž. parodė, kad 2019-11-09 d., dienos metu, tarp 12 val. ir 14 val., jos sūnus R. Ž. atvyko pas ją ir davė jai 20 eurų, ar turėjo jis daugiau pinigų, nematė (1 t., b. l. 91-92)
Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad A. A. pateikė USB atmintinę su vaido įrašu (2 t., b. l. 2-5). Atmintinė grąžinta (2 t., b. l. 15).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše 2019-11-09 15:03:30 matomi prie daugiabučio (duomenys neskelbtini) galinės sienos stovintys du asmenys. Vienas iš jų vilki mėlynos spalvos kelnėmis, juodos spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs kapišoną ir stovi nugarą atsukęs į filmavimo kamerą. Už jo (šalia mėlynos spalvos kelnėmis vilkinčio vyro) stovi kitas vyras, kuris atsisukęs priekiu į vyrą vilkintį mėlynos spalvos kelnėmis, jis vilki juodos spalvos kelnėmis ir pilkos spalvos striukę. Matosi, kad tas vyras vilki striuke, kurios viršutinė dalis yra šviesiai pilkos spalvos, o striukės apatinė dalis yra tamsiai pilkos spalvos. Vyras su pilkos spalvos striuke apčiupinėja rankomis asmens, kuris vilki mėlynos spalvos kelnėmis, striukę. Minėtų asmenų dešinėje (prie pat jų) matosi, kad kažkas padėta ant grindinio, baltos spalvos. Įrašo pabaigoje asmuo, vilkintis pilkos spalvos striuke, pasilenkia link šalia esančio baltos spalvos daikto (2 t., b. l. 6-14).
Akistatos tarp nukentėjusiojo R. Ž. ir įtariamojo V. A. metu, nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, nurodė, kad būtent V. A. 2019-11-09 apie 15 val. ties (duomenys neskelbtini), namu, iš jo kišenės ištraukė pinigus- 140,-Eur. Įtariamasis neigė įvykdęs vagystę. R. Ž. nurodė, kad V. A. nusikaltimo metu atpažino iš pradžių iš balso, o po to pamatė veidą- ir iš veido (2 t., b. l. 35-38).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra.
Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina apžiūros protokolai, akistatos protokolas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad V. A. 2019 m. lapkričio 9 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje - gatvėje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, atvirai iš R. Ž. striukės kišenės pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. Ž. priklausantį turtą – pinigus 140 eurų.
Nusikaltimas yra baigtas, kadangi kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo valdytis, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Pagrobto turto vertė (140 eurų) nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes vagystė padaryta atvirai ir tai rodo didesnį nusikalstamos veikos ir pačio kaltinamojo pavojingumą, o tai yra vagystę kvalifikuojantis požymis. Todėl kaltinamojo veikoje yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.
Dėl bausmės
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. A. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, neteistas (teistumas išnykęs), (2 t., b. l. 97-102), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 131-142), (duomenys neskelbtini). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamasis nurodė, kad dirba, gauna pajamas, tačiau duomenų patirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė, todėl teismas mano, jog netikslinga kaltinamajam skirti švelniausią bausmę baudą. Teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį žalos, nukentėjusysis jam griežtos bausmės nesiekia, nurodė, jog atleidžia, susitaikė, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę artima minimaliam dydžiui su įpareigojimais: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tai bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.
Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 12 d. 13.40 val. iki 2019 m. lapkričio 13 d. 16.23 val. (2 paros), (2 t., b. l. 43-46).
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusysis R. Ž. pareiškė 300 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, motyvuodamas jog iš jo buvo pavogti pinigai 140 eurų, bei padaryta neturtinė žala, kadangi kaltinamasis pavogė jo paskutinius pinigus, dėl to jis labai pergyveno, neturėjo pinigų vykti į Kauną darbo paieškai, naktimis dėl to įvykio negali užmigti (1 t., b. l. 78).
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Nors byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių ieškinio pagrįstumą, pažymėtina, jog nurodyta ieškinio suma yra protinga savo apimtimi, laikant jog tokia turtinė žala padaryta nukentėjusiajam, kadangi atvirai buvo pavogti pinigai. Nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė nepatogumus, todėl spręstina, jog nukentėjusysis turi teisę ir į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, todėl civilinis ieškinys dėl žalos pagrįstas. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko visiškai, jo dydžio neginčijo. Ši turtinė ir neturtinė žala atsidaro dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę ir neturtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo gautas pakvitavimas, iš kurio matyti, jog kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 150 eurų, kitą dalį 150 eurų įsipareigojo atlyginti iki 2020 m. balandžio 15 d. Kadangi dalį žalos kaltinamasis atlygino, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 150 eurų turtinė ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. (2 tomas, b. l. 81-86)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmenines laikmenas, palikti saugoti prie bylos. (2 tomas, b. l. 6, 27) Striukę, kuri grąžinta nukentėjusiajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiojo R. Ž. žinioje.
Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – (pašto išlaidos), valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: per 4 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti 150 eurų turtinę žalą nukentėjusiajam ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti V. A. sumažintą bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: per 4 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti 150 eurų turtinę žalą nukentėjusiajam R. Ž. ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 12 d. 13.40 val. iki 2019 m. lapkričio 13 d. 16.23 val. (2 paros).
Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Priteisti iš nuteistojo V. A., (duomenys neskelbtini), 150,00 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam R. Ž..
Priteisti iš V. A. proceso (pašto) išlaidų – 3,72 Eur (trys eurus 72 centus) valstybės naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Striukę, kuri grąžinta nukentėjusiajam, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiojo R. Ž. žinioje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.