Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant ieškovui A. S., atsakovei K. I., Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilmai Petkienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei K. I. dėl santuokos nutraukimo ir tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas A. A. paliudijo, kad yra atsakovės sugyventinis. Nurodė, kad jie su atsakove ir jos dukra G. gyvena kartu daugiau nei apie metus. Su G. jo santykiai yra normalūs, beveik tėviški. Ją auklėja ir rūpinasi, kaip tikras tėvas, norėtų ją globoti, o ateityje ir įsivaikinti. Socialinis ryšys su mergaite tvirtas. Mergaitė ji vadina ir vardu, ir tėčiu. Nesenai su atsakove susilaukė sūnaus A., kurio tėvu taip pat įrašytas ieškovas, tačiau planuoja nuginčyti tėvystę.

Teismo posėdžio metu Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad gimus G., ieškovas mergaite rūpinosi, tačiau kadangi mergaitė su mama daugiau laiko būdavo Telšiuose, todėl labai tvirti ryšiai, tarp ieškovo ir G. nėra susiformavę. Ieškovas nors iš pradžių ir bendravo su mergaitę, tačiau sužinojęs, kad ji ne jo dukra, po truputį bendravimą mažino ir ateityje neplanuoja su mergaite bendrauti. Iš visų aplinkybių, DNR testo paaiškėjo, kad A. S. nėra biologinis G. I. tėvas. Esminis ir svarbiausias vaiko interesas išsaugoti ilgametį vaiko ryšį su tėvu, tačiau šiuo atveju, tarp G. I. ir A. S. nėra susiformavęs labai stiprus ryšys ir tikėti, kad su laiku jis tik silpnės, be to ir pats ieškovas nurodo, kad nesieks to ryšio palaikyti. Mano, kad tėvystės nuginčijimas nesukeltų vaikui neigiamų emocijų, nes mergaitė nuo 2015 m. rudens gyvena su mama ir jos draugu A. A.. Mergaitė yra prie jo prisirišusi, be to mergaitė pakankamai jauno amžiaus ir jai išsakyti savo poziciją sunku. Ji prisimena, kad Klaipėdoje gyveno tėtis, tačiau šiuo metu savo tėčiu laiko A. A.. Nuginčijus tėvystę, A. A. sutiktų pripažinti tėvystę gera valia, ir nors jis žino, kad nėra biologinis G. tėvas, tačiau jis ją augina ir rūpinasi, kaip savo dukra, socialiniai ryšiai tarp jų yra, emocinis ryšys taip pat yra geras ir šiltas. Tėvystės nuginčijimas nesukeltų neigiamų pasekmių ir atitiktų geriausius vaiko interesus, nes svarbu ką vaikas pripažįsta tėvu, o ne biologinis tėvas, juolab, kad ieškovas nėra biologinis G. tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. ir K. I. 2010-06-02 sudarė santuoką Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. I..

Dėl santuokos nutraukimo

Įvertinęs ieškovo ir atsakovės paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti ar to siektų. Atsakovė šiuo metu turi draugą. Atsižvelgiant į visas bylos nagrinėjimo teisme nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl jų santuoka nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (LR CK 3.60-3.61 str.). Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė – „S.“, atsakovei - ,,I“.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad vaiko G. I., gim. (duomenys neskelbtini) Telšiuose, tėvu yra įrašytas ieškovas. Vaikui suteikta atsakovės pavardė. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys susituokė ir gyveno kartu. Metus laiko atsakovė buvo išvykusi dirbti į užsienį, iš kur grįžo nėščia. Atsakovė buvo sugrįžusi atostogų, todėl ieškovas neįtarė, kad nėra vaiko tėvas. Ieškovas nuo pat gimimo rūpinosi mergaite kaip savo dukra. Kad ne jis yra mergaitės biologinis tėvas atsakovė jam pasakė, tik šių metų kovo mėnesį. Kad įsitikintų, ieškovas pasidarė DNR testą, kuriame nurodyta, kad A. S. nėra biologinis G. I. tėvas. Atsakovė patvirtino, kad G. I., nėra ieškovo dukra, ir kad apie tai ieškovui pasakė tik šių metų kovo mėnesį. Kas mergaitės biologinis tėvas atsakovė negalėjo nurodyti. Sutinkamai su LR CK 3.152 str. 1 d. kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kaip matyti iš šalių paaiškinimu, ieškovas apie tai, kad nėra G. biologinis tėvas sužinojo tik šių metų kovo mėnesį, todėl ieškovas nėra praleidęs įstatyme numatyto vienerių metų termino.

Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti šiuos asmenis siejantį socialinį ryšį, tokio ryšio pripažinimą, tarp jų susiklosčiusius santykius, vaiko savijautą ir požiūrį į minėtus santykius. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas iki pat šių metų kovo mėnesio, t. y. iki to momento, kai sužinojo apie tai, jog nėra G. I. tėvas, mergaite rūpinosi, prisidėjo prie jos išlaikymo. Tačiau kaip nurodė pats ieškovas, santykiai su mergaite nėra labai artimi, mergaitė po truputį nutolo, nes ji su mama gyvena kitame mieste. Įtakos santykių atšalimui turi ir tai, kad mergaitės mama turi draugą, kuris gyvena kartu, taip pat rūpinasi mergaite, su juo mergaitė praleidžia daugiau laiko. Institucijos teikiančios išvadą atstovė patvirtino, kad nors mergaitė ir prisimena ieškovą, tačiau šiuo metu savo tėčiu laiko atsakovės draugą A. A., yra prie jo prisirišusi, socialiniai ryšiai tarp jų yra, emocinis ryšys taip pat yra geras ir šiltas. Liudytoju apklaustas A. A. patvirtino, kad mergaite rūpinasi, kaip savo dukra, ateityje planuoja įsivaikinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius, kad ieškovas tikrai nėra ir negali būti G. I. biologinis tėvas, jų socialiniai ryšiai silpni, ieškovas neturi noro palaikyti tolimesnių ryšių su dukra, todėl ieškovo tėvystė nuginčytina nematant pagrindo pripažinti socialinės tėvystės dėl silpnų ieškovo ir mergaitės socialinių ryšių bei ieškovo nenoro jų palaikyti (LR CK 3.150 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad nuginčijus G. I. tėvystę, jos interesai nebus pažeisti, nes atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta tiek tarptautinių, tiek ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų.

Dėl turto padalijimo

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (LR CK 3.100 str. 4 p.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Teismas turi spręsti koks turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, o koks – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat koks asmeninis sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88-3.90 str.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2010-02-10 ieškovo A. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini).Nesant ginčo, teismas sutinka su ieškovo ir atsakovės pozicija dėl šalių minimo asmeninio ir nedalintino turto, t.y. ieškovui asmeninės nuosavybės teise paliekant1/3 buto, esančio(duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu nekilnojamojo turto nėra registruota.

Ieškovas ieškinyje prašė jam paskirti asmeninės nuosavybės teise automobilį Volvo S80, 2000 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, o atsakovei K. I. paskirti asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Passat, 1998 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės. Teismo posėdžio metu šalys pareiškė, kad sutinka su ieškovo pasiūlyta šio turto padalinimo tvarka. Tarp šalių dėl šio turto ginčo nėra, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas (CPK 185 straipsnis). Šalys nurodė, kad kito dalintino turto, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl kitų reikalavimų

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ribojant dispozityvumo ir rungimosi principus šeimos bylose siekiama užtikrinti visapusišką byloje dalyvaujančių asmenų ir trečiųjų asmenų interesų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2006 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-7/2006). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ch. v. D. Ch., bylos Nr. 3K-3-513/2007). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylai nagrinėjant teisme atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. I.. Minėto vaiko tėvu įrašytas ieškovas A. S.. Ieškovas neprašo nuginčyti tėvystės A. I., o atsakovė neprašo priteisti iš ieškovo išlaikymo sūnui. Kaip matyti, šalys šioje byloje nereiškia reikalavimų dėl tėvystės nuginčyjimo ir kitų klausimų, susijusių su mažamečiu A. I.. Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, teismui šioje byloje nėra teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus, nesant tarp šalių ginčo ir šioms sutariant esminiais bylos nagrinėjimo aspektais. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog A. I. šiuo metu gyvena su motina ir galimu savo tėvu šioje byloje liudytoju apklaustu A. A., kuris ir teikia išlaikymą atsakovės vaikams. Dėl to teismas nepasisako mažamečio A. I. išlaikymo ir kitais su juo susijusiais klausimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2010-06-02 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. I., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – „S.“, „I.“.

Priteisti ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį Volvo S80, 2000 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės.

Priteisti atsakovei K. I. asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Passat, 1998 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės.

Ieškovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini)(Unikalus Nr. 2198-7005-4017:0023).

Pripažinti, jog ieškovas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), tėvas, o G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nėra A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), dukra.

Panaikinti duomenis G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2011-12-30 išduotame gimimo liudijime AA Nr.(duomenys neskelbtini), apie tai, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), tėvas.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo ir tėvystės nuginčijimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių rajono apylinkės teismą.