Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 2020 m. rugsėjo 21 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme, 2023 m. gruodžio 5 d. paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. G. padarė vagystę įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2024 m. gruodžio 30 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas rūsio duris įsibrovė į daugiabučio namo antros laiptinės rūsį, bei išlaužęs pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į A. B. priklausantį sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė nukentėjusiajai A. B. priklausantį turtą - pilkos spalvos dviratį su bėgiais 600,00 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai A. B. bendrai 600,00 Eur turtinę žalą,

Motyvuojamoji dalis

2. Baudžiamoji atsakomybė už šią V. G. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

3. V. G., ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2024 m. gruodžio 30 d., dienos metu, nepamena kur gėrė alkoholį. Po to, apie 23.00 val. eidamas pro (duomenys neskelbtini), namą, pamatė atrakintas rūsio laukines duris ir sugalvojo įeiti į vidų. Įėjęs į vidų ir nulipęs laiptais į apačią, iš karto po laiptais buvo sandėliukas, kuris buvo užrakintas pakabinama spyna. Apsižvalgęs pamatė ant betoninių grindų metalinį vamzdį apie 1 metro ilgio, kurį paėmęs trinktelėjo per sandėliuko spyna ir ji atsikabino. Ištraukęs spyną ir atidaręs sandėliuko medines duris, jame pamatė dviratį, kuris buvo pilkos spalvos, kiek pamena su krepšeliu, bei su užrašais, tačiau jų neįsidėmėjo. Negali pasakyti, kurioje vietoje ir kokios spalvos ant dviračio tiksliai buvo krepšelis. Pamatęs dviratį sugalvojo jį pavogti, nuvažiuoti į sodus. Išsivaręs dviratį iš sandėliuko, juo nuvažiavo į sodus, kur gyvena pažįstamas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jis nei jo vardo nei pavardės nežino, žino tik pravardę. Nuvykęs dviračiu pas „(duomenys neskelbtini)“ ten dviratį ir paliko. Kai ėjo pro rūsio laukines duris, neturėjo tikslo vogti, tačiau, kai rado metalinį vamzdį ir juo trinktelėjus per spyną, ji nukrito, tuo metu atidaręs sandėliuką ir pamatęs dviratį sugalvojo jį pavogti. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio (b. l. 172-175).

4. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

4.1. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios A. B. parodymai, kad 2024 m. gruodžio 31 d. apie 9 val. jai paskambino kaimynė ir jai pasakė, kad jos sandėliuko durys atidarytos, ant žemės numesta spyna ir pavogtas dviratis. Kaimynė Z. sakė, kad jai pasakė kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto, kadangi kaimynai 31 d. ryte, tikslios valandos nežino, buvo nuėję iki savo sandėliuko ir pamatė atvirą jos sandėliuką su numesta spyna. Šių metų sausio 4 d. grįžusi namo pamatė, kad sandėliuke nebėra dviračio. Sandėliuką buvo užrakinusi su spyna, laukinės sandėliuko durys taip pat būdavo rakinamos, tačiau, jokių laužimo žymių, nei ant laukinių, nei ant jos sandėliuko durų, nebuvo, spyna taip pat buvo nepažeista. Dviratį jai buvo pirkusi dukra su žentu maždaug prieš 4-5 metus, kainavo apie 600,00 Eur. Dviratis baltos ir sidabrinės spalvos, su vokišku užrašu, baltu krepšeliu pritvirtintu virš galinio rato, vienas rato stipinas buvo išlaužtas, kadangi ankščiau buvo virtusi ir jis buvo sulūžęs, prie sėdynės buvo pritvirtinta spyna, dviračiui prirakinti. Sandėliuke taip pat buvo senas dviratis, tačiau jo niekas neėmė, maisto produktų minėtame sandėliuke nelaikydavo. Paminėjo, kad kaimynė Z. nuo gruodžio 20 d. turėjo jos buto raktus, kadangi prižiūrėjo butą, kol ji buvo išvykusi pas vaikus į Vilnių. Su kaimyne Z. ir kaimynais iš 20 buto: S. G. ir R. sutarė gerai, pykčių neturėdavo. Z., mano, tikrai negalėjo paimti dviratį, kadangi su ja bendrauja daug metų ir viena kitai prižiūri butus, kai išvyksta. Kaimynas G. ir kaimynė R., mano, taip pat negalėjo paimti dviratį, kadangi jie daug metų gyvena tame bute ir nėra nieko ankščiau pavogę. Kas daugiau galėjo pavogti dviratį, neįtaria, tačiau kaimynas G. minėjo, kad 2024 m. gruodžio 30 d. vakare, kai jau buvo tamsu, per langą pamatė, kad labai girtas asmuo, žemas, jaunas, sėdo ant dviračio, panašaus į jos, ir nuvažiavo link parduotuvės ,,Žemaitijos pienas“. G. sakė minėto asmens nepažįsta, tačiau nustačius asmenį, gal ir galėtų jį atpažinti. Taip pat nori paminėti, kad jų kiemas nefilmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, sandėliukas rakinamas raktu, raktą nuo jos sandėliuko turėjo tik ji, tačiau kol buvo išvykusi, raktas buvo padėtas bute, koridoriuje, stalčiuje. Turtas draustas BTA draudime, dėl dviračio vagystės jau kreipėsi į draudimą (b. l. 33-38). Nukentėjusiosios A. B. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad pamena savo ankščiau duotus parodymus, jų laikosi ir nekeičia. Atvykus pas tyrėją į apklausą kabinete atpažino stovintį baltos spalvos metalinį krepšelį, kaip savo. Krepšelis su metaline baltos spalvos rankena su per vidurį esančia juoda rankenėle. Taip pat atpažino ir dviratį, kuris yra sidabrinės spalvos su užrašu ant rėmo. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu dviratį jai buvo pirkusi naują, dukra su žentu maždaug prieš 4-5 metus, kainavo apie 600,00 Eur. Dėl nuo sandėliuko nulaužtos pakabinamos spynos ji pretenzijų neturi, kadangi turėjo savo kitą seną spyną, kurią uždėjo. Dėl to jokia žala jai nepadaryta. Dėl dviračio taip pat jokių pretenzijų neturi, kadangi turtas draustas ir draudimas jai atlygino padarytą žalą. Civilinio ieškinio nereikš. Prašo, esant galimybei jai gražinti dviratį, kadangi jis reikalingas naudotis. Su juo sezono laikotarpiu važinėjasi į sodą (b. l. 58-61);

4.2. liudytojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. gruodžio 30 d., apie 20.00 - 21.00 val., galėjo būti apie 20.50 val. ėjo parvesti savo katino. Dar prieš parsivedant savo katiną, maždaug 10-15 min. anksčiau, sėdėdamas prie lango matė, kaip nuo jo laiptinės išeidinėja vyriškis. Jis buvo vienas. Matė, kad vyriškis išsivarė dviratį ir bandė su juo važiuoti. Vyriškio veido bruožų neįsidėmėjo. Vyriškis atrodė jaunas, tačiau jo sudėjimas ir ūgis buvo panašus į vaiko, vyriškis buvo nedidelis. Ką asmuo vilkėjo jis neatkreipė dėmesio, tuo metu jau buvo tamsu. Sėdėdamas pro langą matė, kad vyriškis vizualiai atrodė labai girtas ir ne jis važiuodamas valdė dviratį, o dviratis jį. Vyriškis nuo laiptinės nuvažiavo link parduotuvėlės, tačiau tiksliai į kurią pusę jam per langą nesimatė. Vyriškio išvarytas dviratis buvo didelis, baltos spalvos, stambiu rėmu, ant bagažinės buvo baltas krepšelis. Apie tai, kad buvo įvykdyta vagystė sužinojo ryte. Kai išvakarėse matė vyriškį su dviračiu, nė nepagalvojo, kad jis išsivarė jo kaimynės dviratį (b. l. 66-68);

4.3. liudytojo O. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam būnant pas pažįstamą T. D., pravarde „(duomenys neskelbtini),“ sode, kiek pamena (duomenys neskelbtini), mieste, (duomenys neskelbtini), gatvėje, tikslaus adreso nepamena, gėrė alkoholį. Vėlai vakare, tikslaus laiko taip pat nepasakys, nes nepamena, pas T., dviračiu, kuris buvo šviesios spalvos, tiksliai kokios jau nepamena, priekyje buvo baltos spalvos krepšelis, atvažiavo V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pavardės nepamena. Kadangi V. buvo jam skoloje 5,00 Eur, jis jam pasakė, kad dviratį gali pasiimti už skolą. Kiek pamena dviratį tą naktį paliko sode, pas T. D.. Praėjus gal trims ar keturioms dienom jis nuėjo pasiimti dviratį, kurį jam buvo už skolą palikęs V., t. y. „(duomenys neskelbtini)“. Kad dviratis vogtas, įtarimų turėjo, tačiau V. nieko neklausinėjo, iš kur jis dviratį paėmė. Dviratį pasiūlė parduoti vienam pažįstamam, t. y. E. M., kuris iš jo dviratį nupirko už 100,00 Eur. Tą pačią dieną, kada iš sodo pasiėmė dviratį, kuris buvo jau be baltos spalvos krepšelio, iš karto nuvarė ir pardavė E. M.. Parduodant E. M. dviratį, paminėjo, jam, kad jis galimai gali būti vogtas, tačiau jis jam nieko neatsakė. Pažįstamas T., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kurio sode buvo paliktas dviratis, kurį atvarė V., nuo jo nusikabino baltos spalvos metalinį krepšelį ir užsidėjo ant savo dviračio (b. l. 73-76);

4.4. liudytojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad tikslaus laiko nepamena, tačiau pamena aplinkybę kai pas jį į sodą su dviračiu atvažiavo O. Z. pažįstamas, kiek žino pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jo nei vardo nei pavardės nežino. Tą vakarą su O. pažįstamu „(duomenys neskelbtini)“ ir susipažino, iki tol jo nepažinojo. Tą dieną su O. Z. pas jį sode gėrė alkoholį. Kiek pamena O. jam paminėjo, kad pas jį į sodą atvyks jo pažįstamas. Jis O. neprieštaravo, kad pas jį į sodą atvyktų jo pažįstamas. Vėlai vakare, tikslaus laiko jau nepasakys, buvo labai tamsu, dviračiu, kuris buvo šviesios pilkos ar baltos spalvos, ant dviračio priekio buvo baltos spalvos metalinis krepšys, atvažiavo O. pažįstamas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Dviratį leido įsivaryti pas save sandėliuką. Kad dviratis vogtas jis iš pradžių nepagalvojo. Tik vėliau su O. ir „(duomenys neskelbtini)“ geriant alkoholį iš O. ir „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio pokalbio suprato, kad dviratis galimai yra vogtas. „(duomenys neskelbtini),“ paminėjo O. kad dviratį dovanoją, ar kažką panašiai. Po išgertuvių O. nakčiai pasiliko pas jį sode, o „(duomenys neskelbtini),“ pėsčiomis išėjo namo. Dviratis liko pas jį sandėliuke. Kiek pamena, kadangi neneigs jau buvo seniai, be to buvo ir neblaivus, ar tą patį vakarą, ar sekančią dieną, nuo dviračio kartu su O. nukabino baltos spalvos metalinį krepšelį ir jį pasiliko pas save sandėliuke. O. su šiuo dviračiu važinėjosi dar apie savaitę laiko. Pamena, kad dienos metu jam būnant kartu su O., prie (duomenys neskelbtini), namo, parduotuvės „Grūstė“ taromato, (duomenys neskelbtini), tikslios datos pasakyti negali, nes nepamena, O. dviratį pardavė už 100,00 Eur, pažįstamui „(duomenys neskelbtini),“ (b. l. 81-84);

4.5. liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad tikslios nei mėnesio nei dienos jau nepamena, tačiau jau 2025 m., (duomenys neskelbtini), mieste, prie (duomenys neskelbtini), namo, kur yra „Grūste“ parduotuvė, ryte, tikslaus laiko jau nepasakys, nes nepamena, susitiko pažįstamą O. Z.. Jiems bekalbant, jis jam pasiūlė už 100,00 Eur pirkti dviratį. Jis tuo metu kaip tik nusipirkti dviračio ieškojo, todėl sutiko iš O. Z. už 100,00 Eur dviratį nupirkti. Kitą dieną O. Z. jam dviratį atvarė, o jis jam sumokėjo 100,00 Eur. Dviratis buvo moteriškas, pilkos (sidabrinės) spalvos, su priekyje ir gale esančiomis lempomis, dviratis buvo su užrašais, tačiau kokiais jau nepamena, dviratis buvo su bagažine. O. Z. paminėjo, kad yra dar baltos spalvos krepšelis, tačiau jis krepšelio neėmė, jam jis buvo nereikalingas. Dviračiu naudojosi apie mėnesį. Po to juo nuvažiavo pas pažįstamą „(duomenys neskelbtini),“ į sodą ir jį ten paliko. Negali pasakyti ar tą dieną ar kitą kai dviratį paliko pas „(duomenys neskelbtini)“ su juo telefonu susisiekė policijos pareigūnas ir jį informavo, kad dviratis kurį iš O. Z. nupirko už 100,00 Eur ir paliko pas pažįstamą sode yra vogtas. O. Z. šios aplinkybės jam neminėjo (b. l. 90-92);

4.6. 2024 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, esančiu pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas daugiabučio namo rūsio sandėliukas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, stovi mūrinis keturių aukštų, trijų laiptinių daugiabutis namas pažymėtas 10 numeriu. Namo laiptinė yra vidurinė. Į namo rūsį patenkama per pilkos spalvos užrakintas metalines duris. Atidarius metalines duris matomi laiptai. Nusileidus laiptais, dešinėje pusėje matomos medinės rudos spalvos durys su pakabina spyną. Durys buvo užkabintos su metaline apsaugos juosta, kurioje buvo į kabintą spyną juodos spalvos. Atidarius duris matosi dviratis žalios spalvos, bei kitokie daiktai. Durys medinės buvo neapgadintos, spyną nesugadinta. Įvykio vieta fotografuota, paimta juodos spalvos spyna (b. l. 15-24);

4.7. 2025 m. kovo 13 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad T. D. savanoriškai atnešė į Policijos komisariatą ir pateikė baltos spalvos metalinį krepšelį su juodos spalvos plastmasiniu laikikliu dviračiui (b. l. 85-87);

4.8. 2025 m. kovo 31 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas pilkos spalvos dviratis su ant rėmo baltu užrašu „Rixe“. Apžiūrint dviratį ant rėmo, kur pritvirtinta sėdynė, taip pat yra juodos spalvos užrašas „Chambery“. Dviratis yra su bėgiais, t. y. 7 bėgių. Dviratis turi galinį ir priekinį stabdį. Ant dviračio galinės ir priekinės padangos užrašus „Michelin Protek Ebike Ready“. Apžiūrint dviratį matomas dviračio gale palinkęs bagažinės laikiklis. Apžiūrimas metalinis baltos spalvos krepšys. Apžiūros metu matyti, jos ant metalinio baltos spalvos krepšio yra pritvirtintas plastikinis juodos spalvos dviračio laikiklis. Metalinis baltos spalvos krepšys yra su metaline rankena su per vidurį esančia juoda rankenėle. Apžiūrint metalinį krepšį jo dugne matyti dvi skylės (b. l. 108-110);

5. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją <...>. BK 178 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta, kad vagystę kvalifikuoja jos padarymo būdas – kai vagystė padaroma įsibraunant į patalpą, t. y. įveikiant bet kokias kliūtis ir taip neteisėtai patenkant į patalpą, numatyta griežtesnė atsakomybė. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas rūsio duris įsibrovė į daugiabučio namo rūsį, bei išlaužęs pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į nukentėjusiajai A. B. priklausantį sandėliuką ir iš ten pagrobė nukentėjusiajai A. B. priklausantį turtą - pilkos spalvos dviratį su bėgiais, kurio vertė 600,00 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai A. B. 600,00 Eur turtinę žalą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios ir liudytojų parodymai, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina V. G. pareikštų kaltinimų pagrįstumą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

7. Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 3 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2025 m. balandžio 2 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. G. (V. G.) suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Kaltinamasis V. G. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 201-204, 205-207).

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

9. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis V. G. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 140-159), administracine tvarka nebaustas (b. l. 138-139), dirbantis (b. l. 135-137).

10. Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiajai, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – yra dirbantis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant tarp įstatyme nustatyto bausmės vidurkio ir maksimumo (BK 48 straipsnio 2 dalis).

12. Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. G. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, visam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiui kaltinamajam skirtinas įpareigojimas – dirbti/tęsti darbą, nedirbant būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

14. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įvykdė vagystę įsibraudamas į svetimas patalpas - daugiabučio namo laiptinės rūsį ir nukentėjusiajai priklausantį rūsio sandėliuką, dėl ko nukentėjo kitas asmuo, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Baudžiamojo poveikio priemonė privalo būti įvykdyta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

15. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

16. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

17. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 176-179).

18. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - spyną, sidabrinį spalvos dviratį ir baltos spalvos metalinį krepšelį grąžintus nukentėjusiajai A. B., palikti A. B. (b. l. 49-53, 125-128).

19. V. G. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo ir neatlikimo teisinės pasekmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, 178 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Paskirti V. G. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigojimą – dirbti/tęsti darbą, nedirbant būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Baudžiamojo poveikio priemonė privalo būti įvykdyta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos V. G. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - spyną, sidabrinį spalvos dviratį ir baltos spalvos metalinį krepšelį grąžintus nukentėjusiajai A. B., palikti A. B..

Išaiškinti, jog baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo, arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti V. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. G., kad įmoką privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Išaiškinti V. G., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti V. G.

Išaiškinti nuteistajam V. G. kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.