Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-266-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03068-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3., 1.2.5.4., 1.2.22.1., 2.1.13.14.

2016 m. balandžio 27 d.

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, anksčiau teistas tris kartus, paskutinį kartą teistas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir penkiems mėnesiams, iš pataisos namų paleistas 2009 m. spalio 23 d., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Č. 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, paėmęs elektrošoką pridėjo jį nukentėjusiajai savo žmonai T. Č. prie kairės rankos delno bei dešinės kojos piršto ir purtė, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai T. Č. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais O. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, O. Č. 2014 m. rugsėjo 22 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareigūnų akivaizdoje vieną kartą rankomis pastūmė T. Č., po ko ji atsitrenkė į sieną, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai T. Č. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais O. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, O. Č. nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė dujinį pistoletą modelis G5-9 PA RECK, skirtą šaudyti dujiniais šoviniais, priskirtiną C kategorijos šaunamiesiems ginklams iki tol, kol 2014 m. rugsėjo 23 d. jo sutuoktinė T. Č. ginklą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnams.

Šiais savo veiksmais O. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teisme O. Č. parodė, jog 2015 m. rugsėjo 18 d. įvyko didelis šeimyninis konfliktas. Konflikto metu jis rankoje laikė žibintuvėlį elektrošoką, kurį norėjo pakrauti. Savo žmonos elektrošoku nepurtė, konflikto metu žibintuvėlis elektrošokas nebuvo pakrautas, todėl jis negalėjo veikti. Konflikto metu, kai žmona mosikavo rankomis, galėjo prisiliesti prie žmonos, tačiau jos nukrėsti tikrai negalėjo. Savo žmoną pastatė į balkoną, ją uždarė, kadangi norėjo, jog ji apsiramintų. Po 15-20 minučių žmoną iš balkono išleido, vėliau kartu pažiūrėjo filmą. Dar vėliau kelioms dienoms išvažiavo darbo reikalais. Grįžęs namo pamatė, kad žmona baigė rinktis daiktus, jam pasakė, kad reikia pagyventi atskirai, ji išvažiuoja pas mamą. O. Č. nurodė, kad tokiems žmonos veiksmams neprieštaravo, nuėjo į kambarį ir telefone naršė internete, o žmona išėjo. Po kiek laiko išgirdo skambutį į duris. Durų neatrakino, kadangi žinojo, jog žmona turi raktą. Į butą užėjo policijos pareigūnai. Žmona pradėjo šaukti, garsiai kalbėti, sakė, kad jis paimtų elektros šoką ir ją papurtytų. Ginčas vis aštrėjo. Viskas vyko prie policijos pareigūnų. Žmona rinko savo daiktus. O. Č. aiškino, jog jis nuėjo į virtuvę. Policijos pareigūnai reikalavo važiuoti su jais, o jis atsakė, kad nevažiuos. Žmona norėjo užeiti į virtuvę, o jis neleido. Žmona jį pastūmė, tuo metu jo rankos buvo nuleistos. Žmonai neleido įeiti į virtuvę, kadangi nenorėjo, kad ji išneštų bendrus daiktus. Tuomet policijos pareigūnai uždėjo antrankius ir išvežė jį į policijos komisariatą. Komisariate sužinojo, jog yra parašytas pareiškimas. Vienos iš apklausų metu paklausė tyrėjos, ar jo žmona nesakė, jog jis grasino ginklu. Tuomet tyrėja paklausė, ar jis turi ginklą. Tyrėjai atsakė, jog turi ginklą. Jis buvo pamiršęs, jog reikia registruoti ginklą policijos komisariate. Ginklą laikė namuose. O. Č. teigė, jog žmonai negrasino, nesakė, jog apgadins transporto priemonę. Žmonai daiktų išsinešti netrukdė, nenorėjo, jog ji išsineštų tik tuos daiktus, kuriuos turėtų dalintis. Balkone žmoną yra uždaręs ir anksčiau, tačiau taip elgdavosi nedažnai. Dažniausiai pats išeidavo iš namų. Žmonos nestūmė. Žodiniai konfliktai tarp jo ir žmonos kildavo dažnai, pykdavosi dėl smulkmenų. 2014 m. rugsėjo 18 d. barėsi su žmona, ji gestikuliavo rankomis, šaukė. Kai nešė žmoną į balkoną, ji šaukė, tačiau ašarų nebuvo, tuo metu žibintuvėlis buvo jo rankose. O. Č. aiškino, jog žmona žinojo, kad jis buvo anksčiau teistas, kai buvo laisvės atėmimo vietoje, rašė laiškus, lankė. Įtampa buvo nuo bendro gyvenimo pradžios, nuo vestuvių, būdavo apsistumdymai, skandalai. Šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, dėl turto dalybų skyrybų procesas nėra sklandus. Iki aptariamų įvykių apie santuokos nutraukimą kalbos nebuvo. Žibintuvėlį elektrošoką laikydavo spintelėje, kuri yra kambaryje.

Ikiteisminio tyrimo metu O. Č. parodė, kad gyvena kartu su žmona T. Č. jiems bendra nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šeimoje santykiai vidutiniški, pasitaiko barnių kaip ir kiekvienoje šeimoje. Anksčiau kildavo konfliktų tarp jo ir žmonos, fizinės jėgos panaudojimas buvo tiek iš jo, tiek iš žmonos pusės. 2014 m. rugsėjo 18 d. po pietų tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Kai žmona nuėjo į balkoną, jis uždarė balkono duris ir ją ten laikė apie 20 minučių. Konflikto metu jis buvo į rankas paėmęs kraunamą žibintuvėlį, tačiau nežinojo, ar žibintuvėlį galima naudoti kaip elektrošoką, niekada nebandė. Konflikto metu gal žibintuvėliu ir buvo prisilietęs prie žmonos, galimai palietė ranką, tačiau jos tikrai nekrėtė elektra. Prisiliesti prie žmonos galėjo, kadangi žmona impulsyviai elgėsi, mosikavo rankomis. Jis matė žaizdą ant žmonos kairės kojos didelio piršto, kai žmona buvo balkone. Galimai T. Č. susižalojo eidama į balkoną. Po to, kai žmoną išleido iš balkono, jie kartu atsigulė žiūrėti televizoriaus. 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 16 val., jis grįžo namo iš darbo, pamatė, kad žmona renka savo daiktus – drabužius, paklausė jos, kur ji ruošiasi, ji atsakė, kad pas mamą, kad jiems reikia pagyventi atskirai. T. Č. norėjo paimti daugiau daiktų, tačiau jis jai neleido. Ji paėmė maišus ir nuėjo iki automobilio. Iš lauko žmona grįžo su policijos pareigūnais. Žmonai susidorojimu negrasino. Žmona jam sakė, kad jis paimtų elektrošoką ir ją pakratytų, o jis jai atsakė, kad ji duotų elektrošoką, tuomet ir pakratys. Žmonos nestūmė, tiesiog buvo užstojęs praėjimą, neleido jai įeiti į virtuvę. Žmona bandė prasibrauti pro jį ir tuo metu įsikišo policijos pareigūnas, pradėjo jį stumti, uždėjo antrankius. Konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, tačiau policijos pareigūnų akivaizdoje žmonai negrasino. Žmonai nebuvo jokios realios grėsmės. Dujinį ginklą, kuriam nereikėjo leidimo, jis nusipirko už 150 Lt prieš 5-6 metus Vilniuje, tačiau tikslios vietos dabar pasakyti negali. Ginklą laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriaus spintos viršutinėje dalyje. Žmona žinojo apie tai, kad jis turi ginklą. Du šoviniai visą laiką buvo dėtuvėje (apkaboje). Apie tai, kad reikia registruoti ginklą, girdėjo, tačiau pamiršo, kadangi ginklo nenešioja, pamiršo pasirūpinti leidimu. Apie tai, kad namuose turi dujinį ginklą, jis pats pasakė policijos pareigūnui po apklausos. (b. l. 65, 68)

Teisme nukentėjusioji T. Č. parodė, jog O. Č. anksčiau prieš ją yra ne kartą smurtavęs, tačiau vėliau atsiprašydavo, todėl jam atleisdavo. 2014 m. rugsėjo 18 d. įvyko muštynės, ji pradėjo rinkti savo daiktus, kadangi norėjo išeiti iš namų. O. Č. paklausė, ką ji daro. Jam buvo atsakyta, kad ji nori išsikraustyti. Jis paėmė žibintuvėlį, pradėjo ją purtyti, klausė, ar ji dar nori išeiti, pastatė ją balkone. Būdama balkone ji šaukėsi pagalbos. Kai buvo stumiama į balkoną, iš kojos piršto bėgo kraujas. Konfliktas vyko abiem stovint. Ji gynėsi, gal galėjo pakelti koją, tuomet ir galėjo elektrošoku būti prisiliesta prie kojos piršto. Gynėsi, kadangi nenorėjo, jog elektrošoku būtų pataikyta į veidą. Gynėsi rankomis. Vėliau O. Č. ją išleido iš balkono. O. Č. elektrošoku krėtė visur, nežiūrėjo kur, skaudžiausiai buvo į ranką ir į kojos pirštą. Tuo metu neturėjo galimybės iškviesti policijos, kadangi buvo paslėptas jos telefonas bei automobilio rakteliai. Įvykio metu ji buvo apsirengusi kelnes, marškinėlius ilgomis rankovėmis ir galimai buvo su šlepetėmis, kurios buvo uždaros. Vakare O. Č. išėjo iš namų. Tuomet ji paskambino į policiją. Ji buvo informuota, kad policija neatvažiuos, jei smurtautojo nėra. Kitą dieną ji išvažiavo į darbą, bijojo važiuoti namo. 2014 m. rugsėjo 22 d. atvažiavo pasiimti daiktų. Pas kaimynę paliko rankinę, paprašė kviesti policiją, jeigu vyras smurtautų. Nuėjo namo susirinkti likusių daiktų. O. Č. vėl norėjo paimti elektrošoką žibintuvėlį, tačiau jo paimti negalėjo, kadangi jis buvo paslėptas. Mama iškvietė policiją, kadangi negalėjo prisiskambinti nukentėjusiajai. Atvažiavus policijai, O. Č. ją pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną. O. Č. buvo sulaikytas ir išvežtas į policiją. O. Č. 2014 m. rugsėjo 22 d. pasakė, jog jiems reikia gyventi atskirai, jis atsakė, kad nukentėjusioji gali išeiti, tačiau nieko negali išsinešti. T. Č. teigė, jog O. Č. grasino, kad susprogdins automobilį, ją nužudys. O. Č. anksčiau vieną kartą buvo paslėpęs automobilį. Nukentėjusioji teigė, kad O. Č. ne kartą yra ją smaugęs, ji net buvo apalpusi. Į kiemą buvo išėjusi, kadangi buvo išvaryta iš namų. Nukentėjusioji aiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad O. Č. grasino sugadinti automobilį, kadangi, jos nuomone, tai tas pats, kas susprogdinti. Ji suprato, kad O. Č. grasino panaudoti elektrošoką, kadangi jo ieškojo. Iš virtuvės norėjo paimti savo puodus, tačiau O. Č. jos į virtuvę neįsileido, pastūmė, dėl to ji atsitrenkė į sieną, pajuto skausmą nugaroje, skausmą jautė ir kitą dieną. Nukentėjusioji teigė, kad ji buvo pastumta kelis kartus, tačiau kiek tiksliai kartų, neatsiminė, vieną kartą tikrai buvo pastumta. Apie tai, kad O. Č. turi ginklą sužinojo tik po 2014 m. rugsėjo 22 d. įvykių. Grasinimai, jog bus sugadintas, susprogdintas automobilis, kad ji bus nužudyta, buvo ir anksčiau. Dėl O. Č. smurtavimo yra kreipusis į policiją, tačiau pareiškimus atsiimdavo. Neturtinę žalą patyrė, kadangi reikėjo kreiptis į medikus, negalėjo miegoti, pradėjo bijoti žmonių, negalėjo dirbti. Prie policijos pareigūnų buvo daug negražių žodžių, O. Č. lyg ir grasino. Nukentėjusioji O. Č. sakė, kad jis paimtų elektrošoką ir jį panaudotų policijos pareigūnams matant. Skundą policijoje parašė ryte, kai atvažiavo iš kaimo. Policijai parodė, kur paslėpė žibintuvėlį, jis buvo virtuvėje. Parodė ne pirmiems atvažiavusiems policininkams, gal kitą dieną, gal už poros dienų. Ginklą rado koridoriuje spintos viršuje. Dėl poveikio elektrošoku sutino ranka, todėl kreipėsi į gydytojus. Taip pat T. Č. teigė, kad ji anksčiau nematė elektrošoko, apie jį sužinojo tik tuomet, kai elektrošokas buvo panaudotas prieš ją. O. Č. elektrošoką padėjo į stalčių, o ji vėliau šį elektrošoką paslėpė virtuvėje esančioje spintelėje.

Nukentėjusioji T. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sutuoktiniu O. Č. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vyras niekur nedirbo, ji išlaikydavo juos abu. Toks vyro elgesys jai nepatiko, todėl ji 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarė išsikraustyti ir pradėjo dėtis savo daiktus. Apie 13.00 – 14.00 val. O. Č. nurodė, kad ji niekur neis, atėmė jos rankinę su dokumentais ir buto raktais. T. Č. prašė, kad jis jai grąžintų paimtus daiktus. O. Č. į jos prašymus nereagavo, iš kažkur paėmė elektrošoką ir ėmė ją purtyti elektra. Elektra purtė į kairės rankos delną, į dešinės kojos pirštą ir kitas kūno vietas. Jautė didelį fizinį skausmą. Paskui O. Č. uždarė ją balkone ir laikė jame užrakintą apie valandą, o kai išleido, klausė, ar ji dar tebenori krautis daiktus ir išeiti. Po to, kai vyras ją įstūmė į balkoną, ant jos kairės kojos blauzdos atsirado mėlynė. T. Č. bijojo, kad vyras toliau ją purtys elektra ir gali nuskriausti, todėl ji atsakė, kad niekur neišeis ir liks su juo. Ji neturėjo telefono, todėl į policiją neskambino. O. Č. išleidęs ją iš balkono grąžino telefoną, tačiau ji negalėjo iškviesti pagalbos, kadangi O. Č. visą laiką ją stebėjo, todėl ji bijojo, kad jos nesumuštų ir vėl nepradėtų purtyti elektra. Kai sutuoktinio nebebuvo namuose, dėl įvykio skambino bendruoju pagalbos telefonu. 2014 m. rugsėjo 19 d., po darbų, ji išvažiavo pas draugę, kadangi bijojo viena būti namuose. Namo grįžo tik 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 13.00 val. Vyro nebuvo namuose, todėl pradėjo krautis daiktus. Besikraunant daiktus grįžo O. Č.. Jis klausė, ką ji daro. Ji jam atsakė, kad ruošiasi išsikraustyti ir paprašė gražiuoju grąžinti dokumentus nuo automobilio Audi B4, v. n. (duomenys neskelbtini) Vyras jai pasakė, kad nieko negrąžins, ir ėmė ieškoti savo elektrošoko, kurį ji buvo paslėpusi virtuvėje ant spintos. O. Č. ją baugino, grasino, kad elektrošoku užpurtys elektra, nužudys, sugadins automobilį. T. Č. nunešė savo daiktus pas kaimynę. Tuo metu jai skambino mama, kuri ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Motina nežinojo apie 2014 m. rugsėjo 18 d. įvykį, tačiau įtarė, kad O. Č. prieš nukentėjusiąją smurtauja, kadangi ji motinai yra pasakojusi, jog vyras nuo jos slepia daiktus, atėmė dokumentus, grasino. Į butą atvykus policijos pareigūnams O. Č. policijos akivaizdoje ją keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ją užmuš, susidoros su ja, užpurtys elektra su elektrošoku. T. Č. teigė, jog policijos pareigūnų akivaizdoje O. Č. ją vieną ar du kartus koridoriuje rankomis pastūmė į sieną. Vyras smurtauja ne pirmą kartą. (b. l. 28-29)

Liudytoja G. A. teisme parodė, jog 2014 m. rugsėjo 22 d. pas ją į namus atvažiavo dukra, kuri buvo streso būsenoje. Dukros paklausė, kas jai nutiko. Dukra atsakė, kad vyras buvo paėmęs automobilio dokumentus, jos niekur neišleido, jai grasino, sakė, jei išeis ir išvažiuos, prisimins tą dieną visam gyvenimui. Kitą dieną dukra apie 14.00 ar 15.30 išvažiavo į namus. Liudytoja prašė dukros, kad ji paskambintų, kai grįš namo. Dukrai nepaskambinus, liudytoja paskambino į policiją, kadangi jai buvo neramu. Liudytojos žiniomis, O. Č. buvo sulaikytas už tai, kad netinkamai elgėsi matant policininkams, stumdė dukrą. Šią aplinkybę liudytojai nurodė T. Č.. Dukra apie santykius su vyru nieko nepasakodavo, tačiau ji matydavo, kaip dukra blogai atrodydavo, būdavo pasimetusi. Dukra nesakydavo, kas su ja yra, tačiau vėliau pasakojo, kad O. Č. labai iš jos tyčiojasi, paima raktus, išvaro iš namų, smurtauja. G. A. teigė, kad jos dukra 2014 m. rugsėjo 22 d. nuvažiavo į policiją, o vėliau į namus. Ant dukros kūno sužalojimų nematė.

Liudytoja G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. Č. yra jos dukra. Dukra su vyru O. Č. gyvena Vilniuje. Apie konfliktus tarp T. Č. ir O. Č. ji žino tik iš dukters pasakojimo. Kiek žino iš dukters, T. Č. ir O. Č. santykiai blogi, kadangi O. Č. niekur nedirba, o dukra dirba keliuose darbuose. (b. l. 36)

Liudytoja A. T. teisme parodė, jog įvykio aplinkybių detaliau neatsimena, žino, jog važiavo į Žirmūnus dėl smurto artimoje aplinkoje, o asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą. Posėdžio metu pagarsinus liudytojos parodymus užfiksuotus apklausos protokole, taip pat tarnybinį pranešimą, ji patvirtino juose užfiksuotus duomenis. A. T. teigė, kad tikrai atsimena, jog O. Č. buvo nusiteikęs agresyviai, buvo kalba tiek apie automobilio dokumentus, tiek apie elektrošoką, O. Č. stūmė nukentėjusiąją, kai ji buvo prie virtuvės, nukentėjusioji atsitrenkė į sieną.

Liudytoja A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. patruliuojant gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtauja vyras. Laiptinės koridoriuje ją ir jos kolegą pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, jog O. Č. jos neįsileidžia į namus, pasiėmė mašinos dokumentus ir neatiduoda, grasino ją nužudyti, kratė elektrošoku, smaugė. Vėliau T. Č. atsirakino duris ir jie visi įėjo į butą. T. Č. vyro prašė, kad atiduotų jai mašinos dokumentus, tačiau jis neatidavė. T. Č. pradėjo rinktis daiktus, juos nešė pas kaimynus. Policijos pareigūnų akivaizdoje O. Č. visą laiką necenzūriniais žodžiais keikė savo žmoną, buvo agresyvus, elgėsi neadekvačiai. O. Č. po kurio laiko pradėjo prieštarauti dėl daiktų išnešimo ir neleido žmonai įeiti į virtuvę, paskui ją pastūmė ir T. Č. nugara ar šonu, tiksliai nepamena, atsitrenkė į sieną. (b. l. 33)

Iš A. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad O. Č., T. Č. paaiškinimu, 2014 m. rugsėjo 18 d., (duomenys neskelbtini), grasino T. Č., kad ją užmuš, be to, O. Č. T. Č. mušė, smaugė, kratė elektrošoku. O. Č. policijos pareigūnų akivaizdoje keikė T. Č. necenzūriniais žodžiais, stūmė T. Č., neleido praeiti ir pasiimti savo daiktų, sakė, jog jeigu turėtų elektrošoką, tai ją papurtytų elektra. Visą laiką kol buvo bendraujama su O. Č. ir T. Č., O. Č. buvo agresyvus, keikėsi ir grasino. (b. l. 13-15)

Liudytoja L. P. teisme parodė, jog daug įvykių buvo. Buvo grasinama ir T. Č. ir liudytojai. T. Č. skiriasi su O. Č., kadangi jis prieš ją smurtavo. Paskutinis įvykis buvo 2014 metų rugsėjo mėnesį, kai T. Č. buvo purtoma elektrošoku. Po to įvykio T. Č. nakvojo pas liudytoją namuose, kitą dieną išvyko pas motiną. T. Č. pasakojo, kad O. Č. ją išmetė į balkoną, kratė elektrošoku, rankos, kojos skaudėjo. Iš T. Č. žino, jog ji dėl įvykio kreipėsi į policiją. Iš T. Č. taip pat žino, kad O. Č. prieš ją yra smurtavęs ne kartą, ji yra rašiusi pareiškimus policijai, tačiau susitaikydavo su vyru ir juos atsiimdavo. Liudytoja teigė, jog nematė, kad T. Č. būtų sumušta, jai tik skaudėjo ranką, koją, visą kūną, ranką tepėsi kremu. Kremu ranką tepėsi, kadangi ją skaudėjo. T. Č. verkė, kukčiojo, jai buvo labai blogai. L. P. teigė, jog ji nematė fizinio smurto atvejų, tačiau yra girdėjusi, kaip O. Č. grasina. Kartą liudytoja girdėjo, kaip grasina ir jai pačiai. T. Č. yra sakiusi, jog neplanuoja toliau gyventi su O. Č., dėl jo veiksmų kreipėsi į policiją.

Liudytojas A. K. teisme parodė, jog atvykus į įvykio vietą nukentėjusiąją sutiko laiptinėje. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai yra grasinama, ji vejama iš namų. O. Č. buvo agresyvus, ginčijosi, neleido būti sulaikomas, todėl jam buvo uždėti antrankiai, jis buvo išvežtas į policijos komisariatą. Liudytojas teigė, jog tarp nukentėjusiosios ir O. Č. buvo kilęs konfliktas, nukentėjusioji prašė daryti ką nors su kaltinamuoju, nes ji nežino, kas gali nutikti, tvirtino, kad ją buvo grasinama nužudyti, rodė, jog ji buvo kratoma elektrošoku. Liudytojas negalėjo atsiminti, ar jam buvo parodytas elektrošokas. O. Č. buvo sulaikytas, kadangi kėlė grėsmę tiek liudytojui ir jo kolegei, tiek nukentėjusiajai. Nukentėjusioji norėjo pasiimti daiktus, ji nekonfliktavo, prašė pabūti, kol susirinks daiktus. Sakė, kad jei policijos pareigūnai išvyks, O. Č. gali ją nužudyti ir pan. O. Č. trukdė nukentėjusiajai susirinkti daiktus, jis rėkavo, grasino. A. K. nurodė, jog lyg ir buvo kažkoks susistumdymas, buvo fizinė prievarta, tačiau jis nepamena, kas konkrečiai vyko. Dėl įvykio išklausė tiek O. Č., tiek nukentėjusiąją, kuri kalbėjo apie elektrošoką.

Specialistas J. B. teisme parodė, jog jis neatsimena, kokia žibintuvėlio funkcija veikė jo apžiūros metu. Apžiūrėtas žibintuvėlis turi dvi funkcijas. Buvo tikrinamas žibintuvėlio jungiklis keliose pozicijose, ar žibintuvėlis veikia, ar yra iškrova. Praktikoje nenurodo, ar daiktas nėra funkcionalus. Tam, kad veiktų žibintuvėlis, reikia mažiau energijos, o tam, jog įvyktų iškrova reikia daugiau energijos. Jei lemputė kažkiek dega, matomai, kad maitinimo elementas ne visai išsikrovęs. Turi būti garsinis traškesys. Teisės aktuose nėra kitų parametrų, patikrinama ar veikia, jei akumuliatorius išsikrovęs, yra per mažai energijos, iškrova gali neveikti. Apžiūrėtas žibintuvėlis yra vertinamas kaip D kategorijos nešaunamasis ginklas. Jo paskirtis yra laikinai neutralizuoti užpuoliką. Ką žmogus jaučia, kaip žmogus į tai reaguoja, tai galėtų pasakyti nebent medicinos specialistas.

Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šalia jos gyvena O. Č. ir T. Č.. Maždaug po metų, kai jie atsikraustė, jų bute buvo kilęs didelis konfliktas ir jai pagrasinus, kad iškvies policiją, skandalas nurimo. Buvo ir kitų atvejų, kai jie barėsi. Konfliktai vykdavo porą kartų per mėnesį. O. Č. su T. Č. dažnai kalba pakeltu balsu. Būdavo atvejų, kai O. Č. neįleisdavo savo žmonos T. Č. į namus. 2013 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje T. Č. prašė pasaugoti daiktus, nes T. Č. norėjo išeiti iš namų ir palikti vyrą. Paskui T. Č. su vyru susitaikė. 2014 m. rugsėjo mėnesį T. Č. liudytojai nurodė, kad ketina palikti vyrą ir vėl pas ją atnešė savo daiktus. Taip pat T. Č. G. S. nurodė, kad namuose rado ginklą. T. Č. labai bijojo savo vyro, tačiau kodėl, liudytoja nurodyti negalėjo. G. S. teigė, jog nežino, dėl kokių priežasčių kildavo konfliktai tarp O. Č. ir T. Č.. T. Č. G. S. yra sakiusi, kad O. Č. yra grasinęs jai, jog ją nužudys, kad ji neatitektų kitam. (b. l. 37)

Iš nukentėjusiosios T. Č. 2014 m. rugsėjo 22 d. skundo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. jos vyras sukėlė konfliktą, kurio metu grasino fiziniu susidorojimu, keletą kartų panaudojo elektrošoką ir taip sukėlė fizinį skausmą. Be to, T. Č. vyras iš jos atėmė automobilio dokumentus. (b. l. 6)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. 13.45 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog T. Č. vyras 2014 m. rugsėjo 19 d. namuose sukėlė konfliktą, grasino, naudojo elektrošoką, atėmė automobilio dokumentus. (b. l. 7)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. 15.29 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėjos G. A. dukra T. Č. ilgą laiką neatsiliepia mobiliuoju telefonu. Pranešėja mano, kad galėjo atsitikti kažkas negero, kadangi dukters sutuoktinis O. Č. jau daug kartų buvo sumušęs jos dukrą. (b. l. 8)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad Bendrasis pagalbos centras 2014 m. rugsėjo 22 d. 16.32 val. gavo pranešimą, jog dieną prieš T. Č. pykosi su vyru. Vyras grasino ją nužudyti. Šiandien visą dieną pranešėja negali prisiskambinti T. Č., įtaria, kad kažkas galėjo atsitikti. (b. l. 11)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. 16.20 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog 2014 m. rugsėjo 23 d. bendraujant su O. Č. paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini), jis neteisėtai laiko dujinį šautuvą. 2014 m. rugsėjo 23 d., apie 16.20 val., O. Č. žmona T. Č. policijos pareigūnams geranoriškai perdavė minėtą pistoletą. (b. l. 12)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas žibintuvėlis, (duomenys neskelbtini), kuris gulėjo ant virtuvės spintelių. (b. l. 19-23)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas žibintuvėlis (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad žibintuvėlis yra pramoninės gamybos QL-268 modelio žibintuvėlis – elektros šoko įtaisas, kuris yra D kategorijos nešaunamasis ginklas, skirtas savigynai. (b. l. 24-27)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. T. Č. perdavė tyrėjai ginklą (duomenys neskelbtini), juodos spalvos dėklą, 2 šovinius. Visa tai buvo laikoma bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (b. l. 49)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. Č. padarytas odos nubrozdinimas dešinės pėdos I-ame piršte, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą, bukabriaunį paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, atsižvelgiant į jos morfologinius požymius padaryta prieš 2-4 paras iki apžiūros ir neatitinka įvykio aplinkybių laiko. Odos nubrozdinimas dešinėje pėdoje padarytas prieš 4-6 paras iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų laiką, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje neatitinka užduotyje nurodytas aplinkybes. Odos nubrozdinimas dešinės pėdos I-ame piršte – galėjo atsirasti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, tačiau šiame sužalojime charakteringų, elektros šokeriu paliekamų, požymių nėra. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, po vieną į dešinės pėdos I-o piršto ir kairės šlaunies sritis, padarant sužalojimus, tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkus (pavyzdžiui, griūnant, užsigaunant). Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiajai, juos pasidarant pačiai. Sužalojimų požymių, leidžiančių, nustatyti sužalojusį objektą, nėra. (b. l. 39)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos, pusiau automatinis, 9 mm kalibro dujinis pistoletas RECK Modelis G5-9PA Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), skirtas šaudyti 9 mm kalibro 9 mm PA dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas 9 mm kalibro dujinis pistoletas RECK Modelis G5-9PA Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikti du šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai 9 mm PA PV šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra C kategorijos šaudmenys. Tirti pateiktais 9 mm kalibro dujiniais 9 mm PA PV šoviniais galima šaudyti iš tirti pateikto 9 mm kalibro dujinio pistoleto RECK Modelis G5-9PA, Nr. (duomenys neskelbtini). Tirti pateikti du 9 mm kalibro dujiniai 9 mm PA PV šoviniai yra tinkami šaudyti. (b. l. 55-57)

Iš Bendrojo pagalbos centro 2014 m. rugsėjo 18 d. garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad vyko pokalbis tarp T. Č. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos. Iš pokalbio matyti, kad T. Č. yra išsigandusi, kadangi jos vyras iš jos tyčiojosi, atėmė automobilio dokumentus ir raktus, gasdina, kad ją užmuš. Be to, vyras T. Č. žalojo elektrošoku, ne pirmą kartą prieš ją smurtauja. (b. l. 43-45)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog O. Č. 2014 m. rugsėjo 18 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp O. Č. ir T. Č. buvo kilęs konfliktas. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad konflikto metu O. Č. rankose turėjo žibintuvėlį elektrošoką. Ginčas kilo tik dėl to, ar O. Č. konflikto metu rankose turėtą žibintuvėlį elektrošoką panaudojo prieš T. Č., t. y. ar nukentėjusioji buvo purtoma elektra. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog iš tikrųjų O. Č. panaudojo elektrošoką prieš savo žmoną T. Č. ir tokiu būdu, be jokių abejonių, sukėlė jai fizinį skausmą.

Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, jog konflikto metu O. Č. prieš ją panaudojo elektrošoką, purtė ją elektra. Nukentėjusioji teigė, jog jai su elektrošoku tikrai buvo prisiliesta prie kairės rankos delno bei dešinės kojos piršto, tuo metu ji buvo nupurtyta elektra. Elektrošoku ji buvo purtoma ir į kitas kūno vietas, tačiau jų tiksliai nurodyti negali, kadangi jai buvo keliamas didelis skausmas. Skaudžiausiai buvo, kai elektrošoku buvo prisiliesta prie kairės rankos delno ir dešinės kojos piršto. Ji rankomis bandė apsiginti, nenorėjo, kad elektrošoku būtų pataikyta į veidą. O. Č. prie kojos elektrošoku galėjo prisiliesti tuo metu, kai ji buvo pakėlusi koją. Teismo įsitikinimu, tokiais nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo netikėti. Byloje esantis Bendrojo pagalbos centro 2014 m. rugsėjo 18 d. garso įrašo apžiūros protokolo turinys, taip pat paties garso įrašo turinys patvirtina, jog T. Č. 2014 m. rugsėjo 18 d. skambino į Bendrąjį pagalbos centą, skundėsi vyro smurtiniais veiksmais ir jau tuomet nurodė, kad jos vyras mušė ją elektrošoku. T. Č. aplinkybę, jog 2014 m. rugsėjo 18 d. O. Č. prieš ją panaudojo elektrošoką, nurodė ir 2014 m. rugsėjo 22 d. skunde. T. Č. išsakytus teiginius iš dalies patvirtina ir teisme apklaustos liudytojos L. P. parodymai. Ši liudytoja nurodė, jog T. Č. kitą dieną po įvykio nakvojo pas ją. Nukentėjusioji liudytojai pasakojo, jog O. Č. nukentėjusiąją buvo uždaręs į balkoną, purtė elektrošoku. Tuo metu, kai T. Č. buvo liudytojos namuose, ji skundėsi rankos ir kojos skausmu, tepė ranką kremu. Faktą, jog O. Č. nukentėjusiąją purtė elektrošoku iš dalies patvirtina liudytojų A. T. bei A. K. parodymai duoti teisme, iš kurių matyti, jog jiems esant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp O. Č. ir T. Č. buvo kalba apie elektrošoko panaudojimą. Pažymėtina, kad iš liudytojos A. T. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog T. Č. teigė, jog anksčiau buvo purtoma elektrošoku, o iš liudytojos tarnybinio pranešimo matyti, kad ji girdėjo, kaip O. Č. teigė, jog jeigu turėtų elektrošoką, nupurtytų žmoną. Teismo įsitikinimu, nusikaltimo padarymo faktą bei O. Č. kaltę patvirtina ir tai, kad pats O. Č. teisme nurodė, jog jis žibintuvėlį elektrošoką laikė kambaryje esančioje spintelėje, o iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad žibintuvėlis elektrošokas buvo rastas virtuvėje ant spintelės. Nukentėjusioji teisme nurodė, jog ji elektrošoką nuo vyro paslėpė virtuvėje, o apie šio prietaiso funkcijas sužinojo tik tuomet, kai jis buvo panaudotas prieš ją. Taigi faktas, kad žibintuvėlio elektrošoko laikymo vieta buvo pakeista, leidžia teigti, kad nukentėjusioji žibintuvėlį elektrošoką paslėpė, kadangi suprato, kokias funkcijas iš tikrųjų jis atlieka ir siekė išvengti galimų neteisėtų veiksmų pasikartojimo ateityje. Tuo pačiu teismas pastebi ir tai, kad O. Č. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jis net nežinojo, jog žibintuvėlį galima naudoti kaip elektrošoką, tačiau teisme, apžiūrint žibintuvėlį elektrošoką, O. Č. nurodė, kaip keičiasi prietaiso funkcijos, t. y. nurodė, kaip yra įjungiamas elektrošokas, kurioje žibintuvėlio vietoje suveikia elektros iškrova.

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog O. Č. 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, paėmęs elektrošoką pridėjo jį savo žmonai T. Č. prie kairės rankos delno ir dešinės kojos piršto ir purtė, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. O. Č. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis panaudodamas fizinį smurtą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sutuoktinei.

Teismas įvertina ir tai, kad iš tikrųjų žibintuvėlio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nebuvo nustatyta, ar šio žibintuvėlio elektrošoko funkcija yra veikianti, taip pat to nepavyko nustatyti ir apžiūrint šį žibintuvėlį teisme (veikė tik žibintuvėlio funkcija (degė lemputė), o elektrošoko funkcija neveikė, tačiau specialistas teisme paaiškino, jog elektrošoko naudojimui reikia daugiau energijos, todėl šiuo metu elektrošokas gali nefunkcionuoti, nors žibintuvėlio lemputė ir dega). Vis tik anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad įvykio metu žibintuvėlio elektrošoko funkcija buvo veikianti ir žibintuvėlis kaip elektrošokas buvo panaudotas prieš nukentėjusiąją. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. Č. nėra nurodęs, jog žibintuvėlis elektrošokas buvo nefunkcionalus, t. y. kokia nors jo funkcija buvo neveikianti. Kaltinamasis tik viso proceso metu teigė, kad įvykio metu žibintuvėlis buvo nepakrautas, todėl negalėjo būti panaudotas. Tokius O. Č. teiginius, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, teismas vertina tik kaip jo gynybinę versiją ir jais nesivadovauja.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant T. Č. kūno nustatyti sužalojimai neturi charakteringų elektrošoku paliekamų požymių. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog šis faktas nepaneigia to, jog elektrošokas prieš T. Č. buvo naudojamas, kadangi net ir neturint specialių žinių yra aišku, jog sužalojimų atsiradimas priklauso nuo poveikio žmogaus kūnui būdo bei intensyvumo. Nekyla jokių abejonių, kad poveikis elektrošoku ne visuomet nulemia kokių nors sužalojimų atsiradimą ant žmogaus kūno (sužalojimų atsiradimą gali nulemti poveikio trukmė, stiprumas, taip pat tai, ar prie konkrečios kūno vietos buvo prisiliesta tiesiogiai, ar elektros iškrova buvo veikiama ne visiškai prisilietus prie kūno ir pan.). Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ji stengėsi apsiginti nuo poveikio elektrošoku, o tai leidžia daryti išvadą, kad elektrošoko iškrovos poveikis jos kūnui nebuvo ilgalaikis. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad O. Č. buvo kaltinamas ne dėl kokių nors sužalojimų padarymo nukentėjusiajai, o tik dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, taip pat konstatuoja, jog O. Č. 2014 m. rugsėjo 22 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

O. Č. neigė, jog 2014 m. rugsėjo 22 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis pastūmė savo žmoną T. Č.. Teismas konstatuoja, jog tokius O. Č. teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji T. Č. teisme teigė, jog O. Č. ją pastūmė, po ko ji atsitrenkė į sieną, pajuto skausmą nugaroje, skausmą jautė ir kitą dieną. T. Č. nurodė, kad ji neatsimena, kiek kartų buvo pastumta, tačiau tikrai buvo pastumta vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad O. Č. ją rankomis pastūmė vieną ar du kartus. Liudytoja A. T. patvirtino, kad ji atsimena, jog O. Č. pastūmė nukentėjusiąją ir ši atsitrenkė į sieną. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. nurodė, jog O. Č. visą laiką necenzūriniais žodžiais keikė savo žmoną, buvo agresyvus, elgėsi neadekvačiai, po kurio laiko pradėjo prieštarauti dėl daiktų išnešimo ir neleido žmonai įeiti į virtuvę, paskui ją pastūmė ir T. Č. nugara ar šonu atsitrenkė į sieną. Šios liudytojos tarnybiniame pranešime taip pat yra užfiksuota, kad O. Č. T. Č. stūmė. Liudytojo A. K. parodymai taip pat iš dalies patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojos A. T. parodymus. Šis liudytojas teisme negalėjo nurodyti, kas konkrečiai vyko, tačiau nurodė, jog kažkoks fizinis smurtas tikrai buvo, vyko susistumdymas. Taigi nukentėjusiosios bei paminėtų liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys be jokių abejonių patvirtina, jog O. Č. vieną kartą rankomis pastūmė T. Č., nuo ko ji atsitrenkė į sieną. Teismui nekyla abejonių, kad atsitrenkusi į sieną nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. O. Č. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis ir šiuo atveju panaudodamas fizinį smurtą sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sutuoktinei. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog nėra įrodyta kaltinimo dalis, kad O. Č. 2014 m. rugsėjo 22 d., T. Č. pastūmė ne mažiau nei du kartus. Byloje neginčytinai įrodyta tik tai, kad O. Č. 2014 m. rugsėjo 22 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareigūnų akivaizdoje vieną kartą pastūmė T. Č. rankomis, po ko ši atsitrenkė į sieną, tokiais veiksmais O. Č. sukėlė nukentėjusiajai T. Č. fizinį skausmą. Vis tik faktas, kad O. Č. savo žmoną rankomis pastūmė vieną kartą nekeičia jo veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog O. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą. Šaunamųjų ginklų laikymas – tai šių objektų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija dujinius pistoletus priskyrė C kategorijos ginklams. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo įstatymas Nr. XI-1146 (su vėlesnėmis redakcijomis) nustatė, kad asmenys, kurie iki įstatymo Nr. XI-1146 įsigaliojimo turėjo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Aptartų normų nuostatos leidžia daryti išvadą, jog leidimas laikyti dujinius ginklus nebuvo reikalingas iki 2014 m. liepos 1 d. Čia pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas nustatė pereinamąjį laikotarpį ir tvarką, leidžiančią asmeniui per tam tikrą laiką įteisinti ginklo laikymą, t. y. gauti leidimą ginklo laikymui. Šis laikotarpis buvo ilginamas kelis kartus, apie įsigaliosiančias naujas taisykles buvo plačiai informuota visuomenė. Nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, jog O. Č. laikė dujinį pistoletą (šaunamąjį ginklą) neturėdamas teisės aktuose numatyto leidimo.

Pats O. Č. prisipažino, jog jis buvo įsigijęs ginklą, kurį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, jog jis pamiršo registruoti ginklą. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog 2014 m. rugsėjo 23 d. T. Č. perdavė tyrėjai ginklą (duomenys neskelbtini), juodos spalvos dėklą ir 2 šovinius. Minėti daiktai buvo laikomi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos, pusiau automatinis, 9 mm kalibro dujinis pistoletas RECK Modelis G5-9PA Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), skirtas šaudyti 9 mm kalibro 9 mm PA dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas 9 mm kalibro dujinis pistoletas RECK Modelis G5-9PA Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas šaudyti.

Taigi įvertinęs aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, jog O. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė dujinį pistoletą modelis G5-9 PA RECK, skirtą šaudyti dujiniais šoviniais, priskirtiną C kategorijos šaunamiesiems ginklams iki tol, kol 2014 m. rugsėjo 23 d. jo sutuoktinė T. Č. ginklą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnams.

O. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo atveju) pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų O. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas nenustatė O. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje.

Skirdamas O. Č. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų, o viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad O. Č. padarė dvi nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, jos buvo padarytos kaltinamojo žmonai, jų padarymą skiria trumpas laiko tarpas, dėl jų padarymo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, tačiau jai nebuvo padarytas joks sveikatos sutrikdymas. Taip pat įvertintina ir tai, kad O. Č. anksčiau yra teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, t. y. už sunkų sveikatos sutrikdymą bei neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu (naujų nusikalstamų veikų padarymo metu iki teistumo išnykimo buvo likę nedaug laiko), jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, yra iš dalies darbingas (nustatytas 35 procentų darbingumas), jis 2014 m. sausio 25 d. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo nustatyta, jog O. Č. yra vartojęs narkotikus. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog O. Č. už padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos griežčiausios atitinkamų normų sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų dydžiai nustatytini artimi minimalioms šių bausmių riboms, numatytoms baudžiamajame įstatyme.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą O. Č. atidedant. Teismas konstatuoja, kad O. Č. bausmės vykdymas turi būti atidėtas dviem metams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą.

O. Č. paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas O. Č. išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime.

T. Č. baudžiamojoje byloje pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstamais O. Č. veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad T. Č. dėl nusikalstamų O. Č. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dėl nusikalstamų veikų patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, išgąstį bei pažeminimą. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, jog nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti priteistina 1000 Eur. Byloje yra medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodoma, jog T. Č. pas šeimos gydytoją lankėsi 2014 m. lapkričio 11 d. dėl galvos skausmų, nemigos, baimės jausmo, 2014 m. lapkričio 13 d. dėl plaštakos nudegimo, trauma buityje. Vis tik nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog minėtame dokumente nurodytos pasekmės kilo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Čia dar kartą būtina pabrėžti ir tai, kad byloje yra įrodyta, jog tarp O. Č. ir T. Č. susiklostę santykiai nuo santuokos pradžios buvo įtempti, konfliktiški, o tai reiškia, kad jie buvo keliantys stresą ir tuo pačiu nulemiantys tam tikras neigiamas pasekmes bendrai organizmo būsenai. Pažymėtina ir tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu T. Č. parodymų matyti, jog skyrybų procesas prasidėjo praėjus kelioms dienos po nusikalstamų veikų padarymo (b. l. 31), todėl nekyla abejonių, jog ir šis procesas yra susijęs su stresu, papildomais rūpesčiais bei nepatogumais.

O. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. rugsėjo 22 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu nukentėjusiajai savo žmonai T. Č. grasino susidorojimu, t. y. ją užpurtyti elektra, nužudyti, sugadinti jos automobilį, o vėliau pareigūnų akivaizdoje nemažiau nei du kartus ją pastūmė rankomis, po ko ji atsitrenkė į sieną, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai T. Č. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais O. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia įvertintini grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tik tuomet, kai asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. kai jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai, t. y. sukuriant pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo ir kaltininkui siekiant būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Tuo pačiu būtina pažymėti ir tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nėra reikšminga, ar kaltininkas iš tikrųjų ketino įvykdyti grasinimus.

T. Č. viso proceso metu teigė, jog O. Č. 2014 m. rugsėjo 22 d. grasino ją nužudyti, sugadinti (susprogdinti) automobilį, užpurtyti elektra. T. Č. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog O. Č. grasino ją nužudyti, užpurtyti elektra ir policijos pareigūnų akivaizdoje, tačiau teisme ji jau negalėjo nurodyti, ar policijos pareigūnų akivaizdoje jai buvo grasinama. Teismo įsitikinimu, byloje nėra pakankamai neginčytinų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog O. Č. 2014 m. rugsėjo 22 d. iš tikrųjų grasino nukentėjusiąją nužudyti, sugadinti automobilį, t. y. patvirtintų T. Č. teiginius. Teisme apklausta liudytoja A. T. nurodė, jog ji detaliau įvykių neatsimena, tuo pačiu liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ji patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. nenurodė, jog T. Č. būtų grasinama policijos pareigūnų akivaizdoje, liudytoja tik teigė, jog O. Č. buvo agresyvus, keikė savo žmoną, elgėsi neadekvačiai. Liudytoja nurodė, kad, atvykus į įvykio vietą, T. Č. paaiškino, jog vyras ją grasino nužudyti, kratė elektrošoku, smaugė. Tarnybiniame pranešime (nustatytų aplinkybių skiltyje) yra užfiksuota, kad O. Č. policijos pareigūnų akivaizdoje keikė savo žmoną necenzūriniais žodžiais, sakė, jog, jeigu turėtų elektrošoką, pakratytų žmoną, taip pat tarnybiniame pranešime (smurtu įtariamo asmens paaiškinimo skiltyje) užfiksuota, jog, kol buvo bendraujama su T. Č. ir O. Č., kaltinamasis buvo agresyvus, keikėsi ir grasino, tačiau nenurodyta nei kam buvo grasinama, nei kokio pobūdžio grasinimai buvo išsakyti. Liudytojas A. K. teisme nurodė, jog O. Č. elgėsi neadekvačiai, grasino, tačiau šis liudytojas negalėjo nurodyti grasinimų pobūdžio. Taigi paminėtų asmenų teiginiai, teismo įsitikinimu, nėra pakankami tam, kad būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, jog O. Č. iš tikrųjų grasino nužudyti nukentėjusiąją ar imtis tokių veiksmų, kuriais būtų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kita vertus, O. Č. nebuvo kaltinamas tuo, jog grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą jis būtų išsakęs policijos pareigūnų akivaizdoje.

Liudytoja L. P. teisme teigė, jog ji yra girdėjusi, kaip O. Č. yra grasinęs savo žmonai, taip pat ji girdėjo, kaip netiesiogiai yra grasinama ir jai pačiai. Liudytoja G. S. yra nurodžiusi, kad T. Č. jai yra sakiusi, jog O. Č. yra grasinęs nužudyti nukentėjusiąją, kad ji neatitektų kitam. Taigi šių liudytojų parodymai leidžia daryti prielaidą, kad kaltinamasis galėjo grasinti nukentėjusiajai ir 2014 m. rugsėjo 22 d., tačiau neginčytinai tokio fakto, net vertinant juos su anksčiau aptartais duomenimis, nepatvirtina.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju net jei ir būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, kad O. Č. iš tikrųjų grasino nužudyti nukentėjusiąją, užpurtyti ją elektra, sugadinti automobilį, vis tiek nebūtų pakankamo pagrindo tvirtinti, jog grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą buvo realus, o O. Č. suprato, kad nukentėjusioji tiki, jog tokie grasinimai bus įgyvendinti realiai ir tokios nukentėjusiosios būsenos siekė.

Tiek iš pačios nukentėjusiosios, tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų L. P., G. A. bei G. S. parodymų matyti, jog tarp O. Č. ir T. Č. pakankamai dažnai kildavo konfliktai. T. Č., L. P., iš dalies G. A., G. S. ir net paties O. Č. parodymai leidžia konstatuoti, jog konfliktų metu buvo naudojamas įvairaus pobūdžio smurtas (fizinis, psichinis (pavyzdžiui, nukentėjusioji nebuvo įleidžiama į namus, laikoma balkone) ir pan.). Pati T. Č. teisme teigė, jog O. Č. konfliktų metu ne kartą grasino ją nužudyti, sugadinti automobilį. Teismo įsitikinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad netinkamo pobūdžio pasisakymų naudojimas buvo įprastas, kai tarp O. Č. ir T. Č. kildavo konfliktai, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad O. Č. grasinimus išsakė suvokdamas, jog nukentėjusioji tiki, jog grasinimai (nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą) realiai gali būti įvykdyti, ir tokios jos būsenos siekė. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat matyti, jog 2014 m. rugsėjo 22 d. T. Č. su O. Č. įvykio vietoje buvo dviese, iki atvykstant policijos pareigūnams joks fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją, kuri į butą atvyko viena, nebuvo panaudotas. Iš nukentėjusiosios teisme duotų parodymų matyti, kad O. Č. neprieštaravo, jog T. Č. išeitų iš buto, tačiau nepageidavo, kad ji išsineštų daiktus, o iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotų parodymų matyti, jog O. Č. į butą grįžo būtent tuo metu, kai ji dėjosi daiktus, kuriuos netrukdomai nusinešė pas kaimynę. Fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas tik tuomet, kai ji bandė pasiimti daiktus, kurių O. Č. nenorėjo leisti išsinešti, policijos pareigūnų akivaizdoje. Taigi aptarti faktai dar kartą patvirtina, jog, jeigu O. Č. ir išsakė grasinimą nužudyti nukentėjusiąją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, toks grasinimas negalėjo būti vertinamas ir suvokiamas kaip realus. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurie leistų be jokių abejonių tvirtinti, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. O. Č. sudarė tokią situaciją, kurios metu galimai išsakyti grasinimai, galėjo būti suvokti kaip realūs. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios neigiamą emocinę būseną, neigiamus išgyvenimus galėjo sukelti ir sukėlė ankstesnė neigiama patirtis, dažni konfliktai su sutuoktiniu, ketinimas nutraukti santykius su kaltinamuoju, o ne galimai išsakyti grasinimai. Čia pastebėtina ir tai, kad nukentėjusioji 2014 m. rugsėjo 22 d. į butą atvyko viena. Taigi įvertinus tai, jog jai buvo grasinama ir anksčiau, tokia aplinkybė rodo, kad ji grasinimų nevertino kaip realių, nors ji ir suvokė, jog gali kilti konfliktas, jai gali būti panaudotas smurtas.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad O. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsniu, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2014 m. rugsėjo 18 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimą keturiems mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2014 m. rugsėjo 22 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimą keturiems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, O. Č. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, O. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vieną mėnesį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

O. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

T. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš O. Č. T. Č. priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

O. Č. paskirtą kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Žibintuvėlį elektrošoką (duomenys neskelbtini), perduotą laikinai saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui (kvitas B serija BBB Nr. OVS000525), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Konfiskuoti kaltinamojo O. Č. dujinį pistoletą RECK Modelis G5-9PA, Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą laikinai saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui. Nuosprendžiui įsiteisėjus minėtą dujinį pistoletą perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Du šovinius, kurie buvo sunaudoti atliekant specialisto tyrimą, perduotus laikinai saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinį diską su garso įrašu, perduotą teismui su baudžiamąją byla, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.