Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (antstolio) Mareko Petrovskio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Renti“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis Marekas Petrovskis, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir skolininkas T. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dėl pareiškėjos 2025 m. sausio 23 d. skundo dėl antstolio 2025 m. sausio 9 d. patvarkymo

Dėl pareiškėjos 2024 m. gruodžio 23 d. skundo dėl antstolio 2024 m. lapkričio 27 d. rašto

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, panaikintas antstolio patvarkymas ir raštas bei antstolis įpareigotas grąžinti lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas (antstolis) pateikė VĮ „Registrų centras“ 2024 m. gruodžio 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad už Turto arešto akto išregistravimą VĮ „Registrų centras“ taiko 3,28 Eur įkainį ir už šią paslaugą antstoliui buvo pateikta sąskaita apmokėjimui.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

15. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas prie bylos prijungti apelianto (antstolio) pateiktą rašytinį įrodymą, kuris aktualus sprendžiant pareiškėjos patirtų ir apelianto (antstolio) paskirstytų išlaidų pagrįstumą. Kartu pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisakys tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

16. Pareiškėja ir skolininkas 2023 m. gruodžio 9 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Apeliantas (antstolis) 2023 m. gruodžio 13 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko turtinę teisę į transporto priemonę.

18. Pareiškėja 2024 m. sausio 31 d. vienašališkai nutraukė su skolininku sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Pareiškėja 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė apeliantui (antstoliui) 2024 m. lapkričio 12 d. raštą, kuriuo prašė apelianto (antstolio) panaikinti transporto priemonei taikomą turtinių teisių areštą.

20. Apeliantas (antstolis) pareiškėjai 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakymą ir pažymėjo, kad jei prašymas bus patenkintas, pareiškėja turės padengti turto arešto išregistravimo išlaidas.

21. Apeliantas (antstolis) 2024 m. lapkričio 27 d. raštu atsakė į 2024 m. lapkričio 12 d. pareiškėjos raštą ir papildomai nurodė, kad siekiant patenkinti jos prašymą dėl arešto išregistravimo, Turto arešto aktų registras taiko 3,28 Eur paslaugos įkainį ir paprašė šias išlaidas padengti.

22. Pareiškėja 2024 m. gruodžio 4 d. e. laišku kreipėsi į apelianto (antstolio) padėjėją, kokiu pagrindu ji turi padengti turto arešto išregistravimo išlaidas.

23. Pareiškėja 2024 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo apeliantui (antstoliui) 3,28 Eur už Turto arešto akto išregistravimą.

24. Apeliantas (antstolis) 2024 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S-404 „Dėl turto arešto panaikinimo“ panaikino turto areštą.

25. Pareiškėja tos pačios dienos 2024 m. gruodžio 23 d. skundu prašė panaikinti apelianto (antstolio) 2024 m. lapkričio 27 d. raštą ir įpareigoti apeliantą (antstolį) grąžinti pareiškėjai neteisėtai įgytas 3,28 Eur lėšas.

26. Pareiškėja 2025 m. sausio 8 d. e. paštu pasiteiravo apelianto (antstolio), ar 2024 m. gruodžio 23 d. skundas išnagrinėtas.

27. Apeliantas (antstolis) 2025 m. sausio 9 d. patvarkymu netenkino skundo, nes skundas nėra susijęs su antstolio procesiniais veiksmais ir šį skundą laikė prašymu / pretenzija.

28. Pareiškėja 2025 m. sausio 23 d. e. paštu pateikė apeliantui (antstoliui) 2025 m. sausio 23 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. sausio 9 d. patvarkymą ir įpareigoti apeliantą (antstolį) išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gruodžio 23 d. skundą, o atsisakius – persiųsti teismui.

29. Apeliantas (antstolis) 2025 m. sausio 29 d. patvarkymu dėl 2025 m. sausio 23 d. skundo atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2025 m. sausio 23 d. skundą, nes CPK 510 straipsnis nenumato, kad pakartotinai apeliantui (antstoliui) gali būti skundžiamas jo sprendimas, kuriuo jau buvo atsisakyta nagrinėti pirminį pareiškėjos skundą.

Dėl pareiškėjos 2025 m. sausio 23 d. skundo dėl antstolio 2025 m. sausio 9 d. patvarkymo

30. Apeliantas (antstolis) ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad jis pareiškėjos atžvilgiu atliko procesinį veiksmą.

31. Turto areštas yra antstolio atliekamas procesinis veiksmas, reglamentuotas CPK XLVIII skyriuje. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese antstolio procesinis veiksmas areštuoti skolininkui priklausiusio automobilio turtinę teisę sukėlė tiesiogines teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui – šiuo atveju pareiškėjai, t. y. ne vykdomosios bylos šaliai, nes ji siekė jos turtui pritaikytą turtinės teisės areštą išregistruoti. Iš antstolio 2024 m. lapkričio 27 d. rašto matyti, kad tam, jog antstolis galėtų panaikinti turto areštą, reikalinga sumokėti 3,28 Eur paslaugos įkainį. Šiuo raštu apeliantas (antstolis) įpareigojo pareiškėją sumokėti turto arešto akto išregistravimo (vykdymo proceso) išlaidas ir toks įpareigojimas tiesiogiai sukūrė finansinę pareigą asmeniui vykdymo procese bei pakeitė pareiškėjos procesinę padėtį.

32. Pažymėtina, kad apeliantas (antstolis) patvarkymą dėl arešto turtui panaikinimo priėmė tik 2024 m. gruodžio 11 d., t. y. po to, kai pareiškėja 2024 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymu pervedė antstoliui vykdymo išlaidas, nors pirmasis pareiškėjos prašymas dėl turto arešto nuėmimo buvo pareikštas 2024 m. lapkričio 12 d. Įpareigojimas pareiškėjai sumokėti nurodytą sumą už turto arešto išregistravimą nebuvo informacinio ar rekomendacinio pobūdžio, o virto teisėtai privalomu įpareigojimu, kuris turėjo tiesioginę įtaką pareiškėjos teisių realizavimui. Tokiu būdu antstolio 2024 m. lapkričio 27 d. raštas tapo vykdymo procese nustatyta pareiga, nuo kurios priklausė pareiškėjos teisių įgyvendinimas. Priešingai, jei turto areštas galėtų būti panaikintas tiesiogiai kreipiantis į Turto arešto registrą, toks veiksmas nebūtų laikomas antstolio procesiniu veiksmu. Atsižvelgiant į tai, jog apelianto (antstolio) 2024 m. lapkričio 27 d. rašto turinys yra įpareigojantis, sukeliantis teisines pasekmes ir daro įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir pareigoms, šis raštas laikomas ne informacinio pobūdžio raštu, o procesiniu veiksmu.

33. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021, 21 punktas). Apeliantas (antstolis) atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėja įstojo į vykdymo procesą pateikusi prašymą panaikinti skolininkui priklausančio turto – turtinės teisės – areštą, todėl pareiškėjai, kaip suinteresuotam asmeniui vykdymo procese, tapo privalomos vykdymo proceso normos.

34. Suinteresuotas asmuo vykdymo procese neturi teisės dalyvauti priverstinio vykdymo veiksmuose, sudaryti taikos sutarčių, teikti nušalinimų, tačiau jam privaloma suteikti kitas teises, kurias turi tiek išieškotojas, tiek skolininkas, t. y. šiuo atveju, apskųsti antstolio veiksmus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas (antstolis) apskundimo tvarką buvo išaiškinęs ir 2024 m. lapkričio 27 d. rašte, todėl pareiškėja, įstojusi į vykdomąją bylą suinteresuotu asmeniu, turėjo teisę apskųsti antstolio atliktą procesinį veiksmą.

35. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantas (antstolis) atliko procesinį veiksmą ir atitinkamai pareiškėja šį veiksmą galėjo skųsti, kas lemia, kad pirmosios instancijos nutarties dalis, kuria panaikintas apelianto (antstolio) 2025 m. sausio 9 d. patvarkymas Nr. S-25-123-919 „Dėl 2024 m. gruodžio 23 d. skundo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pareiškėjos 2024 m. gruodžio 23 d. skundo dėl antstolio 2024 m. lapkričio 27 d. rašto

36. Apeliantas (antstolis) ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad ne iš apelianto (antstolio) turi būti išieškomos turto išregistravimo išlaidos, o iš suinteresuoto asmens.

37. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 610 ir 633 straipsniais, SVI 130.1-130.7 papunkčiais, 149-152, 157 punktais, pagrįstai nustatė, kad apeliantas (antstolis) be teisinio pagrindo įpareigojo pareiškėją, kaip suinteresuotą asmenį vykdomojoje byloje, sumokėti turto arešto aktų registro paslaugos įkainį, tačiau susiklostė situacija, kad apeliantas (antstolis) šias išlaidas vykdymo procese paskirstė, t. y. pareiškėjos pervestas lėšas apmokėjo VĮ „Registrų centras“ už turto arešto akto išregistravimą, kuris buvo išregistruotas 2024 m. gruodžio 11 d.

38. Teismas, ypatingosios teisenos procese nutartimi konstatuodamas antstolio veiksmų neteisėtumą ir taikydamas CPK 513 straipsnio nuostatas bei įgyvendindamas visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą, gali įpareigoti antstolį grąžinti tik jo depozitinėje sąskaitoje esančias (t. y. jau išieškotas iš skolininko, bet dar nepaskirstytas ir neišmokėtas išieškotojui) lėšas, taip pat antstoliui paskirstytas bei išmokėtas vykdymo išlaidas, įskaitant atlygį antstoliui, nes iš neteisėtų antstolio veiksmų negali kilti antstolio teisė gauti vykdymo išlaidų atlyginimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023, 69 punktas).

39. Nors apeliantas (antstolis) ir įpareigojo pareiškėją padengti vykdymo procese atsiradusias išlaidas, tačiau šiuo atveju jis neturi objektyvios galimybės pašalinti pažeidimą tokiu būdu, kad būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis. Apelianto (antstolio) įpareigojimas pašalinti padarytą pažeidimą ir grąžinti VĮ „Registrų centras“ sumokėtas lėšas iš esmės reikštų apelianto (antstolio) pareigą savo sąskaita įvykdyti skolininko prievolę, nes iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos VĮ „Registrų centras“ 2024 m. gruodžio 31 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir apelianto (antstolio) 2024 m. gruodžio 11 d. patvarkymo matyti, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje šių lėšų nebėra.

40. CPK 609 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas. Remiantis SVI 134 punktu, išlaidas tretiesiems asmenims apima kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti, vykdydamas antstolio funkcijas. Iš apelianto (antstolio) pateiktos VĮ „Registrų centras“ 2024 m. gruodžio 31 d. sąskaitos matyti, kad už turto arešto akto išregistravimą VĮ „Registrų centras“ taiko fiksuotą įkainį. Antstolio priimtas patvarkymas, kuriuo antstolis panaikina turto arešto aktą, nesukeltų teisinių pasekmių, jei už jo išregistravimą iš Turto arešto registro nebūtų sumokėtas VĮ „Registrų centras“ nustatytas įkainis. Todėl turto arešto panaikinimo išlaidos priskiriamos prie kitų, SVI 134 punkte nurodytų išlaidų, kurias antstolis privalo sumokėti trečiajam asmeniui ir kurios atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu.

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi klaidingai pritaikė restitutio in integrum principą, nes apeliantas (antstolis) savo sąskaita pareiškėjos patirtų išlaidų atlyginti negali, taip pat į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu apeliantas (antstolis) padarė procesinį pažeidimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įpareigoja apeliantą (antstolį) pareiškėjos patirtas išlaidas (3,28 Eur) priskirti prie vykdymo proceso išlaidų (išlaidų tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas) ir išieškojus iš skolininko, šias išlaidas nedelsiant grąžinti pareiškėjai.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, jog apelianto (antstolio) 2024 m. lapkričio 27 d. raštas yra procesinis veiksmas, taip pat remiantis tuo teisėtai panaikino apelianto (antstolio) 2025 m. sausio 9 d. patvarkymą ir 2024 m. lapkričio 27 d. raštą, tačiau netinkamai taikė restitutio in integrum principą, kas sąlygojo įpareigojimą apeliantui (antstoliui) grąžinti pareiškėjai turto arešto aktų registro paslaugos įkainį, todėl apelianto (antstolio) atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties dalis, kuria apeliantas (antstolis) įpareigotas grąžinti pareiškėjai minėtą turto arešto aktų registro paslaugos įkainį, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantas (antstolis) įpareigojamas pareiškėjos patirtas 3,28 Eur išlaidas priskirti prie vykdymo proceso išlaidų ir išieškojus iš skolininko, šias išlaidas nedelsiant grąžinti pareiškėjai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti iš dalies ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apelianto (antstolio) Mareko Petrovskio skundo dalį ir įpareigoti jį pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Renti“, juridinio asmens kodas 305653232, sumokėtą 3,28 Eur (trijų eurų 28 ct) turto arešto aktų registro paslaugos įkainį priskirti prie vykdymo proceso išlaidų (išlaidų tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas) ir išieškojus iš skolininko T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šias išlaidas nedelsiant grąžinti pareiškėjai.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Marekui Petrovskiui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.