Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. J., jo atstovui Lietuvos policijos profesinės sąjungos teisininkui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 117 punkte numatyta, jog tiesioginis vadovas vertina pareigūno tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nurodytas užduotis, tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją. Taisyklių 133 punkte įtvirtinta, kad Vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pažymi, jog vertindami pareigūno tarnybinę veiklą, tiek pareigūno tiesioginis vadovas, tiek Vertinimo komisija, remiasi vienodais vertinimo kriterijais, kurie apibrėžti Taisyklių 5 priede. Pareiškėjas teigia, jog 2018 m. kovo 22 d. išvada Nr. 30-IL-4343 grindžiama aplinkybe, jog 2017 m. lapkričio 2 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyti tarnybinės drausmės pažeidimai. Jo vertinimu nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog pažeidimas yra mažareikšmis, todėl tarnybinė nuobauda jam nepaskirta. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai Vertinimo komisijos buvo prilyginti lojalumo ir atsakingumo trūkumams. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nepriekaištingai įvykdė visas 2017 metais jam nustatytas tarnybinės veiklos užduotis, o kai kurias užduotis ženkliai viršijo. Pažymi, jog galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, nė karto nebuvo įspėtas dėl darbo tvarkos nesilaikymo. Akcentuoja, jog nustatyti pažeidimai neįrodo prasto organizuotumo, nesugebėjimo planuoti veiklos, prastos veiklos kokybės, atsakingumo ir lojalumo tarnybai trūkumų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašo patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu Klaipėdos AVPK (toliau- ir atsakovas) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 30-IL-4343 bei panaikinti Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvadą Nr. 30-IL-4343 ir pareiškėjui skirti pakartotinį tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), 22 straipsnio 16 dalimi, vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali siūlyti taikyti šio Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones. Valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.

Kadangi nagrinėjamu atveju Vertinimo komisija neteikė jokių pasiūlymų valstybės pareiškėją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriėmė, darytina išvada, jog dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos galutinai yra pasisakyta Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvadoje Nr. 30-IL-4343, todėl ji laikytina administraciniu aktu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 30-IL-4343 nėra laikytinas administraciniu aktu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes, jis negali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl administracinė byla dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Nustatyta, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas – Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas R. G. 2018 m. vasario 26 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-9259 (b. l. 11 – 14) pareiškėjo 2017 metų tarnybinę veiklą įvertinto „labai gerai“ ir pasiūlė jam nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede pareiškėjo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus.

Vertinimo komisija surašė 2018 m. kovo 22 d. išvadą Nr. 30-IL-4343 (b. l. 28), kurioje pareiškėjo 20107 metų tarnybinė veikla įvertintinta „gerai“ bei nurodė, jog siūlymai neteikiami ir iki vertinimo buvusi pareiškėjo teisinė padėtis nesikeičia.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkričio 10 d.) (toliau – ir Statutas). Pagal Statuto 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Statuto 25 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, jog pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, tiesioginis vadovas vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų. Statuto 25 straipsnio 15 dalis numato, jog įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal šio statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 14 dalį Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Statuto 25 straipsnio 16 dalyje nustatyta, jog Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (redakcija, įsigaliojusi 2018 m. birželio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 111 punkte nustatyta, jog pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (5 priedas). Taisyklių 5 priede yra pateikiami šie pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai: 1) gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti; 2) organizuotumas ir veiklos planavimas; 3) veiklos kokybė; 4) gebėjimai tobulėti; 5) kūrybingumas; 6) bendravimas ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 7) atsakingumas; 8) lojalumas tarnybai. Taisyklių 116 punkte numatyta, kad tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Taisyklių 117 punkte nustatyta, kad vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant Taisyklių 115.3 papunktyje nurodytas užduotis, tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas nustato užduotis, taip pat su pareigūnu suderintus jo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyse nurodytų pasiūlymų ir nurodo tokio pasiūlymo motyvus.

Pagal Taisyklių 132 punktą, pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4) vertinimo komisijos išvados surašymą. Taisyklių 133 punkte įtvirtinta Vertinimo komisija pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Taisyklių 134 punkte nustatyta, jog pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiuo atveju pareigūno rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jai pateiktą vertinimo išvadą, išskyrus atvejį, kai pareigūno tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai arba kai pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, nesutinka su įvertinimu. Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyje nurodytų siūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo (Taisyklių 138 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą ir priėmus Taisyklių 138 punkte nurodytą sprendimą, vertinimo komisijos sekretorius surašo vertinimo komisijos išvadą (8 priedas). Pareigūnas su vertinimo komisijos išvada supažindinamas pasirašytinai per 3 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos (Taisyklių 139 punktas).

Pažymėtina, kad tiesioginio vadovo surašyta vertinimo išvada apie valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir LVAT) yra pabrėžęs, jog tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015; 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013 ir kt.).

Byloje nėra ginčo, jog dėl Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnų darbo laiko režimo nesilaikymo 2017 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyryje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Iš Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-96 (b. l. 35 - 43) matyti, jog nors tarnybio patikrinimo metu buvo nustatyta aplinkybė, jog 2017 m. gegužės 12 d., 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. pareiškėjas nesilaikė darbo laiko režimo, įvertinus pažeidimų visumą, tikrinamo pareigūno požiūrį į nustatytus pažeidimus, apsiribota pareigūno įspėjimu bei įpareigojimu laikytis nustatytų teisės aktų reikalavimų.

Jau minėta, kad Taisyklių 133 punkte įtvirtinta Vertinimo komisija pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis.

Iš Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvados Nr. 30-IL-4343 turinio (b. l. 28) matyti, jog joje pateikta tik bendra su pareiškėju susijusi informacija: nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, užimamos pareigos, Vertinimo komisijos įvertinimas ir pasiūlymas.

Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 21 d. posėdžio garso įrašas (b. l. 65) patvirtina, jog posėdžio metu pareiškėjas R. J. buvo pristatytas kartu su kitais pareigūnais bei pažymėta, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti jo tarnybinės veiklos sisteminiai pažeidimai, tačiau už juos pareiškėjui tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta.

Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo konstatuota, jog pareiškėjo padaryti pažeidimai įrodo, jog jo tarnybinėje veikloje trūksta atsakingumo ir lojalumo tarnybai, todėl pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadai pasiūlyta nepritarti ir pareiškėjo tarnybinę veiklą 2017 metais pasiūlyta įvertinti „gerai“. Nors galutinis sprendimas nesutikti su pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktu pareiškėjo veiklos už 2017 metus vertinimu buvo priimtas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumų, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio 2018 m. kovo 21 d. protokolas Nr, 30-IL-4248 ir jo garso įrašas nepatvirtina, jog 2018 m. kovo 21 d. posėdžio metu buvo aptarinėjami pareiškėjo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis, pastabų dėl šių rodiklių netinkamo ar nepakankamo įvykdymo nepatekta.

Kadangi iš pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio 2018 m. kovo 21 d. protokolo Nr, 30-IL-4248, jo garso įrašo, Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvados Nr. 30-IL-4343 neaišku, kokie Taisyklių 133 punkte nurodyti kriterijai nulėmė Vertinimo komisijos nesutikimą su pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimu „labai gerai“, darytina išvada, jog Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvada Nr. 30-IL-4343 priimta, pažeidžiant Taisyklių 133 -134 punktų ir 136 – 137 punktų nuostatas, yra nemotyvuota ir nepagrįsta, todėl ji naikintina.

Panaikinus Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvadą Nr. 30-IL-4343, turi būti atliktas pakartotinis pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimas. Teismas nėra viešojo administravimo funkcijas atliekantis subjektas, jam nėra suteikta teisė vertinti statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvadų/siūlymo įgyvendinimo.

Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 22 dalimi galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas. Analogiškos pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Kadangi teismas nėra institucija, priimanti sprendimus dėl statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadų/siūlymo įgyvendinimo, skundo reikalavimas pareiškėjui skirti pakartotinį tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimą atmestinas kaip nepagrįstas, o Vertinimo komisija įpareigotina pakartotinai atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje nutraukti.

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvadą Nr. 30-IL-4343 ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją įpareigoti pakartotinai atlikti R. J. tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.