Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K. P., dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Pajūrio kredito unijos ieškinį atsakovui D. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje D. V., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį atsakovas, jo atstovė ir trečiasis asmuo neatvyko, apie bylą pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovui, jo atstovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl 2011 m. balandžio 11 d. pasirašytų paskolos (sutarties Nr.11-00033) ir laidavimo (sutarties Nr.11-00022-1) sutarčių vykdymo ir atsakovo pareigos sumokėti ieškovei 49 007,71 Eur pagal nurodytas sutartis. Ieškovės teigimu, atsakovas, paskolos gavėjui neįvykdžius savo prievolių pagal sutartį, solidariai su paskolos gavėju ir privalo sumokėti ginčo sumą. Atsakovo nuomone, pasirašant laidavimo sutartį, jis buvo apgautas dėl įkeisto sklypo vertės, todėl laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia pagal CK 1.91 str. nuostatas, be to, D. V. buvo išmokėta mažesnė paskolos suma.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. balandžio 11 d. ieškovė (ankstesnis pavadinimas Jūreivių kredito unija) su D. V. pasirašė paskolos sutartį Nr.11-00022 dėl 217 000 Lt (62 847,54 Eur) paskolos suteikimo, juo D. V. buvo suteikta 217 00 Lt paskola iki 2021 m. balandžio 25 d., ieškovės naudai buvo įkeistas žemės sklypas 4400-0764-4473 (b. l. 68). D. V. pagal paskolos sutartį buvo išmokėta paskolos suma (b. l. 74 – 79).

2014 m. birželio 19 d. Klaipėdos 7-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr.JP-3629 dėl 58 374,61 Lt skolos, 2992,59 Eur palūkanų, 82,65 Eur delspinigių ir 137,86 Eur notaro atlyginimo išieškojimo (b. l. 14). Antstolė B. T. 2015 m. balandžio 24 d. ieškovei pervedė 12 580 Eur skolos ir 399,68 Eur būtinųjų išlaidų atlyginimo (b. l. 15). 2011 m. balandžio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr.11-00022-1, kuria buvo užtikrinta 2011 m. balandžio 11 d. sutartis Nr.11-00022, pasirašyta su D. V., atsakovas pagal šios sutarties 3 p. nuostatas laidavo už D. V., jeigu D. V. nevykdys savo prievolių pagal paskolos sutartį, laiduotojui išaiškinta, kad jis ir paskolos gavėjas atsako solidariai kaip bendraskoliai (b. l. 13).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis).

Atsakovas, norėdamas įrodyti, kad ieškovė netinkamai vykdė ginčo sutartis (pvz., paskolos gavėjui pervedė mažesnę sumą nei nurodyta paskolos sutartyje), privalo šias aplinkybes įrodyti. Taip pat atsakovas privalėtų įrodyti ir tai, kad ginčo laidavimo sutartį sudarė dėl apgaulės, bei reikšti reikalavimą dėl šios sutarties nuginčijimo, tačiau byloje atsakovas priešieškinio nėra pareiškęs, nors naudojasi profesionalia teisininko pagalba.

Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad pinigų suma pagal paskolos sutartį buvo išmokėta trečiajam asmeniui D. V. (CPK 178, 185 str.). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo D. V. nevykdė su ieškove 2011 m. balandžio 11 d. sudarytos paskolos sutarties Nr.11-00022, ji buvo nutraukta, realizuotas įkeistas turtas ir ieškovei padengta dalis įsiskolinimo pagal šią sutartį.

Tarp šalių taip pat nėra ginčo (atsakovas šios aplinkybės neginčija), kad likusi nepadengta skolos suma yra 49 007,71 Eur, atsakovas, remdamasis mažesnio kiekio paskolos sumos gavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai), todėl vadovaujantis ieškovės ir atsakovo 2011 m. balandžio 11 d. laidavimo sutarties Nr.11-00022-1 3 p. nuostatomis, ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo kaip solidaraus D. V. bendraskolio priteistina 49 007,71 Eur skola (CK 6.81 str.).

Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteisiama 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 49 007,71 EUR dydžio sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2015-12-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2015 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė patyrė 1269 EUR išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 269 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93, 98 str.).

Valstybė byloje patyrė 3,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Pajūrio kredito unijai iš atsakovo D. B., kaip D. V. solidaraus skolininko, 49 007,71 EUR (keturiasdešimt devynis tūkstančius septynis EUR 71 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 49 007,71 EUR (keturiasdešimt devynių tūkstančių septynių EUR 71 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1269 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt devynių EUR) žyminį mokestį.

Valstybei iš atsakovo D. B. priteisti 3,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

2015 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto 49 007,71 Eur areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.