- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e1-1256-363/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19425-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Kaltinamasis
- Ž. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pradinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), teistas 2022-07-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėn. be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją įvykdant per 6 mėnesių laikotarpį, 2023-02-08 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Tai yra, kaltinamasis Ž. P., 2025-06-04 apie 17 val. 44 min., (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. K., t. y. kilusio žodinio konflikto metu stumdė V. K. bei stipriai suėmęs ir spausdamas kairės rankos riešą, kitos rankos delnu sudavė du smūgius į nugaros sritį. Tokiais veiksmais V. K. sukėlė fizinį skausmą.
2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
2.1. Kaltinamasis Ž. P. parodė, kad įtarimą suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Nelabai ką atsimena iš to įvykio. Pamena, sugyventinė V. kažkuriuo metu kažkur išėjo, o jis, kol jos nebuvo, staigiai išgėrė du buteliukus 0,2 l talpos degtinės. Skubėjo išgerti, kad V. nepamatytų, todėl labai greit apsvaigo ir po to neprisimena, kas buvo. Prisimena, kad kažkas barškino į lango stiklą, lygtai jaunas vaikinas, kuris kažką šūkavo. Ir prisimena, kad jis išbėgo į lauką, norėdamas jį sudrausminti, ir po to vėl nieko neprisimena. Prisimena, kad sėdėjo greitojoje su aprišta galva. Kas buvo įvykę, nieko nepamena, nes buvo labai girtas. Jei savo veiksmais sukėlė V. fizinį skausmą, dėl to jis tikrai nuoširdžiai gailisi, bet, kaip minėjo, jis tikrai nieko neatsimena. Pasižada nebegerti ir laikytis įstatymų. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam laisvės apribojimą tęsiant darbą. Pasižada nurodytu laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų ir prašo neskirti jam intensyvios priežiūros, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) ir tai gali trikdyti jo klientus ir atsiliepti jo darbui (e. b. l. 73-74, 75-76, 77-78).
2.2. 2025-06-04 liudytojas A. A. parodė, kad 2025-06-04 17.35 val. eidamas pro (duomenys neskelbtini) namą, išgirdo iš buto sklindančius vaikų riksmus, prašymus nemušti. Priėjęs prie pirmo aukšto lango, pamatė prieš moterį smurtaujantį vyriškį. Matė, kaip pastarasis, suėmęs ranka moters plaukus, tempė ją į grindinį. Priėjęs dar arčiau lango pabeldė į jį, norėdamas nukreipti smurtautojo dėmesį, ir garsiai pasakė jam, jog kviečia policiją. Smurtautojas šiek tiek nurimo. Jis, iškvietęs policijos pareigūnus, nuėjo į parduotuvę o grįždamas iš parduotuvės pastebėjo, jog minėtas vyras, kuris buvo bute, pareina link jo. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, grasino, jog jį užmuš bei toliau artinosi link jo. Norėdamas išvengti konflikto, bandė trauktis nuo neblaivaus vyriškio, tačiau vyras vis agresyvėjo ir staiga puolė jį, palenkęs šiek tiek galvą į apačią. Tuo metu jis instinktyviai pakėlęs koją bandė jį atspirti nuo savęs. Kadangi vyras buvo nuleidęs galvą, smūgis galimai kliuvo į galvos sritį ir neblaivus vyriškis nugriuvo bei įsikibo jam į koją. Jis jį ragino paleisti, tačiau vyras toliau laikė įsikabinęs, tuomet, apimtas streso, sudavė vyriškiui vieną smūgį dešine ranka į galvos sritį ir vyras paleido jo koją. Kiek vėliau pastebėjo, jog atvyko policijos pareigūnai ir jis priėjo prie jų paaiškinti situacijos. Jis konflikto metu nenukentėjo, fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas, tiesiog buvo nemaloni situacija, nenorėjo sužaloti asmens, tik bandė gintis (e. b. l. 44-45).
2.3. 2025-06-04 V. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog pareiškėja parodė, kad su sugyventiniu Ž. P. gyvena ir bendrą ūkį veda 6 metus, kartu turi vieną bendrą sūnų J. P.. Per bendro gyvenimo metus yra buvęs smurto atvejis, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau susitaikė, taip pat yra buvę atvejų ir jie dažni, kai sugyventinis tiesiog kelia žodinius konfliktus ir policija yra važiavusi. Kai Ž. būna blaivus jie sutaria labai gerai, jis nekelia jokių konfliktų, tačiau blaivus jis būna labai retai, galbūt per savaitę vieną kartą. 2025-06-04 apie 15 val. 30 min. iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo Ž., kuris buvo truputi išgėręs, bet jokių konfliktų nekėlė, elgėsi gražiai. Apie 16 val. 30 min. ji išėjo į lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“ parsivesti savo vaikų, o sugyventinis Ž. liko namuose. Grįžusi namo apie 17 val. 10 min., rado savo sugyventinį sėdintį svetainės kambaryje ant lovos, jis buvo kur kas girtesnis, nei kad jį paliko. Ji jo iš karto paklausė, iš kur jis toks girtas, o sugyventinis atsakė, kad negėrė ir iš karto liepė bendram jų sūnui rengtis, nes tikriausiai ruošėsi eiti pas viršininką pasiimti atlyginimo. Tada ji jo paklausė, ar jis jos dukrą E. žada palikti vieną namuose, nes jai pačiai 18 val. 00 min. reikia eiti į darbą, ir tada sugyventinis pradėjo ją stumdyti, suėmė spausdamas už kairės rankos riešo ir du kartus rankos delnu trenkė į nugarą. Ji tuo metu pamatė prie lango lauke stovintį nepažįstamą žmogų, kuris pasakė, kad kviečia policiją ir ji jam sušaukė, kad kviestų. Tada Ž. iš karto nuo jos atsitraukė ir išbėgo iš namų link to nepažįstamo asmens, o ji tuo metu užsirakino duris. Ž., suduodamas smūgius, jai sukėlė fizinį skausmą. Patirtą fizinį skausmą vertina 7 balais. Viso konflikto metu tame pačiame svetainės kambaryje buvo ir vaikai, kurie ir matė, ir girdėjo, kas vyko. Ž. prie vaikų nelindo, jiems smūgiai suduoti nebuvo. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, bijo neblaivaus Ž., kadangi girtas jis neprognozuojamas. Vieną kartą jau buvo atleidusi Ž., daugiau atleisti nebežada, nebenori su juo gyventi, nenori, jog jis prie jos artintųsi. Jai išaiškinta tvarka dėl civilinio ieškinio, civilinio ieškinio nereikš (e. b. l. 7-15).???
2.4. Įvykio vietos apžiūra, kur užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įėjus pro buto duris, matyti koridorius, iš kurio tiesiai matosi durų staktos, pro kurias patenkama į svetainę. Kambarys netvarkingas, visur išmėtyti daiktai, tačiau grumtynių ar girtavimo pėdsakų nematyti. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (e. b. l. 7-15, 16-20).
2.5. 2025-06-04 V. K. ssmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus V. K. kairiąją ranką, jokių akivaizdžių sužalojimų nepastebėta. Apžiūrėjus nugarą matėsi delno formos paraudimas (e. b. l. 21-22, 23-25).
2.6. 2025-06-05 tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių, iš kurio matyti, kad 2025-06-04 apie 17 val. 44 min. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai jog, (duomenys neskelbtini), 1 laiptinėje nuo gatvės 1 aukšte pranešėjas, eidamas pro namą, išgirdo riksmus, mato vyriškį, mušantį moterį rankomis, tampo už plaukų, sviedė į žemę. Mato du vaikus. Atvykus į įvykio vietą ir nuėjus į laiptinę, iš buto Nr. 3 išėjo apsiverkusi moteris, kuri nurodė, kad pas ją vyko konfliktas. Kaip nustatyta, tai blaivi V. K., kuri nurodė, kad jos neblaivus sugyventinis Ž., su kuriuo turi bendrą vaiką ir augina dar vieną jos dukrą, pradėjo kelti žodinį konfliktą dėl to, kad jai reikėjo į darbą, o šis nurodė, kad nesirūpins jos dukra, ir žodinio konflikto metu jis stipriai spausdamas suėmė ją už kairės rankos riešo ir kitos rankos delnu trenkė du kartus į nugaros sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pastaroji nurodė, kad tuo metu kambaryje buvo ir du vaikai E. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl kurių verkimo išgirdo lauke einantis praeivis, kad kažkas jų bute vyksta, ir, priėjęs prie lango, pamatė, jog prieš ją naudojamas fizinis smurtas ir pro pradarytą langą pasakė, kad kviečia policiją, dėl ko sugyventinis iš karto nustojo naudoti fizinį smurtą ir priėjo prie lango. V. K. teigė, kad jos sugyventinis pro langą pamatęs, kad nepažįstamas praeivis su kažkuo kalbasi telefonu, iš karto išbėgo iš namų link lauke buvusio praeivio, o ji užsirakino duris ir laukė policijos. Pasiteiravus, ar reikalinga medikų pagalba, ši kategoriškai atsisakė. Vizualiai apžiūrėjus pastarąją, matėsi paraudimas nugaros srityje. V. K. nurodė, kad su sugyventiniu kartu gyvena šešis metus ir fizinis smurtas prieš ją naudotas ne pirmą kartą, anksčiau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau bylos eigoje abu susitaikė ir byla buvo nutraukta. Taip pat pastaroji nurodė, kad sugyventinis konfliktus kelia kas kartą, kai būna neblaivus, o alkoholį jis vartoja realiai kas dieną. Taip pat šalia (duomenys neskelbtini) namo pastebėtas apie įvykį pranešęs A. A., kuris papasakojo, jog eidamas pro minėtą daugiabutį, išgirdo vaikų šauksmus ir verksmą. Eidamas arčiau garsų link, pamatė pro pirmo aukšto buto langą, kaip jam nepažįstamas vyriškis smurtauja prieš moterį, t. y. suėmęs už plaukų, tempia ją į grindinį, o šalia du mažamečiai vaikai verkia. Iš karto pabeldė į langą pasakė, kad kviečia policiją ir pamatė, kaip minėtas vyriškis liovėsi naudoti fizinį smurtą prieš moterį. Tada skambindamas į policiją nuėjo į šalia esančią parduotuvę. Išėjęs iš parduotuvės pamatė, kad jo link, vartodamas necenzūrinius žodžius ir grasindamas užmušti, eina tas pats nepažįstamas vyriškis, kuris bute smurtavo prieš moterį. Norėdamas išvengti konflikto, bandė trauktis nuo minėto vyriškio, tačiau šis dar labiau agresyvėjo, greičiau pradėjo artintis ir staiga puolė. Gindamasis jis pakėlė koją ir taip bandė nuo savęs atstumti puolusį vyriškį, o šis iš karto nukrito ant žemės, įsikibdamas jam į koją. Į raginimus paleisti koją, vyriškis nereagavo, tad jis iš streso sudavė vieną smūgį ranką tam vyriškiui į veido sritį, po ko vyriškis koją iš karto paleido ir atsistojęs nuėjo namų link. GMP automobilyje pabendravus su akivaizdžiai neblaiviu Ž. P., kuriam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ ARKA-0054, patikros Nr. 2265567, nustatytas 3,31 prom. neblaivumas, šis nurodė, kad namuose nieko neįvyko, kad jis tiesiog išėjo į kiemą, nes kažkoks nepažįstamas asmuo jam beldė į langą ir norėjo jam truputi „užvažiuoti“, tačiau sužalojo jį patį. Bendravimo su Ž. P. metu šis elgėsi piktybiškai, nuolatos šūkavo ir į klausimus neatsakinėjo. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. (e. b. l. 26-29).
3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. P., 2025-06-04, apie 17 val. 44 min., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. K. ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.
Motyvuojamoji dalis
4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. P. teistas už analogišką nusikaltimą, prieš tą patį asmenį. 2022-07-18 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta jam sumažinta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; vadovaujantis BK 72² straipsniu, jis įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas įvykdant per 6 mėnesių laikotarpį. Bausmę atliko. Kaltinamasis būdamas teistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. P. iš ankstesnio teistumo teigiamų išvadų nedaro ir nesiekia gyventi dorai, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, kaltinamasis Ž. P. pripažintinas recidyvistu ir tai pripažintina ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
4.4. Kaltinamasis Ž. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, dirbantis, teistas už analogišką nusikalstamą veiką, nebaustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės.
4.5. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad nebuvo sukelti sunkesni padariniai, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
4.6. Kadangi Ž. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
4.7. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, Ž. P. skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias privalo išklausyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.
4.8. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2025 m. birželio 4 d. 18 val. 00 min. iki 2025 m. birželio 5 d. 14 val. 40 min. (1 dieną), todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).
5. Kardomosios priemonės.
Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikintinos, nes bus pasiekti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, Ž. P. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti vieną jo laikinojo sulaikymo dieną nuo 2025 m. birželio 4 d. 18 val. 00 min. iki 2025 m. birželio 5 d. 14 val. 40 min., vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo kopijos gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, Ž. P. pripažinti recidyvistu.
Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti Ž. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.
Išaiškinti Ž. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Klaipėdos apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.