- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- I-3778-208/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03846-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 1.16.8Kiti tarnybiniai ginčai
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjai K. S., atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui V. Z., liudytojams A. L., R. U. ir V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja K. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7) prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015-06-03 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas įsakymas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir atsakovė, KAM, ministerija) sudaryti sąlygas pabaigti bazinių įgūdžių kursą ir prisiekti Tėvynei, sudarant tinkamas tarnybos ir psichologines sąlygas kitame dalinyje; 3) priteisti 1 080 Eur negautų pajamų už 18 mėn. neleistos atlikti tarnybos ir 240 Lt arba 69,5 euro centų transportavimo išlaidų; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, jog 2013 m. ji įstojo į savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą. Nurodo, jog į tarnybą ji buvo priimta su grupe E – „ne misijinė“ ir teigia, jog šios grupės kariai nėra laikomi lygiaverčiais su kitais kariais. 2014-01-13 išvyko į Ruklos Mokomąjį pulką atlikti 18 dienų tarnybos ir prisiekti Lietuvos Respublikai bei pradėti savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą savo rinktinėje, tačiau 12-ąją mokymų dieną ji buvo atšaukta iš mokymų. Pareiškėja teigia, jog Rukloje buvo kankinami kariai, neduodama nusiprausti po dušu, liepiama eiti per didesnį nei 15 laipsnių pagal celsijų šaltį į visos paros arba ilgesnes pratybas lauke tokiu būdu pažeidžiant KAM Gynybos štabo 2006 m. nurodymą dėl nušalimų prevencijos lauko pratybų metu. Dėl tokių pažeidimų ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Generalinę inspekciją ir Karo policiją. Mano, jog būtent dėl šių kreipimųsi ji buvo nušalinta nuo tarnybos. Nurodo, jog alga jai buvo sumokėta tik praėjus 5 mėn. po pratybų bei buvo sumokėti 13 Eur delspinigiai dėl vėlavusios algos. Pareiškėja mano, jog nebuvo mokamos ir socialinio draudimo įmokos, todėl, už Kario savanorio tarnybos sutarties 4 p. pažeidimus, ji norėjo palikti tarnybą, tačiau rinktinės vadas atrašė, jog prašyme pareiškėja nenurodė jokių priežasčių palikti tarnybą. Paaiškina, kad visą tą laiką buvo reikalaujama, jog ji pakartotų mokymus, tačiau pareiškėja mano, jog ji turėtų grįžti tik į tą mokymų dalį, kurios yra nepraėjusi. Nurodo, jog jos kelionės išlaidos iš Kauno į Vilnių iki šiol nėra padengtos. Teigia, jog aukštesnio rango kariškiai bei instruktoriai demonstravo priešiškumą moterims, todėl savo raštuose ji nurodė, jog kursus galėtų baigti su rezervistais, o į tą patį dalinį negrįš. Nurodo, jog Lietuvos kariuomenės vadas 2015-05-13 rašte pareiškėjai pagrasino, jog gali būti taikoma atsakomybė dėl tarnybos nevykdymo, tačiau jokia tarnybinė byla nebuvo pradėta ir 2015-06-19 pareiškėja paštu gavo įsakymą, kuriuo ji buvo atleista iš tarnybos pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo 38 str. 2 d. nors ji buvo perkelta į atsargą, tačiau pareiškėjai buvo neleista pasilikti nei vienos uniformos. Pareiškėja mano, jog tam, kad būtų nustatyta, ar ji vengia tarnybos, turėjo būti atliktas tarnybinis tyrimas, tačiau jis nebuvo atliktas. Nurodo, jog tarnybos metu su ja buvo nepagarbiai elgiamasi, duodami nesaugūs ginklai, neišduodamos neperšaunamos liemenės, esant minusinei oro temperatūrai neleidžiama išsivirti karšto gėrimo, nebuvo suteiktas tinkamas maitinimas. Pažymi, jog ji neatsisako tarnauti kitame dalinyje.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo pat atvykimo į Rukla ji jautėsi diskriminuojama, kareivinėse buvo antisanitarinės sąlygos, jos nebuvo aprūpintos tualetiniu popieriumi, maistą gaudavo ne visi, nebuvo leidžiama ilsėtis, puolimas iš vadovų visą laiką didėjo. Pažymėjo, jog moterys su vyrais yra apgyvendinami kartu. Pratybų metu su pareiškėja buvo žiauriai elgiamasi, rėkiama tiesiai į ausį, sudaromos nemanomos tarnybos sąlygos. Nurodo, jog skundo esmė yra tame, jog pareiškėjai nesudaroma galimybė užbaigti kursus kitame dalinyje.
Atsakovė KAM su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei nurodo, jog yra praleistas 1 mėn. terminas kreiptis į teismą ir pareiškėja neprašo jo atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog pareiškėja savanoriškai buvo sudariusi Kario savanorio tarnybos sutartį laikotarpiui nuo 2013-09-24 iki 2017-09-24. Vadovaujantis Rinktinės vado 2014-01-07 įsakymu Nr. KKM-3 „Dėl karių savanorių siuntimo į bazinį kario savanorio įgūdžių kursą ir pašaukimo į tarnybą“ pareiškėja iki 2014-01-31 buvo išsiųsta į bazinį kario savanorio įgūdžių kursą pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti, tačiau 2014-01-24 buvo gautas Lietuvos kariuomenės mokomojo pulko vado raštas Nr. IS-50 „Dėl laik. j. eil. K. S. atšaukimo iš bazinio kario savanorio įgūdžių kurso“, kuriuo ji buvo atšaukta iš bazinio karinio savanorio įgūdžių kurso. Pareiškėja ne kartą buvo kviečiama įgyti pagrindinį karinį parengtumą į bazinį kario savanorių įgūdžių kursą, Rinktinės vado įsakymai buvo siunčiami ne vieną kartą. Be to, Lietuvos kariuomenės savanorių pajėgų vadas 2015-03-17 raštu Nr. IS-146 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai pateikė įspėjimą dėl būtinumo įgyti pagrindinį karinį parengtumą, tačiau karė vykti į kursą bei vykdyti teisėtus Rinktinės vado įsakymus atsisakė. Atsižvelgdamas į tai Rinktinės vadas 2015-05-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Krašto apsaugos ministrą dėl pareiškėjos kario savanorio tarnybos sutarties nutraukimo, o krašto apsaugos ministras vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 str. 2 d. 3 p. Skundžiamu įsakymu 2015-06-04 ją atleido iš pareigų, nutraukė Kario savanorio tarnybos sutartį ir išleido ją į atsargą. Atsiliepimą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) KASKOTĮ 38 str. 2 d. 3 p. išaiškinimais, nurodo, jog pareiškėja nepakluso Rinktinės vado įsakymams, atsisakė vykti į šaukiamą tarnybą ir praeiti kursus, todėl Skundžiamas įsakymas yra teisėtas, o pareiškėjos atleidimas iš tarnybos pagrįstas. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog kursuose sudaromos netinkamos tarnybos sąlygos ir yra netinkami tarnybiniai santykiai su vadais ir pan., nes Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija atliko patikrinimą, kurio metu, jokių pažeidimų aukštesniojo rango pareigūnų veiksmuose nenustatyta, o pareiškėja tokio sprendimo teismui neskundė.
Replikuodamas į pareiškėjos pasisakymus teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodo, jog pareiškėja remiasi aplinkybėmis, įvykusiomis 2014 m. sausio mėn., kai pareiškėja buvo pakviesta į privalomuosius kario savanorio bazinius kursus. Teigia, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės (su ja buvo elgiamasi netinkamai, netinkamos tarnybos sąlygos ir pan.) yra nesusijusios su bylos dalyku. Pažymi, jog atsakovė yra papildomai pateikusi įrodymus dėl tarnybos sąlygų (lygių galimybių kontrolierės atliktas tyrimas, kuriame nurodyta, kad pažeidimai nenustatyti), kurie paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl netinkamo vadų elgesio yra paneigtos byloje esančiais įrodymais (pvz.: 2014 m. Generalinės inspekcijos sprendimas).
Liudytojas A. L. nurodė, jog pareiškėjai atliekant tarnybą jis buvo kuopos vadu. Nurodė, jog tiesioginio ryšio su pareiškėjos atliekama tarnyba jis neturėjo, nes atliko tik tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjos skundo, todėl atsakyti į klausimą dėl mokymų esant šalčiui ir kitų pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl netinkamai organizuojamų pratybų jis negali.
Atsakydamas į pareiškėjos klausimus nurodė, jog niekada nekalbėjo su ja nepagarbiai. Atsakovo atstovui pasiteiravus kaip gali apibūdinti pareiškėją kaip karę nurodė, kad jis su ja tiesioginių ryšių tarnyboje neturėjo ir negali šiuo klausimu nieko pasakyti, nes bendravo su ja tik apklausos metu vykdant tarnybinį patikrinimą.
Liudytojas R. U. nurodė, jog dėl sąlygų kareivinėse jis nėra kompetentingas. Apibūdindamas pareiškėją kaip karį nurodė, jog ji yra konfliktiška asmenybė. Dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog moterys galėjo maudytis po dušu tik nusiprausus vyrams, liudytojas nurodė, jog moterims buvo leista maudytis po vyrų arba kitoje dušinėje, kurią jos turės susitvarkyti. Nurodo, jog ant pareiškėjos niekada nešaukė, o su kariais tiesiog garsiai kalba.
Liudytojas V. T. nurodė, kad pareiškėja kurso metu konfliktavo, norėjo išskirtinių sąlygų. Nurodė, jog kariuomenėje yra nusistovėjusi tvarka, kurios visi privalo laikytis, tačiau pareiškėjai tokia tvarka nepatiko ir norėjo išskirtinių sąlygų. Atsakydamas į pareiškėjos klausimus nurodė, kad niekada neišskyrė moterų, kurso dalyviams nurodė, jog kariuomenėje tarp vyrų ir moterų negali formuotis porų santykiai. Tokį instruktažą atvykusiems į kursus yra privaloma pravesti nepriklausomai nuo to, ar į mokymus atvyksta ištekėjusi moteris ar vedęs vyras. Nurodė, jog išskirtinai su pareiškėja nesielgė ir pažymėjo, jog jos kuopos kariai išreiškė nepasitenkinimą pareiškėjos elgesiu. Atsakydamas į pareiškėjos klausimą dėl atskirų dušų moterims nebuvimo nurodė, jog tokių dušų niekada nebuvo ir nėra, tačiau pareiškėjai vienintelei dėl to kilo problemos, kitos karės moterys tarnavusios iki pareiškėjos ir tarnavusios po to, niekada neišreiškė jokio nepasitenkinimo šiuo klausimu. Atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą dėl garso įrašų darymo nurodė, jog pareiškėja niekada jo neinformavimo apie tai, jog daro garso įrašus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėja Skundžiamu įsakymu buvo atleista iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos Tiekimo ir transporto būrio Maitinimo skyriaus 4-osios grandies vairuotojo pareigų ir išleista į atsargą.
Atsakovė nurodo, jog pareiškėja praleido 1 mėn. terminą kreiptis į teismą dėl Skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas pažymi, jog termino kreiptis į teismą klausimas buvo išnagrinėtas skundo priėmimo stadijoje (teismo 2015-08-17 nutartis, b. l. 29–30). Buvo nustatyta, jog terminas skundui paduoti nėra praleistas.
Pareiškėja skunde teigia, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo ją atleisti iš tarnybos pagal KASOKTĮ 38 str. 2 d. 3 p., nes ji atsisakė tarnauti tik tame dalinyje, kuriame ji buvo paskirta, tačiau apskritai tarnybos nenutraukė. Mano, kad atsakovė pažeidė Kario savanorio tarnybos sutarties 4 p.
KASOKTĮ 38 str. 2 d. 3 p. nustatyta, jog profesinės karo tarnybos kario ar kario savanorio sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės valia, kai karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2013-09-23 Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės vado įsakymu Nr. PS-150 nuo 2013-09-24 pareiškėja buvo priimta į savanorių karo tarnybą kare savanore, suteikiant jai laikinąjį jaunesniojo eilinio laipsnį (b. l. 43) ir buvo pasirašyta Kario savanorio tarnybos sutartis su 6 mėn. bandomuoju laikotarpiu (b. l. 44–46). Pareiškėja nuo 2014-01-13 iki 2014-01-31 buvo šaukiama į pratybas (b. l. 48) sveikatos grupėje – E (b. l. 49). 2014-01-24 buvo surašytas Mokomojo bataliono vado M. R. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 51), kuriame nurodoma, jog pareiškėja per dvi savaites trunkantį buvimą dalinyje įsivėlė į keletą konfliktinių situacijų tiek su moterimis, tiek su vyrais, yra požymių, jog ji siekia diskriminuoti kitas moteris, gyvenančias toje pačioje patalpoje, jas žemina ir įžeidinėja, bandė jas palenkti ir nustatyti prieš esamą tvarką ir galiojančias taisykles, įkalbėti nevykti į pratybas ir simuliuoti ligas. Pokalbių su pareiškėja metu pastebėta staigi nuotaikų kaita, o toks jos elgesys kelia grėsmę kurse dalyvaujančių karių ir vadų sveikatai bei gyvybei. Šio pranešimo pagrindu pareiškėja buvo atšaukta iš mokymų (b. l. 52). Po šio nušalinimo, pareiškėja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės vado įsakymais (2014-10-02, 2014-10-29, 2014-11-14, 2015-01-20, 2015-03-27) buvo ne kartą šaukiama į bazinį kario savanorio įgūdžių kursą (b. l. 53–60). Pareiškėjai taip pat buvo siųstas informacinis pranešimas apie pareigą vykti į bazinį kario savanorio įgūdžių kursą, o atsisakius vykdyti įsakymą dėl siuntimo į kursus ar vengiant atlikti kario savanorio tarnybą, kario savanorio sutartis bus nutraukta (b. l. 63–64).
Pareiškėja skunde neginčija fakto, jog minėtų įsakymų pagrindu ji neprisistatė į tarnybą. Taigi, sutinka su tuo, jog nevykdė teisėtų įsakymų (ir šių įsakymų teisėtumo bei pagrįstumo neginčija), tačiau teigia, jog minėtų įsakymų nevykdė dėl to, jog atsakovas pažeidė Kario savanorio tarnybos sutarties 4 p., kuris nustato, jog KAM įsipareigoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skirti karį savanorį į pareigas ir užtikrinti jam tarnybos sąlygas ir socialines garantijas (b. l. 11). Pareiškėja teigia, jog šis punktas buvo pažeistas, nes mokymų metu buvo kankinami kariai, neduodama nusiprausti po dušu, liepiama eiti per didesnį nei 15 laipsnių pagal celsijų šaltį į visos paros arba ilgesnes pratybas lauke, aukštesnio rango kariškiai bei instruktoriai demonstravo priešiškumą moterims, todėl savo raštuose ji nurodė, jog kursus galėtų baigti su rezervistais, o į tą patį dalinį negrįš. Su šiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka, nes byloje esantis 2014-01-24 Mokomojo bataliono vado M. R. V. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog pareiškėjos elgesys mokymų metu buvo nepriimtinas, todėl ji buvo pašalinta. Teismo posėdžio metu liudytojai taip pat patvirtino, jog pareiškėja buvo išskirtinė ir konfliktiška asmenybė, nevykdė teisėtų vadų įsakymų. Nurodė, jog kitiems kariams niekada nekilo ir nekyla problemų dėl kareivinėse sudaromų sąlygų ir tvarkos. Tuo tarpu pareiškėja minėtas aplinkybes grindžia abstrakčiais argumentais ir nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Pareiškėjos pateikti ir teismo posėdžio metu perklausyti garso įrašai nesudaro pagrindo abejoti atsakovės bei liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, jog kareivinėse sudaromos visiems lygios ir tinkamos tarnauti sąlygos. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja 2014-06-04 kreipėsi į KAM skundu, kuriame nurodė, jog nesutinka su Ministerijos Generalinės inspekcijos priimtu sprendimu atšaukti ją iš bazinio savanorio įgūdžių kurso bei prašė ištirti, ar vyr. srž. D. V. ir kpt. L. yra tinkami tarnybai kariuomenėje bei ar ji tinkamai buvo supažindinta su Generalinės inspekcijos sprendimu ir tarnybinio patikrinimo išvada. KAM 2014-07-04 raštu Nr. 12-01-1155 (b. l. 68–70) nurodė, jog Ministerijos Generalinės inspekcijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas visuma faktinių aplinkybių, minėtų asmenų veiksmuose jokių pažeidimų nenustatyta. Šio KAM atsakymo pareiškėja neskundė, todėl darytina išvada, jog su priimtu sprendimu ji sutiko.
Pareiškėja taip pat nurodo, jog dėl netinkamo elgesio su kariais kursų metu, ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Generalinę inspekciją ir Karo policiją. Teismo posėdžio metu pateikti dokumentai šį faktą patvirtina, tačiau iš dokumentų turinio matyti, jog jokie pažeidimai nustatyti nebuvo (I t., b. l. 64–71, 75–80).
Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog ji norėtų užbaigti kursus, tačiau kitame dalinyje. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog baziniai kariniai mokymai buvo organizuojami tik Rukloje (nuo 2015-03-31, atnaujinus šaukimą į Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, nebevykdomi), todėl pareiškėjai negali būti sudaryta galimybė baigti kursus kitame dalinyje.
Teismas, patikrinęs Skundžiamą įsakymą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. pagrindu taip pat konstatuoja, jog jis atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, t. y. yra motyvuotas, nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaujantis priimtas Skundžiamas įsakymas, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl šiuo aspektu Skundžiamo įsakymo naikinti taip pat nėra pagrindo.
Apibendrinant, darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė Kario savanorio tarnybos sutarties 4 p. pažeidimo fakto ir jokių aplinkybių bei faktų, pateisinančių jos atsisakymą vykdyti teisėtus įsakymus prisistatyti ir užbaigti mokymus. Atvirkščiai, byloje pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjos netinkamą elgesį tarnybos metu bei nepagrįstą atsisakymą vykdyti teisėtus įsakymus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad Skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
pareiškėjos K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.