Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2020-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-243-543/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
A15.-243-543/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00081-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. A.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-243-543/2020
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00081-2020-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 20 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.,sekretoriaujant V. V.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nebaustas administracinėmis nuobaudomis, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2020 m. vasario 11 d. apie 21.15 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę „O. Z.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1.34 promilės girtumas), nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, pasirinkdamas važiavimo greitį, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, jo padarytas KET pažeidimas nulėmė vairuojamos transporto priemonės ir svetimo turto sugadinimą. Tokiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę), 417 straipsnio 7 dalyje (KET pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, 423 straipsnio 3 dalyje (neblaivių asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitiems asmenims priklausančio kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. su nusižengimais sutiko, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad išgėrė 5 stikliukus degtinės, išgėręs iš karto važiavo, kai pastebėjo policiją, jau buvo (duomenys neskelbtini), nestojo, nes norėjo privažiuoti kuo arčiau namų, kadangi bijojo, kad policija iškvies tralą ir išveš automobilį. Norėjo sukti į keliuką, bet buvo per didelis greitis ir atsitrenkė į savo namų tvorą. Žino KET reikalavimus. Automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Per mėnesį uždirba apie 700 Eur, žmona nedirba, serga (duomenys neskelbtini), jai nuolat stato lašelines, leidžia vaistus, kurie valo kraują, turi penkis vaikus: du iš jų nepilnamečiai - (duomenys neskelbtini) metų, o kiti trys vaikai - (duomenys neskelbtini). Trys vaikai gyvena su juo. Iš valstybės socialinių išmokų negauna, žmona negauna neįgalumo išmokos, gauna tik už nepilnamečius vaikus, negrąžintų paskolų neturi. Prašė išdėstyti baudą dalimis per laiko tarpą iki metų laiko.

Tai, kad A. A. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, patvirtina byloje surinkti duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuoti A. A. padaryti nusižengimai (b. l. 1-2), policijos pareigūnės D. T. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 11 d. apie 21.00 val. Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo įtartinai manevruojantį ir dideliu greičiu važiuojantį automobilį „O. Z.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įjungę specialius šviesos ir garso signalus stabdė automobilį, kolega E. D. per garsiakalbį garsiai reikalavo sustoti dešiniajame kelkraštyje, tačiau automobilis nestojo, mėtėsi po visą važiuojamąją kelio dalį, apie tai pranešė AAVPK budėtojui; apie 21.15 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) vairuotojas automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą; išlaipinus vairuotoją iš automobilio, paaiškėjo, kad tai A. A., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, jis paaiškino, kad nestojo, nes vairavo išgėręs, jam nustatytas 1.34 neblaivumas (b. l. 3); taip pat eismo įvykio fiksavimo protokolas (b. l. 4) ir nuotraukos, kuriomis fiksuota automobilio ir tvoros apgadinimai (b. l. 10-16), transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, kuriame fiksuoti automobilio bamperio apgadinimai (b. l. 5), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 9), asmens duomenų pažymos duomenys, iš kurių matyti, kas A. A. turėjo teisę vairuoti automobilį (b. l. 17-18), taip pat prie bylos pridėtame CD išsaugotuose vaizdo įrašuose fiksuotos A. A. vijimosi bei sulaikymo vairuojant neblaiviam automobilį bei jo nuvažiavimo nuo kelio ir atsitrenkimo į tvorą aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, pasirinkdamas važiavimo greitį, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, kas nulėmė vairuojamos transporto priemonės ir svetimo turto sugadinimą, tuo pažeisdamas KET 14, 16, 127 punktų reikalavimus. Tokie A. A. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų požymius.

ANK 635 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog vienas iš A. A. inkriminuotų administracinių nusižengimų kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (ANK 3 straipsnio 4 dalis); asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis), taigi, atsižvelgiant į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. vasario 11 d., A. A. veiksmai dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimo kvalifikuojami pagal šio nusižengimo padarymo metu galiojusį įstatymą – ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad A. A. veikė tiesiogine tyčia. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusižengimą padaręs asmuo pripažino kaltę dėl nusižengimų, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnio 1 dalies). Galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus niekada nebaustas, teismo neteistas, kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat tai, kad nusižengimą padaręs asmuo kritiškai vertina savo veiksmus, skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – minimalios baudos, kurios subendrintinos pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatytas taisykles, t. y. parenkant nuobaudą už sunkesnįjį administracinį nusižengimą, šiuo atveju ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos ribose.

A. A. prašė jam skiriamos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nurodė, kad gauna santykinai nedideles pajamas, sutuoktinė serga onkologine liga, jai taikomas gydymas, augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus.

ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį <...>. Vertinant A. A. nurodytas aplinkybes apie jo finansinę ir šeiminę padėtį, teismas jam skiriamos baudos mokėjimą išdėsto dalimis per 10 mėnesių laikotarpį.

ANK 423 straipsnio 4 dalis ir ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Įvertinus padarytų nusižengimų pobūdį, A. A. kritišką požiūrį į padarytus nusižengimus, jo asmenybę, tikslu įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalies ir ANK 426 straipsnio 7 dalies nuostatomis A. A. už kiekvieną iš nusižengimų skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui - trejiems metams.

Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalį ir ANK 426 straipsnio 8 dalį, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, šiuo atveju taikyti šią administracinio poveikio priemonę ar ne, yra teismo diskrecijos klausimas, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes. Be to, šiuo atveju aktualios yra ir ANK 29 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios turto, nepriklausančio pažeidėjui nuosavybės teise, konfiskavimą, nuostatos. Nagrinėjamu atveju A. A. vairavo jam pačiam priklausančią transporto priemonę. Įvertinus visas aukščiau aptartas bylos aplinkybes, tai, kad nusižengimą padaręs asmuo už Kelių eismo taisyklių pažeidimus niekada nebaustas, už kitus nusižengimus galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir nėra kitokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais teismas sprendžia, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta, neskiriant jam šios administracinio poveikio priemonės, tai yra, nekonfiskuojant jo vairuoto automobilio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, ir nubausti:

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį skirti 10 Eur baudą,

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, taikant šio straipsnio 4 dalį, skirti 1 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams,

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį, taikant šio straipsnio 7 dalį, skirti 850 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti A. A. galutinę subendrintą nuobaudą – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, A. A. paskirtos 1 300 eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį, nustatant jam 130 (vieną šimtą trisdešimt) eurų sumokėti iki 2020 m. kovo 31 d. ir po to dar devynis mėnesius iš eilės einančius mėnesius mokėti po 130 (vieną šimtą trisdešimt) eurų iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, galutinai baudos mokėjimą užbaigiant iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Įsiteisėjus nutarimui grąžinti A. A. automobilį „O. Z.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) saugomą Alytaus r. sav., Užubalių k., Ūdrijos kelias 24.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. K.Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 1001. Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.