Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2014-12-29 · Byla Nr. P2-225-776/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
P2-225-776/2014
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-00201-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Kategorijos
  • 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. P2-225-776/2014Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00201-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 95.5; 117.2; 129.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vaivos Šimkienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja antstolė Vaiva Šimkienė pateikė prašymą vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/02054 pakeisti skolininką A. J. į skolininkę R. J.. Prašyme nurodė, kad skolininkas A. J. mirė 2012 m. spalio 14 d. ir pagal Testamentų registro duomenis A. J. palikimą 2013 m. sausio 4 d. priėmė R. J..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. S-1576 dėl 11 602,54 Lt išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. 2013 m. sausio 4 d. palikimą, atsiradusį po skolininko A. J. mirties 2012 m. spalio 14 d., priėmė R. J..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalį procesinių teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Visų pirma būtina nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos. Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą.

Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), o kartu minėtame straipsnyje nustatyti terminai sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Byloje nėra duomenų apie tai, jog skolininko A. J. kreditorius „Swedbank“, AB arba antstolė, kuri vykdė priverstinį išieškojimą, siekdami, kad kreditoriaus reikalavimas būtų patenkintas iš palikėjo turto, būtų laikęsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų ir per minėtame straipsnyje nurodytą terminą pareiškę apie reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad palikėjo A. J. įsipareigojimas išieškotojui „Swedbank“, AB neperėjo įpėdinei R. J., todėl antstolės Vaivos Šimkienės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/02054 atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 596 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolės Vaivos Šimkienės prašymą pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/02054 skolininką A. J. į skolininkę R. J., atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas Erminijus Baziulis