Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių,pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams,pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinus su 2011-08-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, R. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-09-05 iki 2013-09-07.

Priteisti iš R. R. 250 Lt V. B. naudai ir 400 Lt L. P. naudai.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 29 d. 18.00 val. iki 2013 m. gegužės 30 d. 6.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), atsukęs savadarbę pakabinamą spyną, įsibrovė į negyvenamąją patalpą – V. B. priklausantį sandėliuką, iš ten slapta pagrobė svetimą, V. B. priklausantį turtą – 250 Lt vertės dviratį „FISH”, tuo nukentėjusiajam V. B. padarydamas 250 Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. 10.30 val. iki 2013 m. birželio 3 d. 13.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė prie viešosios bibliotekos pastato dviračių stove stovėjusį neprirakintą A. P. naudojamą, L. P. priklausantį svetimą turtą – 400 Lt vertės sportinį dviratį, tuo nukentėjusiajai L. P. padarydamas 400 Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. apie 11.20 val., būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), ištraukęs lauko durų pakabinamos spynos ąsą, įsibrovė į patalpą – A. P. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš kambario slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – 88 Lt vertės televizoriaus priedėlį „TV START T910“, Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. 88,00 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

Iš apeliaciniame skunde išdėstytų nuteistojo R. R. teiginių galima daryti išvadą, kad jis iš esmės ginčija įrodymų patikimumą ir jų vertinimą, taip pat prašo jo nusikalstamą veiką dėl TV priedėlio vagystės perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį bei panaikinti nuosprendžiu nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrino bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Iš bylos matyti, kad nuoširdžius prisipažinimus (1 t. 84, 90 b. l.) pavogus kaimyno dviratį bei dviratį, stovėjusį prie bibliotekos, nuteistasis parašė 2013-06-25, t. y. po V. B. dviračio vagystės praėjus beveik mėnesiui, o po dviračio, stovėjusio prie bibliotekos, vagystės – praėjus 22 dienoms. Be to, apklausų metu R. R. patvirtino savo nuoširdžiuose prisipažinimuose nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kokios spalvos ir iš kur jis pavogė dviračius (1 t. 88–89, 94–95 b. l.). Tokius parodymus R. R., dalyvaujant gynėjui, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, laisva valia parodydamas kur vykti, nurodydamas vietas, iš kur ir kur pardavė pavogtus dviračius (106–110 b. l.). Nors apeliantas 2013-09-03 apklausos metu kaltės dėl dviračių vagystės nepripažino (1 t. 101–102 b. l.), tačiau vėliau (2013-09-06) vykusios papildomos apklausos metu prisipažino melavęs, norėdamas išvengti bausmės, nurodė, kad jo parodymai, kai jis prisipažino pavogęs dviračius, yra teisingi (1 t. 105 b. l.). Iš 2013-09-06 vykusios papildomos R. R. apklausos protokolo matyti, kad prisipažinimą melavus ankstesnės apklausos metu bei prisipažinimą pavogus dviračius, apeliantas padarė dalyvaujant jo gynėjui adv. K. V.. Teisme nuteistasis vėl neigė savo kaltę pagrobus dviračius, teigė, kad apklausų metu policijos pareigūnai jam darė spaudimą, tačiau pats nuteistasis apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 101–102 b. l.) nurodė, kad policijos pareigūnai jo nei mušė, nei grasino, nei gąsdino, tik sakė, kad jį sulaikys 2 paroms. Teisme apeliantas taip pat nenurodė, kokį spaudimą jam darė policijos pareigūnas. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl galbūt neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, nuteistasis skundu (skundais) būtų kreipęsis į prokurorą ar kitą teisėsaugos instituciją. Be to, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. S. parodė, kad R. R. prisipažino dėl dviejų dviračių vagysčių, parašė prisipažinimą, kad jokis smurtas apelianto atžvilgiu nebuvo naudojamas (1 t. 57–58 b. l., 2 t. 46 b. l.). Liudytoja J. P. nurodė, kad R. R. yra linkęs meluoti ir kaltinti kitus (1 t. 51–52 b. l.). Taigi, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. R. parodymus neigiant kaltę pavogus V. B. ir L. P. priklausančius dviračius vertino kaip apelianto pasirinktą gynybos poziciją ir apkaltinamąjį nuosprendį grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, kai jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas dviračių vagystes. Taigi, R. R. parodymai, kai jis prisipažino pavogęs ir vėliau pardavęs dviračius pagrįstai pripažinti jo kaltę patvirtinančiu įrodymu.

Nors apeliantas teisme tvirtino, kad jis nevogė kaimyno V. B. dviračio, tačiau tokius jo parodymus paneigia, jo paties nuoširdus prisipažinimas (1 t. 84 b. l.) bei parodymai, jog jis iš sandėliuko Daukanto gatvėje atsukęs spyną pavogė kaimyno pilkos spalvos dviratį, kurį kitą dieną jį pardavė už 20 Lt nepažįstamam asmeniui (1 t. 88–89 b. l.). Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad nuėjęs prie malkinės pamatė, jog sandėliukas yra užrakintas pakabinama spyna, bet viršuje spyna buvo išlaužta, o sandėliuke nebebuvo jo sidabrinės spalvos sportinio dviračio „Fisch“. Tokius pačius parodymus nukentėjusysis V. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 17, 25 b. l.). Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t. 19–24 b. l.) nurodyta, kad tiek prie sandėliuko, tiek už jo buvo rasti avalynės pėdsakai, o einant žolėje išmintu takeliu (žolėje matosi brydė), patenkama prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kad prie tvoroje yra išimti skersiniai ir padarytas praėjimas. Pastebėtina, kad R. R., kaip savo gyvenamosios vietos adresą, buvo nurodęs namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Be to, liudytojai D. M. parodė, kad nuėjęs į sandėliuką pamatė jame stovintį mėlynos spalvos dviratį, jo brolis pasakė, jog dviratis R. R., nors anksčiau pastarasis jokio dviračio neturėjo (1 t. 45, 47 b. l., 2 t. 46 b. l.). Nors liudytojas teisme nurodė, kad dviratis buvo mėlynos spalvos dideliais ratais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, jog dviratis buvo melsvai pilkos spalvos, apynaujis. Be to, liudytojas tą dviratį sandėliuke pamatė prieš dvi savaites iki jo apklausos 2013-06-14, t. y. apie birželio 1 d. Atsižvelgiant į visumą šių paminėtų aplinkybių, į tai, kad tiek nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, tiek, nukentėjusysis bei liudytojas D. M. nurodė tą pačią dviračio spalvą, kad įvykio vietoje buvo rasti avalynės pėdsakai vedantis prie namo, kuriame tuo metu gyveno nuteistasis, daroma išvada, kad visumą šių įrodymų patvirtina nuteistojo kaltę pagrobus nukentėjusiojo V. B. dviratį įsibraunant į sandėliuką. Dėl to R. R. pagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nėra pagrindo jį išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

Taip pat pagrįstai R. R. nuteistas už nukentėjusiajai L. P. priklausančio dviračio, stovėjusio prie bibliotekos, vagystę. Nors apeliantas ir dėl šios nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę padarius šį nusikaltimą, įrodo nukentėjusiosios parodymai, jog jos sūnus A. P. prie bibliotekos pasigedo palikto rudos spalvos su juodos spalvos užrašu, 21 pavaros sportinio dviračio, apibūdino pavogtą dviratį, kurio sėdynė kairėje pusėje buvo atplyšusi ir nulūžusi dalis atraminės kojelės (1 t. 29, 37–38 b. l., 2 t. 53–54 b. l.). Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti R. R. parodymai, jog jis pavogė prie bibliotekos paliktą dviračių stove nepririštą dviratį, kuris buvo rudos spalvos. Taigi, nuteistasis, praėjus 22 dienoms, po to, kai buvo pavogtas minėtas dviratis, laisva valia nurodė ne tik vietą, iš kur pavogė dviratį, bet ir dviračio spalvą, kuri atitinka su nukentėjusiosios pateiktu dviračio apibūdinimu. Be to, liudytojas V. Ž. teisme nurodė, kad jam R. R. buvo atvaręs jaunatvišką dviratį, siūlė jį pirkti, tačiau jis nesutiko, tada nuteistasis prašė duoti už dviratį 20 Lt, nes pinigų reikia vaikams maistui, o kitą dieną jis žadėjo pasiimti dviratį ir grąžinti pinigus, tačiau R. R. nebeatvyko pasiimti dviračio, sakė, kad dviratis jam nebereikalingas, todėl jis tą dviratį sutvarkęs pardavė (2 t. 64 b. l.). Liudytojas taip pat nurodė, kad R. R. atvarytas dviratis buvo mėlynos, pilkos ir raudonos spalvos, nedidelis bėginis dviratis. Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 55–56 b. l.). Nors liudytojas nurodė, kad dviratis buvo trijų spalvų, o nukentėjusioji – šviesiai rudos spalvos su juodu užrašu, tačiau toks skirtingas spalvų nurodymas galimas dėl subjektyvaus asmenų vertinimo. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis prisipažino pavogęs dviratį, paliktą prie bibliotekos, kad tokius jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, daroma išvada, kad apeliantas pagrįstai nuteistas dėl jam inkriminuotos dviračio vagystės ir veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo nuteistąjį išteisinti dėl šios veikos.

Nors nuteistasis savo nekaltumą grindžia liudytojo J. D. parodymais, tačiau šis liudytojas parodė, kad R. R. jam buvo atvaręs dviratį, jis nepamena, kokios spalvos dviratis buvo, tik tai, kad bėginis, jo galinis ratas buvo tuščias (1 t. 53–54 b. l., 2 t. 46 b. l.). Liudytojas taip pat nurodė, kad jam atsisakius pirkti tą dviratį, nuteistasis dviratį išsivarė kitą rytą. Taigi, šio liudytojo parodymai nepatvirtina nuteistojo versijos, jog jis nevogė dviračio, o tik patvirtina, kad jis liudytojui siūlė pirkti dviratį labai pigiai. Nors įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant pastato sienos yra įrengtos stebėjimo kameros, ką teisingai nurodė ir apeliantas savo skunde, tačiau 2013-09-10 tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo peržiūrėta 2013-06-03 13.23 val. filmuota medžiaga, kuri yra įrašoma į įrašymo įrenginį, tačiau bylai reikšmingos informacijos nenustatyta (1 t. 36 b. l.). Taigi, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie vaizdo stebėjimo kamerų buvimą įvykio vietoje (prie bibliotekos) ir liudytojo J. D. parodymus nuteistojo R. R. kaltės nepaneigia.

Nuteistasis taip pat prašo jo nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl TV priedėlio vagystės perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi jis į nukentėjusiojo A. P. namus neįsibrovė, o įvykio metu nakvojo. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti parodymai.

Nukentėjusysis A. P. teisme parodė, kad jis buvo išėjęs iš namų, o kai grįžo, namuose neberado TV priedėlio. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad su R. R. jis yra tik pažįstamas, jiedu nėra geri draugai, kad R. R. pas jį į namus buvo atėjęs prieš tris dienas iki vagystės ir kad nuteistasis pas jį nėra nei karto likęs nakvoti. Tokius parodymus nukentėjusysis A. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 59, 78, 79 b. l.). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad grįžęs namo rado išplėštą pakabinamą durų spyną. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog durys rakinamos įkabinama spyna 150 cm aukštyje, kad ant durų staktos, ties rakinimo velke, yra dvi skylės kartone, kitų laužimo žymių nerasta (1 t. 62–68 b. l.). Liudytoja K. G. parodė, kad, kai jos kaimynas A. P. buvo išėjęs į miestą, ji gatvėje pastebėjo 180–185 cm ūgio vyriškį pilka kepure, paprastu švarku, tamsiomis kostiuminėmis kelnėmis, ir tas vyriškis stabtelėjęs nuėjo pas kaimyną į kiemą (1 t. 83 b. l., 2 t. 46–47 b. l.). Be to, pats nuteistasis pripažino, kad jis pavogė iš nukentėjusiojo namų TV priedėlį, kuris buvo rastas pas apeliantą asmens kratos metu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog R. R. įvykio metu pas jį nebuvo likęs nakvoti, kad išeidamas į miestą namus užrakino, bei į tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole yra užsifiksuoti laužimo pėdsakai, daroma išvada, kad nuteistasis vagystę įvykdė įsibraudamas į A. P. gyvenamąją patapą. Kadangi pagal teismų praktiką įsibrauti galima įsilaužiant, t. y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (pvz., išlaužiant duris, išimant langus ir pan.), o šiuo konkrečiu atveju apeliantas įsibrovė ištraukęs pakabinamos spynos ąsą, R. R. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl nėra pagrindo apelianto nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis R. R. prašo panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas turėjo įtakos susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, pripažindamas nuteistojo R. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo girtumą padarant jam inkriminuotas visas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, nenurodė, kokiais duomenimis remiantis daro išvadą, jog R. R. nusikaltimų metu buvo girtas. Iš bylos matyti, kad girtumas apeliantui buvo nustatytas tik 2013-09-05 (1 t. 111 b. l.), t. y. tą pačią dieną, kai jis įvykdė vagystę iš A. P. namo, tačiau girtumas jam buvo nustatytas 16.32 val. (praėjus 5 val. po nusikaltimo padarymo). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pats apeliantas tvirtino, kad vagystės išvakarėse jis vartojo alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad vagystę iš A. P. namo R. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl apylinkės teismas pagrįstai dėl šios veikos padarymo pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe nuteistojo girtumą. Duomenų, kad kitas nusikalstamas veikas R. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad R. R. dviračius pavogė apsvaigęs nuo alkoholio, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad dviračių vagystes jis padarė būdamas neblaivus. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Šios R. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepagrįstai nurodytos ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje R. R. kaltinime dėl dviračių vagysčių, todėl jos iš kaltinimo šalinamos (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neginčija jam paskirtų bausmių rūšies ir dydžių, bei įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos žymiai mažesnės laisvės atėmimo bausmės, nei BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, panaikinus apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes dėl dviračių vagysčių, jam paskirtos bausmės nekeičiamos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti R. R. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl V. B. dviračio vagystės) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl L. P. dviračio vagystės), padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pašalinti kaltinime dėl dviračių vagysčių nurodytas aplinkybes, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl V. B. dviračio vagystės) ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl L. P. dviračio vagystės), R. R. padarė „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.