- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-16
- Bylos Nr.
- 1-1563-893/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10433-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- H. K.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
H. K. 2022 m. kovo 27 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais H. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme kaltinamasis H. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą žmonai priklausantį automobilį. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi, savo elgesį vertina blogai, pažymi, kad po šio įvykio stengiasi alkoholio išvis atsisakyti. Prašo laiduotoja paskirti jo žmoną su kuria kartu gyvena. Nurodo, kad su žmona santykiai geri, ji gerbiama draugų rate, darbo aplinkoje, jos darbas susijęs su sveikata, tad ji nevartoja alkoholio, neturi kitų žalingų įpročių.
Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja B. K. pripažino, kad po minėto įvykio kaltinamasis labai pergyvena, gailisi, supranta savo kaltę ir ją pripažįsta. Ji su H. K. nuo paauglystės kartu, jis ją laiko autoritetu, klauso jos nuomonės, visada su ją pasitaria. Ji dirba su (duomenys neskelbtini), kuris gydo žmones nuo priklausomybių, tai jis (H. K.) žino jos požiūrį dėl alkoholio vartojimo, jis žino, kaip ji pati elgiasi gyvenime. Ji rodo pavyzdį, jis jos pavyzdį mato ir stengiasi elgtis taip, kad jos nenuvilti. Ji iš savo darbo patirties žino, kaip žmonės gydomi nuo priklausomybių, tad savo sutuoktinį apšviečia apie visa tai. Po areštinės jis stipriai pasikeitė dėl alkoholio, ji nematė, kad jis daugiau vartotų alkoholį.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo H. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. nurodė, kad 2022 m. kovo 27 d., apie 16.00 val., ji stovėjo maršrutinio transporto „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kryptimi. Stovėdama stotelėje, ji išgirdo didelį triukšmą, atsisukusi pamatė, kad lygiagrečiai esančioje (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančius apgadintus automobilius „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Toyota“ vairuotojas pradėjo važiuoti ir atbuline eiga atsitrenkė į toje pačioje pusėje stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po atsitrenkimo sustojo. Matė, kaip prie automobilio „Toyota“ pribėgo apie (duomenys neskelbtini) metų vyras, apsirengęs sportine apranga, ir pradėjo traukti iš automobilio vairuotoją. Iš automobilio išlipęs „Toyota“ vairuotojas sunkiai pastovėjo ant kojų ir akivaizdžiai buvo neblaivus. Dėl to, ji norėdama pranešti apie šį įvykį, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Tuo metu „Toyota“ vairuotojas bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau vyras, kuris jį ištraukė iš automobilio, pradėjo jį vytis. Pasivijus „Toyota“ vairuotojas sudavė vieną kartą besivejančiam vyrui į veido sritį. Minėtam vyrui panaudojus fizinę jėgą, pavyko sulaikyti „Toyota“ vairuotoją (b. l. 29-30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas A. V. nurodė, kad 2022 m. kovo 27 d., apie 16.15 val., bėgo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jam būnant sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastebėjo kaip automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjęs lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kairėje pusėje stovintį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, automobilio „Toyota“ vairuotojas pradėjo važiuoti atbulomis, atsitrenkė į toje pačioje pusėje stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojo. Jis pribėgo apie automobilio „Toyota“, iš kurio tuo metu lipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, kuris nerišliai kalbėjo. Šalia buvusi moteris iš karto pradėjo skambinti į policiją. Tuo metu „Toyota“ vairuotojas bandė bėgte pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jį pasivijo ir sulaikė. Sulaikant „Toyota“ vairuotoją, pastarasis jam sudavė kairės rankos alkūne į veido sritį, dėl šių vairuotojo veiksmų jis pretenzijų neturi. Sulaikant vairuotoją teko panaudoti fizinę jėgą. Sulaikius vairuotoją, jis jį pasodino ant žemės ir laikė policijos pareigūnų. Laukiant atvykstančių pareigūnų, automobilio „Toyota“ vairuotojas agresyviai elgėsi. Atvykus policijos pareigūnams, automobilio „Toyota“ vairuotoją perdavė jiems (b. l. 33-34).
Vyr. patrulis E. K. (E. K.) tarnybiniame pranešime nurodė, kad gavus pranešimą iš VPK OVS budėtojo, atvykus nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti susidūrę automobiliai „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas vairuotojas – H. K.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Asmeniui buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas (b. l. 6-7).
BIRT žiūryklės duomenimis, 2022 m. kovo 27 d. registruotas įvykis, kad gatvėje į automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vos pastovi ant kojų, galimai yra neblaivus ir nori pasišalinti iš įvykio vietos (b. l. 3).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtos foto nuotraukos (b. l. 14-18).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0442 2022 m. kovo 27 d., 16.30 val., patikrinus H. K. neblaivumą nustatytos 1,73 promilių, o 16.45 val. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. Patikros sertifikatas Nr. 1539923, galioja iki 2022 m. liepos 13 d. (b. l. 10-13).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“, 2.0, 2003 metų laidos, kaina su PVM yra 2 250 Eur (b. l. 22).
VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra B. K. (b. l. 20).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Teismo vertinimu H. K. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai byloje esančiu neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyta 1,73 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl H. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo sutuoktinės prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis šią sąlygą atitinka, yra darbingo amžiaus, po nagrinėjamo įvykio, pasak sutuoktinės ir jo paties, atsisakė žalingų įpročių, baustas administracine tvarka (už mažareikšmius pažeidimus), nors ir teistas (teistumas išnykęs), tačiau šiuo metu akivaizdžiai pergyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu bei gyvenime, ką paliudijo ir jo sutuoktinė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad H. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo sutuoktinė. Ji išsakė neigiamą požiūrį į kaltinamojo įvykdytą nusikaltimą. Laiduotoja nurodė, kad H. K. yra jos vyras su kuriuo turi bendrą vaiką, kartu gyvena, kiekvieną dieną artimai bendrauja, sugyventinis jos klauso ir atsižvelgia į pastarosios nuomonę, dėl šių priežasčių ji jų ryšį laiko artimu. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja B. K. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama – nevartojanti alkoholio, neteista, nors kelis kartus bausta administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos, dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai, apibūdinama kaip atsakinga, taktiška, supratinga, rodanti iniciatyvą padėti, organizuota darbuotoja, sugebanti puikiai atlikti jai pavestus darbus, be to, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ji gali daryti pastarajam teigiamą įtaką, nes jie palaiko glaudžius tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas H. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką H. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – treji metai.
Kaltinamojo įvykio metu vairuotas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis, priklauso ne kaltinamajam. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM – 2 250 Eur yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajmi paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – H. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas „VĮ Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,
nusprendžia:
H. K. (H. K.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo sugyventinės B. K. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti H. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 28 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iš H. K. nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 2 250 Eur.
H. K. paskirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – H. K. vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini), saugoti prie bylos voke, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti H. K., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti B. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.