Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, Daivai Šuopienei, Norai Šukaitytei

dalyvaujant prokurorams Ričardui Kubiliui, Viačeslavui Jevmenovui

civilinio atsakovo Draudimo bendrovės „Seesam insurance AS Lietuvos filialas“ atstovui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. P. (V. P.), a. k,. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, gyv. Vilniaus r. Lavoriškių sen., Mostiškių k. , (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB“Vista metalai“, neteistas, baustas administracine tvarka,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2014-11-15 apie 16.45 val. Vilniaus r. kelio „Buivydžiai-Lavoriškės-Kena“ 13 km., vairuodamas automobilį „VW Passat“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4,9,14,119 punktų reikalavimus, numatančius , kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui; draudžiančius vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisė, taip pat neblaiviems; įpareigojančius važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tai yra vairavo transporto priemonę, neturėdamas šios teisės, būdamas neblaivus ( 2,05 promilės), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiuodamas link Mostiškių mstl., įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „Audi 80“, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. K.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „VW Passat“ keleivis P. S., kuriam dėl daugybinių veido nubrozdinimų ir dešinės plaštakos išnirimo nustatyta nesunkus sveikatos sutrikdymas ir automobilio “Audi 80“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. K., kuriam dėl muštinės dešinio antakio ir daugybinių poodinių kraujosruvų veide bei dviejų viršutinių dešinės pusės dantų išmušimo, kairio alkūnkaulio ir daugiaskeveldrinio kairio šlaunikaulio viršutinės dalies lūžių, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, po eismo įvykio patirtų sužalojimų bei pasekmių VTMT Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto Nr. PEKG50/2016 ( 01) išvada nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi prarasta 35 procentai bendrojo darbingumo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 4 d.

V. P. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo pas P. S., jie išgėrė, reikėjo automobilį nuvaryti iki namų. Tą dieną jis negėrė. Važiavo nelabai prie dešiniojo krašto ir susidūrė. Dieną prieš įvykį buvo vartoję alkoholį, jautėsi gerai, alkoholio buvo likę iš vakar dienos. Buvo iš vakaro nemažai pavartojęs alkoholio. Važiavo, nes nenorėjo, kad draugas prarastų vairuotojo pažymėjimą. Pats negėrė, tai galvojo, jog gali vairuoti. Eismo įvykis įvyko temstant, buvo vakaras, susidūrė automobiliais. Jis pats buvo blaivas. 2,05 promilės buvo nustatytas dėl vakarykščio alkoholio vartojimo. Jis už vairo sėdo. P. S. sėdėjo gale, Andrukanec sėdėjo keleivio vietoje priekyje. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Civilinį ieškinį sutinka mokėti dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

nukentėjusiojo S. K. parodymais teisme, kad važiavo iš kaimo kažkur 4 val. Matė, kad važiavo mašina. Lempos buvo įjungtos, greitis pas jį buvo 50-60. Į jį įvažiavo mašina. Smūgį į žandą juto, dantis išmušė. Atvažiavo greitoji. Jam buvo atlikta operacija. Po 3 dienų infarktas ištiko. G. L. ligoninėje, konstrukcijos lūžo, buvo gydymas reabilitacijoje. Buvo visi kojų piršai sulaužyti. Po įvykio buvo nustatyta, kad prarasta 35 proc. darbingumo. Šiai dienai draudimo bendrovė yra atlyginusi dalį žalos. Turtinė žala yra atlyginta, neturtinė žala nėra pilnai atlyginta. Civilinį ieškinį palaiko, tačiau neturtinės žalos dydį palieka nustatyta teismui. Mano, jog jo pareikšta 40 000 EUR ieškinio suma gal būt yra per didelė kaip neturtinė žala, nes gaila jaunuolio, tik pradėjo gyventi. Nelaiko pykčio ant jaunuolio. Tačiau pats jau į darbą nebeišeis, gauna neįgalumo pensiją 220 U. P. dabar bijo vairuoti kelyje. Teko patirti 3 kojos operacijas, paskui tvarkė ranką, keitė dantį, buvo lūžę šonkauliai. Jo vaikščiojimas yra apsunkintas, vaikšto su lazda. Buvo sulaužyti 5 kojos pirštai

Ikiteisminio tyrimo metu duotai nukentėjusiojo S. K. parodymais, iš kurių matyti, jog 2014-11-17 apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2014-11-16 apie 16.30 val. jis važiavo iš Pužionių k., Magūnų sen., Švenčionių r. į Vilnių keliu „Buivydžiai-Lavoriškės-Kena“. Jis vairavo savo automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini). Jis turi vairuotojo pažymėjimą nuo 1975 m. Automobilį vairavo blaivus, važiavo apie 60 km/h greičiu su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Jo kryptimi, už 200 m, priešpriešais išvažiavo pilkos spalvos automobilis. Važiuodamas minėtu greičiu jis matė, kaip priešpriešinio eismo juostoje artinasi tamsios spalvos automobilis ir trenkiasi į jo vairuojamo automobilio priekinę dalį, vairuotojo pusę. Jis buvo praradęs sąmonę. Jam buvo užspaustos kojos. Priešgaisrinės apsaugos pareigūnai jį ištraukė iš automobilio. Jam lūžo kairė koja ir kairė ranka. Medikai iš įvykio vietos išvežė jį į ligoninę. Automobilyje važiavo vienas. (1t.b. l. 72)2014-11-17 papildomai apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2014-11-15, kelių eismo įvykio metu, jam lūžo kairė koja, kairės rankos dilbis, kairės kojos padikauliai ir pirštakauliai. Gydantis reabilitacijoje, jam lūžo kojos metalo konstrukcija. Kovo mėnesį jam atliko kojos operaciją. Šiuo metu jis dar gydosi namie, negali vaikščioti. Yra supažindintas su teise pateikti civilinį ieškinį. Gydymosi išlaidas jam dalinai padengė draudimas. (1t.b. l. 75)

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo P. S. parodymais, iš kurių matyti, jog 2014-11-17 apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis P. S. parodė, kad 2014-11-16 apie 16.30 val. jis kartu su draugais važiavo į Skynimų k.. Automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) vairavo V. P.. Jis sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje, už vairuotojo, saugos diržu prisisegęs nebuvo. Ar Viktor buvo blaivus, jis nežino, nes nespėjo su juo pabendrauti. Jau buvo pradėję temti. Jie važiavo apie 70 km/h greičiu. Kaip įvyko susidūrimas, jis nežino, kadangi kelio nestebėjo, o žiūrėjo pro šoninį langą. Eismo įvykio metu lūžo jo dešinė ranka. Po susidūrimo jų automobilis apsisuko į Vilniaus pusę, o „Audi 80“ sustojo galu į griovį. Prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju. (1t.b. l. 63). 2015-06-11 papildomai apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis P. S. parodė, kad civilio ieškinio vairuotojui V. P. jis nereikš. (1t. b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. A. parodymais parodymais, iš kurių matyti, jog 2014-11-26 apklaustas kaip liudytojas M. A. parodė, kad jis automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) pirko 2014 m. spalio mėn. kartu su V. P. iš Z. B.. Jie mokėjo per pusę. Automobilis buvo reikalingas jiems važinėtis į darbą. Jie buvo sutarę po savaitės susitikti su Z. B., kuris turėjo jo telefono numerį ir įforminti automobilio pirkimą, tačiau taip ir nesusitiko. Automobiliu naudodavosi ir jis, ir V. P.. Jis pats turi vairuotojo pažymėjimą, jo stažas – 7 m.. 2014-11-15 Vilniuje jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jį atvažiavo pasiimti V. P. su kaimynu. Kaimynas buvo už vairo. Kai atvažiavo į Mostiškių k., kaimynas nuėjo į namus, tada už vairo sėdo V. P.. Jis kartu su V. P. nevartojo alkoholinių gėrimų, todėl nežinojo, kad jis yra neblaivus. Iš Mostiškių k. jie nuvažiavo į Skynimų k. pas Viktoro klasioką Pavelą ir jį paėmė kartu. Važiuojant į Mostiškes keliu „Buivydžiai – Lavoriškės“, jie pateko į eismo įvykį. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kaip įvyko eismo įvykis, jis nežino, viskas įvyko labai greitai. Jis nesuprato, kas atsitiko. Iš eismo įvykio vietos jis nuėjo į namus, vėliau pasijuto blogai, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba į namus. Ligoninėje jį apžiūrėjo, lūžių nenustatė ir išleido gydytis į namus. Jam buvo sutrenkta galva. (1t.b. l. 58)

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo P. A. parodymais parodymais, iš kurių matyti, jog 2014-11-17 apklaustas kaip liudytojas P. A. parodė, kad jis nieko negali parodyti apie kelių eismo įvykį, įvykusį 2014-11-16 Vilniaus r., kelyje „Buivydžiai – Lavoriškės – Kena“. Kelių eismo įvykio metu nukentėjo jo uošvis S. K., kuris šiuo metu guli ligoninėje. Jis prašė leisti paimti saugojimui uošvio automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris laikomas mokamoje saugojimo aikštelėje. (1t.b. l. 57)

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Z. B. parodymais, iš kurių matyti, jog 2015-06-25 apklaustas kaip liudytojas Z. B. parodė, kad jis nieko negali parodyti apie kelių eismo įvykį, įvykusį 2015-11-16. Automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausė jam, tačiau jis pardavė jį V. P.. Jis automobilio dar neišregistravo VšĮ „Regitroje“. Dėl sugadinto automobilio jis pretenzijų neturi, kadangi jis nėra šio turto savininkas. (1t.b. l. 56)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9991/14(01), kurioje nurodyta, kad V. P. kraujyje rasta 2, 05‰ etilo alkoholio. (1t.b. l. 125)

2014-11-16 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK Kelių policijos poskyrio specialisto V. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2014-11-15 apie 17.00 val. iš Vilniaus apskr. VPK budinčios dalies buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus r., Lavoriškių sen., pravažiavus Kirtimų k. įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Nuvykus į įvykio vietą buvo aptikti du automobiliai: „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantis S. K. ir automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantis Z. B.. Visi minėtais automobiliais važiavę žmonės greitosios medicinos pagalbos brigados buvo pristatyti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Automobilį „Audi 80“ vairavo pats savininkas, o automobilį „VW Passat“ vairavo V. P.. Automobilyje „VW Passat“ buvo keleiviai: M. A. ir P. S.. Įforminus eismo įvykį, buvo nuvykta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo bendrauta su M. A.. Pastarasis paaiškino, kad automobilis „VW Passat“ priklauso jam, tačiau jis dar nepasirašė su buvusiu automobilio savininku automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, automobilio savo vardu dar neįregistravo. Jis taip pat paaiškino, kad eismo įvykio metu automobilį „VW Passat“ vairavo V. P., su kuriuo dienos metu, prieš eismo įvykį, jis vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat buvo bendrauta su V. P., kuris prisipažino, kad eismo įvykio metu buvo neblaivus ir, kad neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį „VW Passat“, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė priešpriešais važiavusiu automobiliu „Audi 80“. Jis negalėjo paaiškinti, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. (b. l. 10)

2014-04-15 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad kelių eismo įvykio vieta yra Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelio „Buivydžiai – Lavoriškės – Kena“ 13 km. Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonių susidūrimas, kelio danga – sausas asfaltas, eismas nereguliuojamas. Apžiūros metu buvo tamsus paros metas. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 6,60 m, abiejų pusių kelkraščio plotis – 2,00 m. kelių eismo įvykio vietoje yra ženklas 625 (KET 1 pr.). Važiuojamoji dalis nėra paženklinta skiriančiomis eismo juostomis. Automobilis „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini), stovi kelio dešinėje pusėje, kelkraštyje, automobilio priekis yra pasuktas į kelio važiuojamąją dalį. Automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) stovi priešpriešinio eismo juostoje, jo priekis pasuktas į Lavoriškių k. pusę. Atstumas tarp dviejų automobilių priekinių dalių ratų ašių – 8, 20 m. Stabdymo žymių nustatyta nebuvo. Susidūrimo vietoje matomi ištekėję skysčiai, stiklo šukės. (b. l. 11-26)

2014-12-03 M. A. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog specialistas J. M. Paliulis pateikė išvadą, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje M. A. buvo nustatyti galvos ir daugybiniai kūno sumušimai, tačiau objektyvių medicininių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl nustatyta diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama. (1t.b. l. 59)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9994/14(01), kurioje nurodyta, kad M. A. kraujyje rasta 1, 56‰ etilo alkoholio. (1t.b. l. 62)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9992/14(01), kurioje nurodyta, kad P. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (1t.b. l. 68)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9993/14(01), kurioje nurodyta, kad S. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (1t.b. l. 79)

2015-04-08 Lietuvos teismo ekspertizės išvada Nr. 11-2941 (14), kurioje nurodyta, kad automobilių „VW Passat“ ir „Audi 80“ susidūrimo eigos (mechanizmo) elementai tikėtina buvo tokie: automobilis „VW Passat“, vairuojamas V. P., važiavo keliu „Buivydžiai-Lavoriškės-Kena“ kryptimi link Mostiškių mstl., ties šio kelio 13 km įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su Vilniaus m. link važiavusiu automobiliu „Audi 80“, kurį vairavo S. K.. V. P. vairuojamas automobilis „VW Passat“, judėdamas, tikėtina, apie 94 km/h greičiu, priekinės dalies kairiąja puse trenkėsi į, tikėtina, apie 44 km/h greičiu judėjusio automobilio „Audi 80“ priekinės dalies kairiąją pusę. Susidūrimo metu tarp automobilio „Audi 80“ kairiojo šono ir automobilio „VW Passat“ kairiojo šono buvo nedidelis smailas kampas, atviras kampas - link automobilio „VW Passat“ galinės dalies. Veikiamas smūgio ir įnercijos jėgų, susidūrimo metu automobilis „VW Passat“ judėjo iš priešpriešinio eismo juostos į savo pirminio judėjimo krypties eismo juostą, kol sustojo, o automobilis „Audi 80“ po susidūrimo buvo bloškiamas atgal į dešinįjį kelkraštį. Tikėtina, kad automobilio „VW Passat“, kurį vairavo V. P., važiavimo greitis prieš eismo įvykį buvo nemažesnis kaip 94 km/h. Tikėtina, kad automobilio „Audi 80“, kurį vairavo S. K., važiavimo greitis prieš eisimo įvykį buvo nemažesnis kaip 44 km/h. Automobilio „VW Passat“ vairuotojo V. P. veiksmai -įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, sudarė kliūtį tuo metu priešpriešinio eismo juosta Vilniaus m. link važiavusiam automobilio „Audi 80“ vairuotojui S. K. bei susidūrė su jo vairuojamu automobiliu „Audi 80“ - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. (1t.b. l.105-115).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. PEKG 50/2016 ( 01), kuriame nurodyta, jog remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „ priedu „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės „ p.94.1,86.1,104.1 S. K. po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei jų pasekmių nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi prarasta 35 procentai bendrojo darbingumo ( 2 tomas, b.l.40-45).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamąjį padarius šį nusikaltimą ir, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kaltinamojo V. P. įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą, sudarant kliūtį tuo metu priešpriešinio eismo juosta Vilniaus m. link važiavusiam automobilio „Audi 80“ vairuotojui S. K. bei susidūrė su jo vairuojamu automobiliu „Audi 80“, buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais.

Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai. Šioje byloje kaltinamasis, neturintis teisės vairuoti, būdamas neblaivus įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jis galėjo ir turėjo numatyti kad įvažiaviamas į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikinus, jog tai daryti saugu, prieštarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau pasielgė nusikalstamai nerūpestingai ir susidūrė su automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),- todėl pripažintina, kad būtent ši kaltės rūšis yra jo veikoje.

Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent kaltinamojo veiksmai, prieštaravę KET 4,9,14,119 reikalavimams. Kiekvienas šių KET pažeidimų ir jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. Jo veika tinkamai kvalifikuota.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir `nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra labai pavojinga, į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, kurios yra dvigubai didesnės negu minimalios numatytos įstatyme, nes buvo sužaloti žmonės, iš kurių vienas sunkiai, į kaltinamojo asmenybę, kuris jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl pritaikius BK 61 str. 4 d. jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, esant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėtinas.

Eismo įvykyje nukentėjęs asmuo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

N. S. K. pareiškė 875 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos apskaičiuotos iki 2015-07-07 atlyginimo bei 40 000 Eur dėl neturinės žalos ( 1 t., b. l. 81-83). Nurodė, jog eismo įvykio metu patyrė labai sunkius kūno sužalojimus. Iš sumaitoto automobilio buvo išlaisvintas tik ugniagesių-gelbėtojų pagalba. Greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabentas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ligoninėje pasitvirtino itin sunkios autoįvykio pasekmės jo sveikatai. Jo kairioji šlaunis buvo deformuota. Ant kairės pėdos pado nustatyta 10 cm plėšta žaizda, nusluoksniuota oda ir poodis, matėsi veninis tinklas. Nustatyti daugybiniai nubrozdinimai, siūta dešinio antakio žaizda, mėlynės. Išmušti III-IV viršutiniai dantys. Nustatyta kairioji šlaunikaulio daugiaskeveldrinis lūžis. 2014 m. lapkričio 12 bei 21 dienomis buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos, bei skirtas ilgalaikis gydymas. Sunkūs sužalojimai, intensyvus gydymas ir didelis stresas sukėlė komplikacijas ir jo širdies bei kraujagyslių sistemai. 2014-12-02 pajuto stiprius skausmus krūtinės srityje buvo nugabentas į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas ūminis miokardo infarktas.

Baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu patraukta draudimo bendrovė ,,S. I. AS Lietuvos filialas“ pateikė teismui 2015-12-01 rašytinius paaiškinimus ( 1 tomas , b.l.169-171) dėl draudimo išmokų išmokėjimo ir nurodė, jog buvo paskaičiuotos ir išmokėtos tokios draudimo išmokos S. K. už eismo įvykio metu sugadintą automobilį Audi, automobilio saugojimą , jo nuvežimą iš įvykio vietos, pagal pateiktus nuostolius pagrindžiančius dokumentus buvo išmokėta 927, 36 EUR, už S. K. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymąsi ir patirtą neturtinę žalą buvo išmokėta 1857, 61 Eur ( turtinė žala 357, 61 Eur, neturtinė žala 1500 Eur, S. K. buvo išmokėta 479, 82 Eur negautų pajamų kompensacija. Buvo patenkinta Vilniaus teritorinės ligonių kasos pretenzija ir kompensuoti nuostoliai dėl eismo įvykio metu sužalotų asmenų gydymosi. Išmokėta suma 2334, 39EUR. 2016-m. lapkričio 22 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ( 2 tomas, b.l. 96-97) , kur nurodė, jog civilinis atsakovas papildomai nurodo, jog 2016-01-25 pagal gautas papildomas pretenzijas buvo išmokėtas žalos atlyginimas : pagal VSDF Vilnaius skyriaus peretenziją už S. K. išmokėtą ligos pašalpą draudimo bendrovė VDSFV kompensavo 5770, 23 EUr, S. K. išmokėta 654, 75 EUr žalos atlyginimas dėl negautų pajamų.

Posėdžio metu nukentėjusysis S. K. paaiškino, jog turinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Turtinė žala yra atlyginta. Neturtinė žala nėra pilnai atlyginta. Civilinį ieškinį palaiko, dėl neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismo nuožiūrai. Nurodė, jog dirbti nebegalės, gauna neįgalumo pensiją 220 U. P. dabar bijo vairuoti kelyje. Teko patirti 3 kojos operacijas, paskui tvarkė ranką, keitė dantį, buvo lūžę šonkauliai. Jo vaikščiojimas yra apsunkintas, vaikšto su lazda. Buvo sulaužyti 5 kojos pirštai

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais , kurie sukelia kančias ir išgyvenimus . Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta nukentėjusiajam S. K. avarijos metu sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog avarijos pasekmes jaučia iki šiol: jam nustatytas neįgalumas, turi vaikščioti su lazda, bijo vairuoti. Teismas turi pagrindo manyti, jog avarijos pasekoje nukentėjusysis S. K. iki šiol jaučia tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus.

Draudimo bendrovė ,,S. I. AS Lietuvos filialas“ S. K. išmokėjo 1500 eurų neturtinės žalos. Teismo manymu draudimo bendrovės nustatytas ir išmokėtas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas. Tačiau atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad nukentėjusiojo iš viso 40 000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiajam Stanislovui atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiųjų sveikatai, todėl yra mažintinas ir, atsižvelgiant, į sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus, kaltinamojo finansinę padėtį, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo tenkintinas iš dalies ir papildomai priteistina 10 000 eurų nukentėjusiajam S. K. padarytos neturtinės žalos dydis.

CK 6.254 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas civilinės atsakomybės draudimas tais atvejais, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Tokiu atveju draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas. Jo pareiga atlyginti žalą gali būti ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek ir žalos rūšimi. Tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012 m. birželio 11 d. neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų. Taigi draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiima atsakomybę atlyginti 5000 eurų , tai yra 17 264 Lt neturtinę žalą.

Draudimo bendrovė ,,S. I. AS Lietuvos filialas“ S. K. išmokėjo 1500 eurų neturtinės žalos. Todėl iš Draudimo bendrovės ,,S. I. AS Lietuvos filialas“ S. K. priteistina papildomai - 3500 eurų, o iš V. P. priteistina 6500 EUR S. K. neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.254 str. 2 d., 6.282, 6. 283 str., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d..

nusprendė:

V. P. ( V. P.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 4 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 ( aštuoniems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 ir 10 punktus ir V. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams įpareigojant, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

N. S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo Draudimo bendrovės ,,S. I. AS Lietuvos filialas“ 3500 eurų neturtinei žalai atlyginti, o iš V. P. 6500 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

N. S. K. medicininius dokumentus grąžinti paskelbus nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.