- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-1106-390/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- notarė V
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovui A. S. , jo atstovams advokatei V. Bradulskienei, advokato padėjėjui E. Bandariavičiui, atsakovui A. A. , atsakovo atstovui advokatui E.Žalnerauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui A. A. , tretysis asmuo notarė V. P. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis: (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. P. 2005-09-26 patvirtintą 1,4000 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , tarp pardavėjo A. S. ir pirkėjo A. A. , bei (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. P. 2006-08-19 patvirtintą 2,75 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , tarp pardavėjo A. S. ir pirkėjo A. A. , šias sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, grąžinant sandorio šalis į iki sutarties buvusią padėtį, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po tėvo mirties nesugebėjo pats vienas susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, gyveno tėvo sodyboje Kurmagalos k., Kulvos sen., Jonavos r., naudojosi ūkiniais pastatais ir žeme. Atsakovui išdavė įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą ir tam tikslui gauti iš atitinkamų įstaigų reikalingus pažymėjimus ir dokumentus, atstovauti ieškovą notarų biure, archyvuose bei kituose įstaigose, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įregistruoti paveldėjimo teisės liudijimą ir pan. Šiuo žmogumi ieškovas pilnai pasitikėjo ir vykdė visus jo paliepimus. Atsakovas iš karto po žemės paveldėjimo paprašė ieškovo jam parduoti paveldėtą 1,4000 ha žemės sklypą. Tam jis ieškovą nuvežė į Jonavos rajono notarų biurą, kur buvo surašyta žemės sklypo pardavimo-pirkimo sutartis ir už atsakovo pasiūlytą 1500 Lt sklypas buvo parduotas atsakovui. Ieškovas mano, kad sklypo kaina buvo žymiai didesnė. Ieškovas nežinojo, kad gali neparduoti sklypo ar prieštarauti atstovo norams. Atsakovas pasinaudojo ieškovo priklausymo nuo jo faktu, jo juridiniu neišprusimu ir neišmanymu, apgavo ieškovą, veikė nesąžiningai ir siekė tik savo asmeninės naudos. Vėliau atsakovas pareiškė norą į kitą 2,75 ha žemės sklypą, kuris taip pat jam buvo parduotas už 1000 Lt. Ieškovas nesuprato, kiek ta žemė realiai verta.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiomis 1,40 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2005-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį (reg Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 2,75 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2006-08-19 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ), sudarytas tarp pardavėjo A. S. ir pirkėjo A. A. , patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. P. , A. A. daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus (1,40 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,75 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) panaikino, taikė restituciją, grąžino ieškovui A. S. nuosavybėn 1,40 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,75 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ., o atsakovui A. A. priteisė iš ieškovo A. S. 2500 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, spręsdamas ieškovo suklydimo esmingumą, atsižvelgė į prieš sandorio sudarymą ir jo sudarymo metu egzistavusias objektyvias aplinkybes dėl ieškovo A. S. sveikatos būklės – ieškovui prieš sandorio (2005-09-26) sudarymą buvo diagnozuota Epilepsia Alkcoholica (paskutiniu metu girtavo, buvo įvykęs epilepsijos priepuolis), išsilavinimo, nesuteikiančio teisinių žinių, kurios padėtų ieškovui tinkamai įvertinti sudaromą sandorį. Nurodė, kad šios ieškovo asmeninės savybės nepaneigia ieškovo sąmoningumo ginčijamo įgaliojimo sudarymo metu, tačiau, teismas šios aplinkybes laikė apsunkinančiomis ieškovo suvokimą dėl sudaromo sandorio esmės – parduodamo daikto kainos. Vertindamas, ar ieškovas sąžiningai klydo sudarydamas sandorį, ir kokiomis sąlygomis formavosi jo valia sudaryti ginčijamus sandorius, nustatė, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, jis yra lėto mastymo, patiklus, kartais sunkiai orientuojasi aplinkoje ir dėl šių savybių negalėjo tinkamai vesti paveldėjimo bylos po tėvo P. S. mirties, todėl buvo išduotas 2005-08-09 įgaliojimas atsakovui A. A. tvarkyti dokumentus. Teismas nurodė, jog ieškovas dėl aukščiau minėtų savo individualių savybių negalėjo iš esmės suvokti kokia reali žemės sklypų rinkos kaina buvo pardavimo metu, be to, ieškovas pasitikėjo jo įgaliotu asmeniu A. A. . Sprendė, kad ieškovas iš esmės klydo dėl esminių sutarčių sąlygų – pardavimo kainos, neįvertinęs tuo metu realios galimos žemės pardavimo kainos (rinkos kainos). Be to, nurodė, kad 2,75 ha žemės sklypo 2006-08-19 pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptartas nuosavybės teisės perėjimo į sklype esančius pastatus klausimas ir nors sandorio sudarymo metu nebuvo atlikta pastatų inventorizacija ir daiktinių teisių įregistravimas į juos (pastatai įregistruoti 2006-11-02), tačiau 2,75 ha žemės sklypo registravimo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta užstatyta teritorija – 0,20 ha, ir šie duomenys patvirtina, kad sklype yra statinių, teisės į kuriuos turi būti aptartos sklypo perleidimo sutartyje. Teismas darė išvadą, jog ieškovas, parduodamas žemės sklypą, neketino parduoti ir jame esančių pastatų, jis ir šiuo metu šiuose pastatuose gyvena ir jais naudojasi, jo valia dėl pastatų perleidimo atsakovui nebuvo išreikšta. Teismas konstatavo, kad žinodamas, jog perleidžia 2,75 ha žemės sklypą kartu su gyvenamuoju namu, bei kitais ūkiniais pastatais bei sodiniais, kurių rinkos vertė vertinamai datai 2006-08-19 galėjo būti 76000 Lt, tik už 1000 Lt ir teisingai suvokdamas šias aplinkybes ieškovas nebūtų sudaręs 2006-08-19 žemės perleidimo sutarties, todėl šis suklydimas yra esminis (CK 1.90 straipsnis). Teismas ginčijamas sutartis pripažino negaliojančiomis, nes jos sudarytos ieškovui A. S. iš esmės suklydus dėl esminių sutarčių sąlygų – parduodamų daiktų kainos (CK 1.90 straipsnio 1 dalis), dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių A. S. , kadangi jis sirgo, nedirbo, nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturėjo (CK 1.91 straipsnis), esant aplinkybei, kad A. A. , kaip įgaliotas atstovas, negalėjo sudaryti sandorio su A. S. dėl 1,40 ha žemės sklypo pardavimo (CK 2.134 straipsnis). Pripažinęs žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis negaliojančiomis, teismas taikė abišalę restituciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Mano, kad teismas netinkamai įvertinęs ieškovo pateiktą turto vertės nustatymo pažymą padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad ginčo sandoriai sudaryti ieškovui iš esmės suklydus dėl esminių sutarčių sąlygų – parduodamų daiktų kainos. Apelianto nuomone, žemės sklypų vertinimas buvo atliktas pažeidžiant turto vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nagrinėdamas bylą nevertino kitų byloje esančių įrodymų apie ieškovo parduotų žemės sklypų vertę, sprendime nenurodė, kodėl jais nesivadovavo, nenustatė, kokia tikroji ginčo žemės sklypų kaina ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnio reikalavimus dėl sprendimo turinio. Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai aiškino ir taikė materialinę teisės normą – CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, kad teismas darydamas išvadą, jog atsakovas buvo ieškovo atstovu dėl 1,40 ha žemės sklypo pardavimo neteisingai suprato įgaliojimo turinį ir netinkamai aiškino CK 2.134 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė įstatymus ir rėmėsi teismų praktika. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir atitinka visus CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir tenkindamas ieškovo ieškinį nurodė, kad ginčijamos žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos ieškovui A. S. iš esmės suklydus dėl esminių sutarties sąlygų – parduodamų daiktų kainos, dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių ieškovui, nes pastarasis sirgo, nedirbo, nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturėjo. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas negalėjo sudaryti su ieškovu ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio dėl 1,40 ha žemės sklypo pardavimo ir toks sudarytas sandoris negalioja pagal CK 2. 134 straipsnį. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis iš dalies sutinka.
Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2005 m. rugsėjo 26 d. sudarė su atsakovu 1,400 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartį ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) parduodant žemę už 1500 Lt, o žemės sklypo indeksuota vertė buvo 3531 Lt. Vėliau ieškovas 2006 m. rugpjūčio 19 d. sudarė su atsakovu 2.7500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartį ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir žemę pardavė už 1000 Lt, kai tuo tarpu indeksuota parduodamo žemės sklypo vertė buvo 8618 Lt. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios pirkimo-pardavimo sutartys ( t 1, b.l. 14-17, b.l. 33-35). Remiantis UAB „Robinta“, kuri gali verstis turto vertinimo veikla, 2007 m. vasario 8 d. turto vertinimo pažyma ir ataskaita nustatyta, kad pastatų ir 2,75 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , rinkos vertė 2006 m. rugpjūčio 19 d. buvo 76000 Lt. Kaip matyti iš pastarosios vertinimo ataskaitos, žemės sklypo vertė nurodytuoju laikotarpiu buvo 33000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatydamas žemės sklypo vertę, turėjo pagrindą vadovautis tokia turto vertinimo ataskaita. Toks rašytinis įrodymas pripažintinas tinkamu ir leistinu (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija ieškovo suklydimą dėl parduotų žemės sklypų kainos laiko esminiu, nes jis, sudarant sutartis buvo toks reikšmingas, kad protingas žmogus, žinodamas tikrąją žemės sklypų kainą ir esant analogiškai padėčiai, būtų jas sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, o kita šalis – atsakovas, žinodamas tikrąsias žemės kainas, apie tai klystančio ieškovo neinformavo, ir tai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1. 5 straipsnis). Ieškovas dėl savo nepatyrimo ir atsakovo nesąžiningumo pardavęs atsakovui žemės sklypus patyrė nuostolius, kurių atsakovas nesiūlė kompensuoti CK 6. 228 straipsnio pagrindu. Taigi, apylinkės teismas pripažindamas ginčijamus nekilnojamojo turto sandorius negaliojančiais dėl suklydimo, CK 1.90 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė.
Teisėjų kolegija laiko pagrįstu apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad teismo išvada pripažinti sandorį dėl 1,40 ha žemės sklypo pardavimo padaryta netinkamai aiškinant CK 2.134 straipsnį. CK 2. 134 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atsakovui 2005 m. rugpjūčio 9 d. buvo išdavęs įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą dėl žemės sklypo, gauti pažymas žemės sklypo pardavimui, bet nesudaryti sandorius juos parduodant. Byloje nustatyta, kad ieškovas sandorius dėl žemės sklypų perleidimo sudarė pats savarankiškai, todėl apylinkės teismui pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 2. 134 straipsnio 1 dalį nebuvo galima.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino kitų byloje esančių įrodymų apie žemės sklypų vertes, nenustatė tikrosios žemės sklypų vertės ir pažeidė procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylos aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Įrodymų sąsajumo taisyklė yra adresuojama ne tik teismui, kuris galutinai įvertina – yra konkretus įrodymas susijęs su reikšmingomis bylai aplinkybėmis ar ne, bet ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Dalyvaujantys byloje asmenys (pirmiausia ieškovas ir atsakovas) turi rinkti ir pateikti teismui tik tokius įrodymus, kurie turi vienokį ar kitokį ryšį su svarbiomis bylai aplinkybėmis. Teismas, vykdydamas savo pareigas įrodinėjimo procese, tikrina, ar įrodymus teikiantys asmenys vadovavosi CPK 180 straipsnio, nustatančio įrodymų sąsajumo taisyklę, nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ir įvertindamas informacinę medžiagą, kuri patvirtino žemės sklypų tikrąją vertę, laikėsi CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes ir jas teisingai įvertino. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra juridiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Sutinkamai su CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis, iš atsakovo ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimo nekeisti.
Iš atsakovo A. A. priteisti ieškovui A. S. 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.