Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-177-168/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-03
Bylos Nr.
1S-177-168/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Advokatai
Sigitas Žostautas
Nr. 1S-177-168/2012
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Neringai Aukštuolinei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. V., skundą padavusio asmens atstovui advokatui Sigitui Žostautui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. V. ir D. Ž. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, kuria buvo atmestas E. V. D. Ž. skundas, kuriuo jos prašė panaikinti prokurorų nutarimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-13 nutartimi atmestas E. V. ir D. Ž. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2011-11-14 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą, kuriuo prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą bei 2011-12-02 Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimą, kuriuo prokurorė atmetė E. V. ir D. Ž. skundą dėl minėto prokurorės nutarimo panaikinimo, taip pat dėl prokurorės G. P. nušalinimo.

E. V. ir D. Ž. skundžia 2011-11-14 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės bei 2011-12-02 Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimus, Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-01-13 nutartį, ir prašo skundžiamą nutartį bei prokurorų nutarimus panaikinti.

Skunde nurodoma, kad prokurorų nutarimai yra neteisėti ir naikintini. Liudytojai G. P. ir J. Š. matė pėsčiąjį, tačiau E. G. nesugebėjo ir nenorėjo įvertinti situacijos ir partrenkė nukentėjusįjį. Pažymi, kad minėtų liudytojų automobilio nė vienas liudytojas nepastebėjo. Nurodymas, kad nukentėjusysis virto ant automobilio, vertintinas kaip E. G. ir jos draugų G. P. ir J. Š. gynybinė pozicija. Teigia, kad nėra duomenų, kad J. V. būtų ketinęs nusižudyti. N. G. parodė, kad iš karto po įvykio paskambino dukra ir nurodė, kad nuo šaligatvio prieš pat automobilį išėjo vyriškis ir ji tą vyriškį partrenkė. Nurodo, kad liko nepaneigti A. V. parodymai, kuris įvykį matė pro langą, jis nepastebėjo ir J. V. koordinacijos ar eisenos sutrikimų. Pažymi, kad E. G. teigia, kad ji pristabdė automobilį likus 8-12 metrų atstumui iki pėsčiųjų perėjos, tačiau kokiu greičiu ji važiavo iki pristabdymo nėra nustatyta, o ekspertams pateiktas stabdymo kelias neatsipindi realių įvykio aplinkybių. Jos nurodyta aplinkybė, kad buvo šlapia kelio danga, nepagrįsta kitais duomenimis, be to, tai tik padidina jos atsakomybę. Nurodo, kad E. G. pažeidė ne tik KAT 135 p. reikalavimu, bet ir 37 p. reikalavimus, tačiau apie tai ikiteisminio tyrimo byloje nenurodoma.

Taip pat skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neišsamiai. Neapklausti keli liudytojai, buvę netoli įvykio vietos, nesiaiškinta, kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Netirtos E. G. telefoninių pokalbių, SMS, išklotinės. Neįvertinti liudytojo, nurodyto E. V. apklausos protokole bei J. Š. parodymai, neapklausta baro darbuotoja.

Teigia, kad teismas didžiausią dėmesį skyrė specialisto išvadai, tačiau būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika tokiose bylose, kur vienareikšmiškai nurodoma vairuotojų pareiga pėstiesiems ypatingose zonose bei ypatinga atsakomybė.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BPK 1 str. tarp kitų baudžiamojo proceso paskirčių numato, jog ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus privalu išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 str. įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 str. 1 d. 1 p. tokį baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindą numato, tačiau, prieš priimant tokį sprendimą, įvykio aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai.

Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad ir sprendžiant klausimą dėl buvimo ar nebuvimo asmens veikoje nusikalstamos veikos požymių, visos teisinę reikšmę turinčios aplinkybės turi būti kruopščiai ištirtos, negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo akto priėmimui.

Iš prokurorų nutarimų bei teismo nutarties matyti, jog prokurorai bei ikiteisminio tyrimo teisėjas įvertino J. V. veiksmus iš esmės nurodydami, kad dėl eismo įvykio yra kaltas pats J. V., kuris įžengė į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir tai techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, kadangi automobilio vairuotoja E. G. neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo laiku stabdydama automobilį tiek važiuodama 58 km/h, tiek didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu.

Tačiau prokurorų nutarimuose bei skundžiamoje teismo nutartyje motyvuotai nepasisakyta ir neįvertinti vairuotojos E. G. veiksmai, dėl kurių pareiškėjos iš esmės kelia klausimus savo skunduose.

Bylos medžiagoje yra duomenų apie tai, kad E. G. veiksmuose gali būti KET pažeidimo, turinčio priežastinį ryšį su autoįvykio kilimu, požymių. Neatsakyta į klausimą, ar E. G. tinkamai elgėsi artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ar buvo itin atidi.

Iš E. G. parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog važiuodama Pilėnų gatve matė pėsčiųjų perėjos ženklą, nurodė, kad sumažino automobilio greitį. Iš Lietuvos teismo ekspertizės akto Nr. 11-1710/11 matyti, kad E. G. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) greitis prieš stabdymą, buvo apie 58 km/h. E. G. nurodė, kad ji sumažino automobilio greitį ir kai iki pėsčiųjų perėjos buvo likę apie 8-12 metrų. Taip pat ji paaiškino, kad pėsčiųjų perėjos dešinio šono matomumą jai užstojo priekyje važiuojantis mikroautobusiukas ir kadangi jis nesustojo ir važiavo tolyn, todėl ji irgi važiavo link pėsčiųjų perėjos. Pagal kelių eismo taisykles, vairuotojas privalo būti itin atidus: prieš perėją sustoti arba tiek sumažinti greitį, kad prireikus sugebėtų laiku sustabdyti mašiną. Aiškių duomenų, kurie leistų teigti, jog E. G. negalėjo iš anksto numatyti pėsčiajį J. V. išeisiantį į gatvę – pėsčiųjų perėją, taip pat, kad ji artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, laikėsi KET 37 p. reikalavimų, nėra surinkta. Vien tas faktas, kad ji ir važiuodama leistinu 50 km/h greičiu, laiku stabdydama, neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo, nes jam įėjus į pėsčiųjų perėją automobilis buvo ne didesniu kaip 24,3 m atstumu iki partrenkimo vietos, o sustabdymo kelias – 26,5 m, nėra pakankamas konstatuoti E. G. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių buvimo ar nebuvimo. Todėl prieš nusprendžiant, jog E. G. veiksmuose buvo ar nebuvo nusikalstamos veikos požymių, privalu ištirti ir įvertinti ar vairuotoja atitinkamai elgėsi KET 37 str. numatytu būdu (pagal visų eismo įvykio aplinkybių visumą) ir tam išnaudojo visas galimybes, ir tik tada spręsti, ar pėsčiasis jai sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį. Tik dėl to motyvuotai pasisakius, galima nuspręsti dėl BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo požymių buvimo ar nebuvimo E. G. veikoje.

Atsakant į minėtus klausimus būtina pašalinti prieštaravimus tarp liudytojo A. V. bei liudytojų G. P. ir J. Š. parodymų. A. V. nurodė, kad pėsčiasis J. V. atėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, šaligatvyje stabtelėjo, jis (A. V.) nematė jokių automobilių važiuojančių Pilėnų gatve nuo Durpyno gatvės, kad pėsčiasis ramiu žingsniu išėjo nuo šaligatvio į pėsčiųjų perėją, įžengus 1.2 m atstumą, išgirdo automobilio stabdymo garsą, J. V. susimėtė ir žengė atgal ir jį, einantį atbulomis, partrenkė automobilis. G. P. ir J. Š. parodė, kad pėsčiais virto nuo šaligatvio į gatvę bei, kad priešais E. G. automobilį važiavo kitas automobilis – mikroautobusas.

Nepagrįstai skunde teigiama, kad neįvertintini liudytojo J. Š. parodymai. Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad jis eismo įvykio nematė, atėjo į eismo įvykio vietą jau po įvykio.

Skundžiamas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priimtas neįvertinus visų tokio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

E. V. ir D. Ž. skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-01-13 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti 2011-11-14 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir 2011-12-02 Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro nutarimus dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BK 281 str. 5 d. E. G. atžvilgiu.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžinti Panevėžio m. apylinkės prokuratūrai.

Ši teismo nutartis yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Sušinskienė