Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Bičių priežiūra labai susidomėjo V. R.. Iki pažinties su S. jis nebuvo bitininkas. P.A. S. išmokė atsakovą bitininkystės, parodė ir paaiškino viską apie bičių auginimą, o atsakovas nusprendė užsiimti bitininkyste.

Kadangi tiek ieškovas P.A. S., tiek jo sutuoktinė A. S. buvo garbingo amžiaus, vaikų neturėjo, nebeturėjo sveikatos, tai atsakovas V. R. ir jo sutuoktinė Z. R. rodė rūpestį, juos lankydavo, padėdavo ūkyje. Ieškovas P.A. S. nutarė pasiūlyti V. R., mainais už rūpestį juo senatvėje (už nukaršinimą), padovanoti atsakovui sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) su visomis ieškovo P.A. S. bitėmis. Juo labiau, kad atsakovas V. R. rodė susidomėjimą bitininkyste ir žadėjo ne tik padėti senoliui senatvėje, bet ir išsaugoti ieškovo P.A. S. bičių šeimynas bei pačią sodybą, kas ieškovui buvo labai svarbu. Vietoje to, kad parduotų bičių ūkį, ieškovas nusprendė jį padovanoti atsakovui. Ieškovas atsiklausė bendrasavininkės A.A. M. dėl dovanos V. R., nurodė, kad šie, mainais už sodybą įsipareigojo pasirūpinti juo senatvėje, pažadėjo išsaugoti jo bites, todėl A.A. M. tokiam sprendimui, tokiam sandoriui, vardan brolio gerovės, pritarė.

(duomenys neskelbtini) ieškovai P.A. S. ir A.A. M. padovanojo atsakovui V. R. Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ta pačia sutartimi taip pat buvo padovanota 1000/3507 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Dovanojamo turto bendra vertė, nurodyta dovanojimo sutartyje – 1050 eurų.

Po šios dovanos gavimo atsakovas V. R. ir jo sutuoktinė Z. R. labai intensyviai pradėjo lankytis pas ieškovą P.A. S. ir jo sutuoktinę, įkalbėjo parašyti jiems, R. įgaliojimus, leidžiančius tvarkyti ieškovo ir jo sutuoktinės A. S. turtą. Jo mirusi sutuoktinė pasitikėjo R., įgaliojimus parašė, tačiau 2023 m. birželio 5 d. atsakovas V. R., kartu su Z. R. pabandė patalpinti ieškovą į psichiatrinę ligoninę iškvietę policiją bei socialinę darbuotoją bei nurodę, kad ieškovas elgiasi neadekvačiai. Į psichiatrinę ligoninę atsakovo nepaguldė, nes medikai nustatė, kad jis neserga jokia psichine liga. Po šio įvykio ieškovas nebepasitikėjo atsakovu, panaikino atsakovui išduotą įgaliojimą tvarkyti jo turtą.

(duomenys neskelbtini) mirė ieškovo žmona A. S.. Tiek ieškovas, tiek jo žmona gyveno A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Po ieškovo sutuoktinės A. S. mirties tapo žinoma, kad ji visą savo turtą paliko atsakovui V. R. ir jo žmonai Z. R.. Atsakovui V. R. ir jo sutuoktinei priėmus A. S. palikimą, šie paveldėjo ir vienintelį ieškovo P.A. S. gyvenamąjį būstą, kuriame šis gyveno. Atsakovas iš karto pareikalavo, kad ieškovas išsikraustytų iš vienintelės jo gyvenamosios vietos. Nors ieškovas dar bandė atsakovui sakyti, kad jis neturi kur išsikraustyti, kad tai vienintelė likusi jo gyvenamoji vieta, tačiau atsakovas nieko nenorėjo girdėti. Ieškovo daiktai buvo išmesti lauk.

Matydama kokioje nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė jos brolis, ieškovė A.A. M. priėmė ieškovą P.A. S. gyventi pas save į namus, kuriuose jis gyvena iki šiol, nuo 2024 m. sausio mėnesio, kada buvo iškraustytas iš jo mirusios sutuoktinės namų, kurie buvo jų, S. šeimos namais.

Atsakovas nesilaikė prisiimtos pareigos pasirūpinti garbaus amžiaus ieškovu, kuris, pasitikėdamas juo, kartu su savo seserimi, padovanojo vienintelę jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą (sodybą). Padovanodamas sodybą ieškovas iš atsakovo tikėjosi pagalbos senatvėje, tikėjosi, kad atsakovas pasirūpins ne tik juo pačiu ir jo sutuoktine, bet padovanotu turtu bei bitėmis, kurios ieškovui buvo labai svarbios. Atsakovo elgesys, kuomet šis, po ieškovo sutuoktinės mirties iš kart išmetė ieškovą iš vienintelio būsto, kuris atiteko atsakovui jį paveldėjus, ir neleido ieškovui nugyventi likusio gyvenimo jo šeimos namuose, iš esmės dėl atsakovo veiksmų ieškovas tapo benamiu, todėl tokie atsakovo veiksmai neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų, todėl tokiu atveju atsakovo (apdovanotojo) veiksmai pripažintini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir yra pagrindas pripažinti ginčo šalių sudarytą sodybos dovanojimo sutartį negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Pripažinus minėtą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį negaliojančia, taikytina vienašalė restitucija, ieškovams grąžintinas dovanotas daiktas. Tokiu atveju ieškovas P.A. S. atgautų savo namus ir turėtų kur gyventi, likusias savo gyvenimo dienas galėtų praleisti savo namuose, o ne glausdamasis pas seserį.

Ieškovė A.A. M. reiškia šį ieškinį kartu su savo broliu ieškovu P.A. S., kadangi atsakovas atliko griežtai smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus prieš artimą ieškovės giminaitį, jos brolį, todėl taip pat turi teisę reikšti tokį ieškinį.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CK 6.472 str., CPK 135 str.,

prašo:

pripažinti (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria P. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padovanojo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1000/3507 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), negaliojančia,ir taikyti restituciją - grąžinti dovanotą turtą ieškovams P. A. S. bei A. A. M., kiekvienam po 1/2 dalį nurodyto turto;

priteisti iš atsakovo visas ieškovų patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka. Ieškovai P.A. S. ir A.A. M. neteisingai nurodo, jog ieškovas su sutuoktine A. S. neva su atsakovu V. R. ir jo žmona Z. R. pradėjo bendrauti tik 2015-ais metais, kadangi R. ir S. bendravimas prasidėjo ženkliai anksčiau. A. V. R. mama yra ieškovės A.A. M. mirusio sutuoktinio A. J. M. pusseserė. Kadangi ieškovas P.A. S. su sutuoktine A. S. augindavo bites, atsakovas su žmona metai iš metų atvažiuodavo pas juos nusipirkti medaus. A. S. buvo labai komunikabili moteris, tad atsakovas su sutuoktine susitikimų su ja metu visuomet labai maloniai pabendraudavo įvairiais gyvenimo klausimais. Apie 2015-us metus A. S. pasiguodė, kad su amžiumi jos su sutuoktiniu fizinė sveikata vis prastėja ir paprašė V. ir Z. R., jog galbūt jie galėtų surasti pagalbininką jų tvarkomame bičių ūkyje. Atsakovas su sutuoktine surado bitininkystėje nusimanantį asmenį, kuris pažadėjo padėti tvarkyti S. bičių ūkį, tačiau, praėjus kiek laiko, šis asmuo pranešė, kad savo pažado ištesėti negalės. A. S. paprašytas, sutiko padėti S. prižiūrėti bites. Kadangi bityne darbo buvo daug V. ir Z. R. lankydavosi pas S. pakankamai dažnai. Jų tarpusavio santykiai kuo toliau, tuo labiau buvo glaudesni. A. S. prašymu R. nupirkdavo ir atveždavo reikiamų prekių. Vėliau paprašydavo sutvarkyti kitus reikalus, pvz. nuvaryti automobilį techninei apžiūrai ar remontui, apmokėti išlaidas už komunalinius patarnavimus ir t.t. Tvarkyti bičių ūkį atsakovui sekėsi puikiai, tad bendromis su ieškovu ir jo sutuoktine jėgomis ūkis buvo išlaikomas ir puoselėjamas.

(duomenys neskelbtini) buvo švenčiamas jo, atsakovo V. R., jubiliejus, t. y. penkiasdešimtmetis. Šio jubiliejaus metu A. S., P. A. S. bei A. A. M. su sutuoktiniu įteikė V. R. sveikinimą bei pranešė, jog P. A. S. bei A. A. M. dovanoja jam sodybą su žeme bei su pastatais ir bitynu, esančią (duomenys neskelbtini). Po šio turto padovanojimo kurį laiką V. R. su A. S. bei P. A. S. šiame bityne tvarkėsi kartu, tačiau maždaug po metų ieškovas dirbdamas bityne nualpo. V. R. jį atgaivino, parvežė namo ir vėliau iškvietė greitąją pagalba. Po šio įvykio ieškovas bityne nebedirbdavo.

R. pradėjo rūpintis įvairiais S. poreikiais – atveždavo maisto, lauktuvių, nupirkdavo reikiamų daiktų, nuveždavo pas gydytojus, nuolat bendraudavo ir palaikydavo ryšį, dalyvaudavo vieni kitų šventėse. R. padėjo surengti ieškovo aštuoniasdešimtąjį jubiliejų bei kartu dalyvavo šioje šventėje. Tarp R. ir S. buvo tarpusavio pasitikėjimas. Ieškovas su sutuoktine surašė įgaliojimus jų reikalų tvarkymui, tačiau šie įgaliojimai buvo surašyti būtent S. iniciatyva ir prašymu, o ne įkalbėjus atsakovui, kaip nurodoma ieškinyje. R. ir S. bendravimas ir tarpusavio ryšys buvo nuolatinis ir ypatingai daug R. bendraudavo su A. S.. A. S. bendraudavo su R. visais gyvenimo klausimais.

Nepaisant to, jog R. ir S. tarpusavio santykiai buvo tikrai geri, A. S. ir ieškovo tarpusavio santykiai nebuvo gražūs. Ieškovas dažnai sutuoktinės atžvilgiu naudodavo psichologinį smurtą ir ją visaip terorizuodavo, dažnai sutuoktinei sakydavo, kad jos namai yra „prakeikti namai“, rėkdavo, kad „aš šituose namuose daugiau negyvensiu“, sakydavo, kad jis „padarė didžiulę klaidą į šiuos namus ateidamas“. Sutuoktinė ieškovo buvo kelis kartus pastumta, buvo netgi pargriauta, o likus kelioms dienoms iki A. S. mirties ieškovas jai šaukė, kad „tavo vieta jau seniai kapuose“.

(duomenys neskelbtini) A. S. paprašė R. atvežti pas ją notarę, iš anksto nepaaiškindama, kokiu klausimu jai notarė yra reikalinga. R., vykdydami A. S. prašymą, nuvyko pas notarę Ritą Šabanskienę, kuri sutiko nuvažiuoti pas S.. R. su notare atvykus pas S., pas S. namuose jau buvo atvykę A.A. M. bei jos sutuoktinis A.J. M.. Tuomet A. S. notarei ir kitiems asmenims girdint pasakė, kad nori surašyti testamentą, kuriuo visą savo turtą jos mirties dienai palieka atsakovui ir jo sutuoktinei. Tą patį pasakė ir ieškovas P.A. S., t.y. taip pat nurodė, jog visą savo turtą jo mirties dienai taip pat pageidauja palikti R.. Tuomet tiek A. S., tiek P. A. S. surašė R. naudai testamentus.

Atsakovas paaiškina, jog 2023 m. birželio 2 d. jiems, R., paskambino A. S. ir išsigandusi pasakojo, kad A. (taip ji vadino savo vyrą P. A. S.) turi baisių ketinimų, t. y. kalba, kad nusižudys, kad susistabdys širdį, nes jis taip neva moka, šneka apie žiurkių nuodus ir t.t. R. nuvykus pas S., pas juos buvo atvykusi socialinė darbuotoja J. S., kuri R. paaiškino, kad P.A. S. jau apie savaitę laiko šneka apie nusižudymą, pasakoja, kad susistabdys širdį, prašo, jog kai jis bus nebegyvas jį reikia sudeginti, o urną palaidoti šalia jo tėvų ir t.t. Socialinė darbuotoja tuomet iškvietė greitąją pagalbą, o kartu atvažiavo ir policijos pareigūnai. Kadangi P.A. S. tas pačias aplinkybes apie planuojamą savižudybę pasakojo ir greitosios pagalbos darbuotojai, ieškovas buvo išvežtas į psichiatrinės ligoninės priėmimo skyrių. Atsakovas su sutuoktine, rūpindamiesi ieškovu, nuvyko į psichiatrijos ligoninę, kurioje dirbanti psichiatrė pabendravo su ieškovu ir paaiškino atsakovo sutuoktinei Z. R., kad ieškovą reikėtų užrašyti gydymui į psichikos sveikatos centrą. Tuomet R. parvežė ieškovą į namus, jo elgesys lyg ir pasikeitė, ieškovas nurimo, tačiau 2023 m. birželio 4 d. pas S. atvyko A.A. M. ir liepė ieškovui vykti su ja, ką ieškovas ir padarė. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas P.A. S. buvo ir yra nuteikinėjamas atsakovo ir jo sutuoktinės atžvilgiu sesers A.A. M., kuri taip elgiasi dėl materialinių išskaičiavimų. 2023 m. birželio mėn. pabaigoje ieškovas P.A. S. grįžo pas sutuoktinę A. S. į jos namus, tačiau dažnai elgdavosi keistai ir neadekvačiai, kalbėdavo apie tariamą jo nuodijimą, dažnai išmesdavo maistą, sakydavo, kad jis yra apnuodytas, kalbėdavo, kad nuodingas yra netgi jo buvusio ir atsakovui padovanoto bičių ūkio medus ir t.t. Atsakovo nuomone, šias nuodijimo idėjas ieškovui galimai primesdavo taip pat jo sesuo.

(duomenys neskelbtini) A. S. mirė. Tvarkant pas notarę A. S. palikimo priėmimo klausimus, ieškovas P.A. S. būdamas pas notarę nurodė, jog norėtų pakeisti savo surašytą testamentą ir savo palikimą palikti ne sesei A.A. M., o atsakovui V. R. ir jo sutuoktinei Z. R., ką ir padarė. R. nurodė P.A. S., jog nepaisant to, kad jie priėmė A. S. palikimą, P.A. S. gali iki pat gyvos galvos gyventi A. S. priklausiusiuose namuose, nepaisant to, kokia bebūtų P.A. S. valia dėl palikimo. R. netgi pasiūlė ieškovui, jog gali tokią ieškovo teisę įforminti teisiškai, notarine sutartimi. P.A. S. iš pradžių su tokiu R. pasiūlymu sutiko, tačiau vėliau pakeitė savo nuomonę ir nurodė R., kad jie turi padovanoti jam namą, su kuo R. nesutiko.

Tvarkant palikimo priėmimo klausimus, vieno vizito metu, kartu su ieškovu P.A. S. atvyko ieškovė A.A. M., kuri iškeikė R., išvadino „žudikais“, „žulikais“, „besarmačiais“. Po to ieškovas vėlgi panaikino R. naudai surašytą savo testamentą ir nurodė R., kad jis priėmė sprendimą išsikraustyti iš namo pas seserį. R. kalbino P.A. S. pasilikti gyventi name, tačiau jis kategoriškai su tuo nesutiko. Tai, kad neva R. išvarė ieškovą iš namų ir jis buvo išmestas į gatvę yra absoliutus melas.

Atsakovas pažymi, jog vienas iš epizodų, kuomet jis, V. R. su sutuoktine Z. R. kalbino ieškovą P.A. S. pasilikti gyventi jo žmonai A. S. priklausiusiame gyvenamajame name, vyko 2024 m. sausio 10 d. Tą dieną R. buvo nuvykę į V. R. bei Z. R. priklausantį iš A. S. paveldėtą gyvenamąjį namą, kur ilgai bendravo ir kalbėjo su ieškovu, bandydami įtikinti jį pasilikti gyventi gyvenamajame name. To pokalbio metu, be ieškovo, atsakovo ir jo sutuoktinės, dalyvavo ir socialinė darbuotoja J. S., kuri taip pat kartu su R. kalbino ieškovą pasilikti gyventi A. S. priklausiusiame gyvenamajame name. R. šio pokalbio metu siūlė ieškovui ne tik gyventi šiame gyvenamajame name, tačiau pasiūlė savo tolimesnę pagalbą ir priežiūrą, nurodydami, jog jei ieškovas pats negalės pasirūpinti savimi, tai R. visuomet jam padės, t. y. padės pasikūrenti pečių, padės susitvarkyti namus, padės pasidaryti valgyti ir t.t. R. tikino ieškovą, jog minimi namai yra jo „savas kampas“, kur gali daryti ką nori, kad šiuose namuose yra visi patogumai, televizija, tualetas ir t.t., tačiau ieškovas teigė, jog yra apsisprendęs išsikraustyti, nurodydamas, kad „pasakiau reiškia nusprendžiau“. R., išklausę ieškovo valią, nurodė, kad ieškovas bet kada gali apsigalvoti ir grįžti į šiuos namus, sakydami, kad „durys bus atviros visąlaik, kada norėsi“. R. taip pat nurodė, kad ieškovas ne tik būtų prižiūrėtas, tačiau taip pat pažymėjo, jog dėl to nekelia jokių sąlygų, t. y. Z. R. pasakė, kad „būtum prižiūrėtas, sutvarkytas, nereikia mums tavo testamento, mes jau paskutinį kart sakėm, kad tu mums nerašyk<...>“. Šio pokalbio metu ieškovas nurodė, jog R. yra „dovanota bitės“, ieškovas nurodė, kad „dovanota, vadinasi dovanota, aš žodžio laikausi“, t. y. ieškovas nepretendavo į minimos dovanos „atsiėmimą“. P. A. S. teigė, kad pas seserį jam bus gerai, atmesdamas R. kalbinimus pasilikti A. S. priklausiusiuose ir atsakovo paveldėtuose namuose. Nors Z. R. ieškovui sakė, kad jie „prisiekia“ prižiūrėti ieškovą, kalbino ieškovą pasilikti, šis kategoriškai tvirtino, jog „jis žino, ką kalba ir daro“, jau yra “nuspręsta“, „nusprendžiau ir viskas“,

„pribuišiu nebūsiu“, „aš jums pasakiau, tai pasakyta“, „mano reikalas, mano valia“ ir t.t.

Sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais CK I knygos II d. IV skyriuje numatytais pagrindais. Nors ieškovai prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia, tačiau nenurodo jokių tokio sandorio negaliojimo pagrindų.

Pagal teismų praktiką tam, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus,dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės.

Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, jog atsakovas (apdovanotasis) atliko prieš ieškovą P.A. S. geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus, kurie pasireiškė tuo, jog atsakovui V. R. ir jo sutuoktinei priėmus A. S. palikimą ir paveldėjus vienintelį ieškovo P.A. S. gyvenamąjį būstą, kuriame šis gyveno, atsakovas iš karto pareikalavo, kad ieškovas išsikraustytų iš vienintelės jo gyvenamosios vietos ir nors ieškovas dar bandė atsakovui sakyti, kad jis neturi kur išsikraustyti, kad tai vienintelė likusi jo gyvenamoji vieta, tačiau atsakovas nieko nenorėjo girdėti, ieškovo daiktai buvo išmesti lauk. Ieškovų tvirtinimu, atsakovo elgesys, kuomet šis, pasak ieškovų, po ieškovo sutuoktinės mirties iškart išmetė ieškovą iš vienintelio būsto, kuris atiteko atsakovui jį paveldėjus, ir neleido ieškovui nugyventi likusio gyvenimo jo šeimos namuose, iš esmės dėl atsakovo veiksmų ieškovas tapo benamiu, todėl tokie atsakovo veiksmai neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų, todėl tokiu atveju atsakovo (apdovanotojo) veiksmai pripažintini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Ieškovai tvirtina, kad atsakovas nesilaikė prisiimtos pareigos pasirūpinti garbaus amžiaus ieškovu, kuris, pasitikėdamas juo, kartu su savo seserimi, padovanojo vienintelę jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą (sodybą).

Visų pirma, ieškovai su atsakovu sudarė neatlygintinį dovanojimo sandorį. Nors ieškovai teigia, jog atsakovas tariamai „mainais už sodybą įsipareigojo pasirūpinti juo (t.y. ieškovu) senatvėje“, tačiau tai nėra tiesa. Kaip kad atsakovas nurodė, ieškovai atsakovui sodybą su žeme, pastatais bei bitynu, esančią (duomenys neskelbtini), padovanojo (duomenys neskelbtini) švenčiamo V. R. jubiliejaus, t. y. penkiasdešimtmečio metu. Tai patvirtina atsakovui padovanoto įrėminto sveikinimo fotokopiją. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandoris buvo įformintas notariškai. Akcentuoja, jog sodyba su bitynu buvo padovanota pačių ieškovų valia, o atsakovas šią dovaną priėmė. Nors ieškovai teigia, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta su sąlyga, tačiau ieškovai niekuomet jokios sąlygos atsakovui nebuvo iškėlę, tokia sąlyga nebuvo įrašyta nei gimtadienio sveikinime, nei dovanojimo sutartyje.

Mano, jog šiuo atveju, netgi jeigu atsakovas ir būtų atlikęs ieškovų nurodomus veiksmus, t. y. liepęs ieškovui išsikraustyti iš atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio iš ieškovo sutuoktinės paveldėto būsto, tokie veiksmai nesudarytų pagrindo naikinti visiškai kito ir su šiuo būstu nesusijusio turto dovanojimo sandorio.

Tačiau šioje situacijoje yra visiškai kitos faktinės aplinkybės, t. y. atsakovas ne tik kad niekuomet neliepė ieškovui išsikraustyti iš atsakovo paveldėto būsto, tačiau visuomet skatino ieškovą pasilikti šiame būste gyventi ir netgi siūlė visiškai neatlygintiną savo pagalbą. Atsižvelgiant į tai, moralės požiūriu yra smerktinas ne atsakovo elgesys, o pačių ieškovų melas, juodinant ir apkalbant atsakovą ir jo šeimą.

Ieškovai nenurodo, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors griežtai moralės požiūriu smerktinus veiksmus ieškovės A.A. M. atžvilgiu, nors įstatymas konkrečiai numato, kad sandorio panaikinimo pagrindu gali būti laikomi atitinkami veiksmai prieš patį apdovanotoją, o ne giminaitį. Akivaizdu, jog netgi atsižvelgiant į ieškovų nurodytas faktines aplinkybes, ieškovė A.A. M. reikalavimo teisės neturi.

Ieškovai P.A. S. ir A. A. M. Dublike nurodė, kad sodybos dovanojimas atsakovui buvo susietas su jo 50-uoju gimtadieniu, tačiau ieškovo sprendimas padovanoti sodybą priimtas tikintis, kad ir toliau atsakovas juo rūpinsis, kaip kad rūpinosi anksčiau. Be to, tam įtakos turėjo ir sutuoktinė A. S., kuri skatino ieškovą taip pasielgti, turint lūkestį, kad jais abiem bus tinkamai pasirūpinta. Aplinkybė, kad sodyba dovanota 50-mečio proga nekeičia ir nepanaikina atsakovo pareigos po dovanos gavimo tinkamai, moraliai elgtis su dovanotuoju – ieškovu.

Ieškovas neneigia, kad buvo tarp jo ir R. pokalbis, kurį R. slapta įrašinėjo, tačiau teigia, kad įrašas yra nepilnas – pokalbio pradžioje jis su R. kalbėjo apie tai, kad jis, ieškovas, turėjo lūkestį, jog atsakovas ir jo sutuoktinė padovanos jam pusę namo, ir atsakovas su sutuoktine pažadėjo tai padaryti. Po šio pokalbio, jis, ieškovas, pagautas emocijų, kuomet R. atsisakė jam dovanoti pusė namo, vienai dienai buvo išsikraustęs pas seserį A.A. M.. Nusiraminęs, kitą dieną norėjo grįžti namo, tačiau į namus nebepateko – buvo pakeistos spynos.

Tą dieną, kai buvo iškviesta greitoji pagalba ir jis išvežtas į psichiatrijos ligoninę, jo namuose buvo socialinė darbuotoja J. S., kuri yra R. draugė. Pripažįsta, kad jis jai skundėsi, jog paseno, nebeturi jėgų, nebegli dirbti įvairių darbų, todėl gyvenimas atrodo beprasmis. Jis tik pajuokavo, kad yra matęs per televiziją kaip Indijos gyventojai moka sustabdyti savo širdies plakimą.

Ieškovė A.A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. padovanojo bites, sodybą ir žemės sklypą R.. Dovanojimo sutartį nori panaikinti, nes sodyba normaliai neprižiūrima. Nuvažiavus į sodybą po 8-9 m., pamatė, jog sodyba netvarkyta, neremontuota. Privežta įvairių daiktų. Be to, R. nebeleisdavo broliui važiuoti į kaimą, jį užgauliodavo. Brolis labai įsižeidė dėl išvežimo į psichiatrinę. Prieš dovanojimą, ji, brolis ir brolienė, kurie vaikų neturi ir nebus kam juos prižiūrėti, nusprendė, kad sodybą dovanos R., ir R. juos prižiūrės iki gyvenimo pabaigos. R. yra jos vyro pusseserės sūnus. Ji S. su juo supažindino.

Po dovanojimo, vėliau S. sakė, kad būtų gerai, kad juos R. prižiūrėtų. Kad jie tartųsi, ji negirdėjo. Po žmonos mirties S. R. pasidarė blogas. Atrodė, kad brolis tuose namuose nebenori būti. Prašė priimti jį pas save. Ir ji pasakė, kad jis pas ją kraustytųsi. Jos vaikai padėjo išsikraustyti. R. sakė, kad ką nori, tą S. iš namų gali ir imti. Po išsikraustymo R. pakeitė spynas. Brolis kietai nusprendė nebegrįžti į tuos namus, nes ne jam namai priklauso.

Abu ieškovai prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad padovanota jam sodyba buvo netvarkoma 30 m. Kai pradėjo sodybą tvarkyti, jie pamatė, jog galima ten kažką padaryti. Jis vasarą važiuodavo padėti S. prižiūrėti bites. Sodybą su bitynu jam padovanojo 50-ojo gimtadienio proga. Buvo kalba, tik kad jis prižiūrėtų bites, tačiau apie tai, kad jis senolius prižiūrėtų, kalbos nebuvo. Medikus ir policininkus iškvietė socialinė darbuotoja. Ji sakė, jog jai bus kaltė, jeigu S. sau ką nors pasidarys. S. seniai kalbėdavo, kad gali susistabdyti širdį.

Apie tai, kad jis turi išsikelti iš namų, nebuvo jokios kalbos. Pykčių jokių nebuvo. S. buvo siūlyta pas notarą sudaryti sutartį, kad prižiūrės jį iki gyvos galvos. Po S. mirties, buvo kalba, jog S. nori ½ jų paveldėto namo. Jie, R., nesutiko, tačiau S. sakė, kad liktų namuose gyventi iki mirties.

Kai namo kaimynė patvirtino, jog S. išsikraustė, jis pakeitė spynas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padovanojo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1000/3507 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.