Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Juditos Sungailaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. S. prašymą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. Kauno apygardos teismo 2017 m lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubaustas laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Nuteistasis K. S. prašo, įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymui, 2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2573 įstatymų redakcijai, vadovaujantis nauja BK 62 straipsnio redakcija peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2017 m lapkričio 30 d. nuosprendį dėl bausmė sušvelninimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. prašymas atmetamas.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimams (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), pasikeitė BK 61 straipsnio redakciją. Pagal šiuo metu galiojančio BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.“ Pakeista ir šio straipsnio 4 dalis, pagal kurią „ jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.“

Taigi, nuteistasis prašyme teisingai nurodo, kad BK 61 straipsnio pakeitimas yra lengvinantis asmens teisinę padėtį, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Taip pat kaltinamajam prisipažinus, gailintis, padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuo šiol teismas iš esmės privalo skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba skirti alternatyvią bausmę, o už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – ne didesnę kaip vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba alternatyvią bausmę. Esant minėtoms sąlygoms, didesnės nei minimali laisvės atėmimo bausmės skyrimą privaloma motyvuoti papildomai. Tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnis pakeistas 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, kurio 50 straipsnio 3 dalimi, nustatyta, kad Šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Įvertinus tai, kad nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs bei vykdomas, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK bendrosios dalies pakeitimai nuteistojo teisinės padėties švelninimui įtakos neturi.

Taigi, nors kaip minėta, įstatymo pakeitimai yra susijęs su bausmės skyrimu ir todėl šiuo metu, kai bausmė nuteistajam K. S. jau vykdoma, grįžtamosios galios neturi, šiame kontekste teismas pažymi, kad ir naujojoje BK 61 straipsnio 4 dalies redakcijoje yra nurodytos tam tikros išimtys, t. y., kad „<..> Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms – t. y., kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė“. Šioje baudžiamojoje byloje K. S. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį straipsnio sankcijoje numatyta bausmė iki gyvos galvos, be to, nuteistajam buvo nustatyta ne tik atsakomybę lengvinanti, tačiau ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl teismo jam paskirta griežtesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, net ir vertinant ją aptariamo įstatymo pakeitimo kontekste, nelaikytina per griežta.

Prašyme nuteistasis nurodo ir BK 54, 59 straipsnius, kurie turi reikšmės bausmės skyrimui ir prašo įvertinti, ar pakeitimai įtakoja jo teisinę padėtį. Minėtu įstatymu buvo pakeista BK 54 straipsnio 3 dalis, kuri išdėstyta taip: „3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, taip pat visiškai arba iš dalies atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.“ Taigi, nors bendra naujosios redakcijos nuostata laikytina kaip lengvinanti asmenų, kuriems skiriama / paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisinę padėtį, nes įtvirtina galimybę, vadovaujantis šiuo straipsniu, ne tik paskirti švelnesnę bausmę, bet ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau išskyrus už labai sunkius nusikaltimus, už kokį K. S. ir nuteistas. Be to, šis pakeitimas taip pat grįžtamąją galią turi tik, kol byla nagrinėjama instancine tvarka. Minėtu įstatymu pakeistas 59 straipsnio 1 dalies 8 punktas, papildant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę viena iš sąlygų t. y. kai veika padaryta pažeidžiant <...> įsakymo vykdymo <...> teisėtumo sąlygas...>“. Tai teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, kuris turi neribotą grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.), tačiau baudžiamojoje byloje duomenų apie šios aplinkybės buvimą K. S. veiksmuose nebuvo nustatyta, todėl naujoji BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkto redakcija nuteistojo teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsniai ir priedas (toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas).

2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu buvo pakeista tik BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punkto dispozicija. Kaip minėta, K. S. nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kuris nebuvo pakeistas, todėl paminėti pakeitimai nuteistojo teisinei padėčiai įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. S. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.