Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-253-873/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
AN2-253-873/2021
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00053-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Nijolė Žimkienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-253-873/2021Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00053-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. S. (toliau – ir skundą padavęs asmuo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria V. S. skundas netenkintas, paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Vaido Šereivos (toliau – ir Institucija) 2021 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 88-ANR_N-329-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Vaido Šereivos 2021 m. vasario 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-329-2021 V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis, 2021 m. sausio 16 d., 14.40 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir – Vyriausybės nutarimas), laikotarpiu būdamas transporto priemonėje, automobilyje „Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo trijų asmenų grupėje, tuo sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1. papunkčio reikalavimų. V. S. paskirta 500 Eur nuobauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. S. atžvilgiu nutraukti; arba pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį ir padarytą nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį; arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. S. neskirti baudos arba ją sumažinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog šiuo atveju ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad daugiau nei 2 asmenys važiavo automobilyje iš skirtingų šeimų ūkių, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė pasekmes kitiems asmenims. Pasak skundą padavusio asmens, jei būtų nustatytas vien tik pažeidimo padarymo faktas, tokia asmens veika galėtų būti kvalifikuota tik pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad būtent padariniai yra nusižengimo požymis, kuris padeda atriboti ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus nuo ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengimų, remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. AN2-307-873/2020.

2.2. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnį, kuris nustato, kad asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuoti ir (ar) izoliuotis dėl užkrečiamos ligos, nėra laikomi pavojingais asmenims, kadangi, kaip paaiškina įstatymo 9 straipsnis, nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Pasak V. S., asmuo, kuris neserga užkrečiamąja liga, kuris nėra įtariamas, kad serga užkrečiamąja liga, o taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sąlytį su sergančiuoju užkrečiamąja liga (ir dėl to neprivalo izoliuotis), šio įstatymo kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai. Skundą padavęs asmuo akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. S. sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Nurodo, kad Covid-19 liga plinta tik nuo šią ligą sukeliančio viruso nešiotojo, todėl byloje nesant įrodymų, jog jis buvo šią ligą sukeliančio viruso nešiotojas, tvirtinti, kad sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, yra neteisinga.

2.3. Pasak V. S., hipotetiniai teismo pasvarstymai apie tai, kas būtų, jei bent vienas iš asmenų, buvusių automobilyje, būtų sirgęs Covid 19 liga, neturi šioje byloje jokios reikšmės, be to, tokiais hipotetiniais pasvarstymais negali būti grindžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, nes taip grubiai pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

2.4. Akcentuoja, kad nėra jokių duomenų, jog buvo pažeista kieno nors sveikata, kilo realus, o ne tariamas pavojus išplisti Covid 19 ligai, teigia, jog žala niekam nebuvo padaryta, neatsirado jokie neigiami padariniai. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kaip važiavimas trise viena transporto priemone pažeidė ANK 45 straipsnio saugomą teisinį gėrį. Skundą padavusio asmens įsitikinimu, nesant byloje įrodytų padarinių, V. S. negalima traukti administracinėn atsakomybėn, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina arba nusižengimas perkvalifikuotinas į ANK 45 straipsnio 1 dalį.

2.5. Nurodo, jog apylinkės teismas plečiamai aiškino teisės aktą, kas taip pat sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą. Pažymi, kad Vyriausybės nutarimas nedraudė viena transporto priemone vykti asmenims iš vieno namų ūkio ar vienos šeimos, kaip ir nepateikė griežtos apibrėžties, kas laikytina vienu namų ūkiu, viena šeima. Atkreipia dėmesį, kad su juo vykę asmenys yra giminaičiai, jie palaikydavo kontaktą iki vykimo viena transporto priemone, nors broliai deklaravę gyvenamąsias vietas skirtingais adresais, tačiau faktiškai gyvena kartu. Pasak V. S., jis ir giminaičiai yra trys asmenys, tačiau atsižvelgiant į tai, kad juos sieja giminystė, jog jie kartu bendravo ir palaikė ryšius, pripažintini asmenimis iš vieno ūkio.

2.6. Atkreipia dėmesį, kad nuo karantino įvedimo praėjo daugiau nei vieneri metai ir iki šiol nėra priimtas joks įstatymas, kuris draustų viename automobilyje važiuoti trims asmenims, iš esmės Vyriausybės nutarime išdėstyti ribojimai yra antikonstituciniai.

2.7. Nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog skundą padavęs asmuo padarė nusižengimą, nepagrįstai jam paskirtos baudos nesumažino. V. S. akcentuoja, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, didelių pajamų negauna, todėl 500 Eur baudos sumokėjimas būtų didelė finansinė našta. V. S. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir nepagrįstai vertino, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis V. S. negali būti taikoma. Nurodo teismų nutartis Nr. 2AT-4/2011; 2AT-7-4/2013; 2AT-8/2013; 2AT-13/2013; 2AT-18/2014.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Inga Malinauskienė prašo V. S. skundo netekinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje keistina.

Žemesnės instancijos teismas

4. V. S. iš esmės nesutinka su nubaudimu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pasak skundą padavusio asmens, pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kaip važiavimas trise viena transporto priemone pažeidė ANK 45 straipsnio saugomą teisinį gėrį. Be to, skundą padavusio asmens įsitikinimu, nesant byloje įrodytų padarinių, administracinis nusižengimas turėtų būti perkvalifikuotinas iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad V. S. padarytas teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

5. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

6. V. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir jo atžvilgiu priimtame nutarime nurodyta, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. papunktį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 14 d.) 2.1.5.1. papunktyje, be kita ko, numatytas įpareigojimas asmenims viešose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas).

7. V. S. neneigia, kad Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu, 2021 m. sausio 16 d., automobiliu važiavo su dviem kitais asmenimis, tai yra iš viso transporto priemonėje buvo trise, tačiau mano, jog administracinio nusižengimo nepadarė, nes jie yra giminaičiai (broliai), kartu bendravo, palaikė ryšius, todėl pripažintini asmenimis iš vieno ūkio. Apygardos teismas pažymi, kad toks argumentas, visų pirma, prieštarauja skundą padavusio asmens teiginiams, jog jo broliai (D. Š. ir A. P.) registruoti skirtingais adresais, gyvena už Vilniaus (b. l. 56). Be to, liudytojų pareigūnų E. Č., R. B. parodymų duomenimis, vykdant kontrolę tarp savivaldybių buvo sustabdytas automobilis, kuriame buvo trys asmenys. Pareigūnai nustatė, jog asmenys buvo iš skirtingų namų ūkių. Pasak liudytojo R. B., jis V. S. pažinojo, kiti du broliai patys pasakė, kad gyvena Vilniaus rajone, atskirai kiekvienas su savo šeima (b. l. 56-57). Šiuo atveju, nusižengimo užfiksavimo metu automobilyje buvo trys asmenys iš skirtingų namų ūkių, nors pagal inkriminuoto Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1. papunktį galėjo būti tik du asmenys arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio, todėl minėtas papunktis buvo akivaizdžiai pažeistas. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog toks vienu metu transporto priemonėje galinčių būti asmenų (namų ūkio) skaičiaus apribojimas buvo įvestas dėl epidemiologinės situacijos Lietuvos Respublikoje, tai yra minimu ribojimu buvo siekiama kuo labiau sumažinti asmenų kontaktus bei kartu su kitais apribojimais užkirsti kelią Covid-19 ligos plitimui.

8. V. S. teigimu, nėra jokių duomenų, jog buvo pažeista kieno nors sveikata, kilo realus, o ne tariamas pavojus išplisti Covid-19 ligai, žala niekam nebuvo padaryta, neatsirado jokie neigiami padariniai, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina arba nusižengimas perkvalifikuotinas į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Su tokiu argumentu skundą nagrinėjantis teismas nesutinka ir pažymi, jog asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla įvertinus, ar jo atliktais veiksmais buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingai užkrečiamai ligai. Šiuo atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad paskelbto karantino dėl plintančios Covid-19 ligos metu, skundą padavęs asmuo pažeisdamas Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1. papunkčio reikalavimą, buvo transporto priemonėje trijų asmenų (ne vieno ūkio) grupėje, kas sudaro sąlygas šios ligos plitimui. Tokie V. S. veiksmai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

9. Taip pat V. S. atsakomybės nešalina cituojamas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnis, kuris, pasak V. S., įtvirtina, kokie asmenys laikytini nepavojingais ir kurie negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai. Akcentuotina, kad šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytas karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Šio straipsnio 1¹ dalyje numatyti asmenų judėjimo laisvės ir ūkinės veiklos apribojimai, kuriuos karantino metu gali nustatyti Vyriausybė. Nagrinėjamu atveju, Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1. papunkčio reikalavimas buvo pažeistas karantino, kuris buvo paskelbtas dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, metu ir toks reikalavimas buvo privalomas. Skundą padavęs asmuo nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų galėjęs nesilaikyti Vyriausybės nutarime nustatytų reikalavimų. Tai, kad padarytas nusižengimas, kaip teigiama, jokių realių pasekmių nesukėlė, pažeidėjo atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nešalina. Pažymėtina, kad už teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamų ligų profilaktikos kontrolės taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija (atsirado žalingos pasekmės) numatyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 2 dalis).

10. V. S. nurodo, kad tai, kas būtų, jei bent vienas iš asmenų, buvusių automobilyje, būtų sirgęs Covid-19 liga, tėra teismo pasvarstymai, tačiau apygardos teismas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi, kaip minėta, veikos, sukėlusios atitinkamas pasekmes – susirgimo išplitimą – užtraukia jau ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, V. S. apylinkės teisme apeliavo į Vilniaus apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-307-873/2020, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis nurodoma nutartimi kaip turinčia precedento galią, kadangi nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Paminėtina ir tai, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, minėtu sprendimu nesivadovavo, tačiau netinkamai traktavo apygardos teismo sprendimo turinį. Akcentuotina, minimos bylos Nr. AN2-307-873/2020 atveju pažeidėjas viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, tačiau priešingai nei nagrinėjamu atveju, pažeidėjui administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nebuvo inkriminuotas ANK 45 straipsnio 4 dalies sudėties požymis – sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, tokie duomenys nebuvo nurodyti nei nustatomojoje, nei motyvuojamoje apylinkės teismo nutarimo dalyje, todėl administracinis nusižengimas iš ANK 45 straipsnio 4 dalies buvo perkvalifikuotas į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Taip pat paminėtina, kad, analogiškai, skundžiamoje nutartyje remiamasi ir kitomis teismų nutartimis, kuriose faktinės situacijos nėra tapačios, tačiau apygardos teismas iš esmės sutinka su V. S. kalte bei nusižengimo kvalifikavimu, šių netikslumų nevertintina turinčiais įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.

12. V. S. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prašymas tenkinamas, Institucijos nutarimu paskirta bauda mažintina.

13. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį numatyta bauda asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi paliko Institucijos nutarimu V. S. skirtą baudą – penkis šimtus eurų.

14. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas skundą padavusio asmens prašymo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti baudos arba ją sumažinti, konstatavo, kad V. S. veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tokią išvadą darė atsižvelgęs į tai, kad asmuo prašė arba nutraukti teiseną, arba perkvalifikuoti jo veiksmus į dalį, kurioje numatyta švelnesnė atsakomybė. Taip pat, apylinkės teismas vertino V. S. elgesį surašant administracinio nusižengimo protokolą, akcentavo, jog pareiškėjo veiksmai galėjo sukelti ypač pavojingos užkrečiamos ligos Covid-19 plitimą. Apygardos teismas su tokia argumentacija sutinka iš dalies, daro išvadą, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę vertino nepakankamai atidžiai, nuobaudos individualizavimo klausimą sprendė formaliai.

15. Bylos aplinkybėmis, skundą padavęs asmuo buvo patyręs traumą, pirštikaulio lūžį (b. l. 10), reikėjo pagalbos pjaunant avį, dėl ko, kaip nurodoma, pasikvietė savo brolius. Skundžiamoje nutartyje (29 p.) paminėta, jog asmuo dėl situacijos su avimi galėjo išsikviesti veterinarą, tačiau visgi aplinkybė, jog asmenų buvimas kartu buvo sąlygotas objektyvių priežasčių, o asmenys susiję artimais ryšiais – broliai, nėra paneigta. Skundžiamoje nutartyje akcentuojama grėsmė, susijusi su pažeidėjo veiksmais, tačiau pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra nusižengimo, už kurį nubaustas asmuo, sudėties požymis, ypatingo pavojingumo skundžiamoje nutartyje nekonstatuota, todėl pakartotinai į jį atsižvelgta nepagrįstai. Apygardos teismas nesutinka su vertinimu, jog asmens skundo reikalavimai sušvelninti atsakomybę gali būti traktuojami kaip jo neprisipažinimas – asmuo neprivalo pripažinti veikos kvalifikavimo, o dėl faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Taip pat, kaip matyti iš bylos medžiagos, skundą padavęs asmuo yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2020 m. birželio jam paskirta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka (b. l. 12), nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. jam iš viso buvo paskirta 250 Eur socialinė pašalpa (b. l. 11)). Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 28), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. S. administracinėmis nuobaudomis anksčiau nebaustas, neteistas. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą apygardos teismas daro išvadą, kad net minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principui, nepadėtų pasiekti visų administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, pasiekiant tik vienintelį – nubaudimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra tikslinga pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas V. S. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti daug mažesnę, nei numatyta sankcijoje, administracinę nuobaudą. Skundžiama apylinkės teismo nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Vaido Šereivos 2021 m. vasario 15 d. nutarimu V. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje paskirtą nuobaudą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi sumažinti iki 100 Eur.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Žimkienė