- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- e2-22080-214/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14807-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Bružienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- D. T.
- Advokatai
- Giedrius Ulinskas
Sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovui advokatui Giedriui Ulinskui, atsakovei D. T., jos atstovei adv. Dianai Višinskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei D. T. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakove D. T. 1996 m. liepos mėn. 20 d. sudarė sutartį patvirtintą notaro, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) sutartyje nenurodytai paskirčiai, o atsakovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 1996 m. gruodžio mėn. 26 d. Atsakovė skolinamus pinigus gavo, laiku prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, numatytas atsiskaitymas pagal sutartį vėlavo, atsakovė įmokėjo paskolos dengimui vienintelį kartą, t. y. 1997-06-26 d.- 4000 litų, kartu pasirašant 1997-06-26 d. paskolos raštelį, kuriame nurodė, kad susiklosčius asmeninėms problemoms, pinigus atiduos iki 1997 m. liepos 15 d. Atsakovė neįvykdė ir šio prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti iki 1997-07-15 dienos, todėl ieškovė dar tais pačiais metais bandė susisiekti su atsakove dėl nesugrąžintos laiku paskolos, buvo nuvykusi pagal atsakovės nurodytą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo gauta informacija, kad šiuo adresu ji jau nebegyvena. Vėliau, maždaug 1999 metais per kitus asmenis buvo sužinota, kad atsakovė 1999 metų pabaigoje - 2000 m. pradžioje, išvyko gyventi į Islandiją ir ilgą laiko tarpą nebuvo Lietuvoje. Dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškovė nurodo, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių, nes ieškove su šeima nuo 2002-05-04 iki 2014-10-11 negyveno Lietuvoje, kadangi buvo išvykusi į J. A. Valstijas dirbti. Ieškovė per buvimo JAV laikotarpį žinodama, kad atsakovė taip pat yra išvykusi į Islandiją ir jos nėra Lietuvoje, visgi pagrįstai tikėjosi jog bus sugrąžinta skola kelis kartus prašė artimųjų giminaičių nuvykti atsakovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau paieškos buvo bevaisės. Ieškovė tik sugrįžus 2014 metų rudenį į Lietuvą, iškarto vėlgi aktyviai pradėjo atsakovės paieškas. Ieškovė sužinojo informaciją, kad atsakovės gyvenamoji vieta galimai yra (duomenys neskelbtini). Apsilankius adresu (duomenys neskelbtini), ji surasta nebuvo, o ir iš aplinkinių asmenų buvo sužinota, kad šiuo adresu esantis gyvenamasis namas galimai parduotas iš varžytinių ir ten atsakovė turbūt jau nebegyvena. Ieškovei V. B. ėmusis visų įmanomų priemonių surasti atsakovę D. T., buvo sužinota dar viena galima jos gyvenamoji vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo įteikti Teismo procesiniai dokumentai. Dešimties metų ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl to, kad atsakovė slapstėsi ir nebuvo galimybės jos surasti. 2015 m. balandžio mėn. ieškovė visiškai atsitiktinai VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale sutiko atsakovę, kuri žodžiu patikino, jog skolos nepamiršo, kad likusią neapmokėtą paskolos dalį, t. y. šešiolika tūkstančių litų (4633,92 Eur) sumą, sugrąžins iki 2015 m. birželio mėn. pabaigos, tačiau savo įsipareigojimo iki šiol neįvykdė. Teismo prašo: atnaujinti praleistą bendrą ieškinio senaties terminą, skirtą ieškiniui dėl atsakovės skolos teikti ir skolai išieškoti. Ieškovės V. B. naudai iš atsakovės D. T. priteisti 4 633, 92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad paskolino iš savo pažįstamo sau ir atsakovei po 5000 JAV dolerių. Atsakovė visos skolos ieškovei negrąžino, grąžino po metų laiko 1000 JAV dolerių. Išvyko į Islandiją. Ieškovė buvo išvykusi ir trylika metų gyveno Amerikoje, gailėjo atsakovės, grįžusi į Lietuvą 2014-10-11, sutiko atsakovę, kuri žadėjo skolą grąžinti. Ji ir atsakovė asmeniui, kuris paskolino pinigus, mokėjo palūkanas, po kiek mokėjo pasakyti negali. Asmens, kuris paskolino pinigus pavardė D., kurio buvimo vietos nežino. Jai išvykus į Ameriką šis asmuo iš jos palūkanų neėmė, tiktai paskolintus pinigus prašė grąžinti po 500 JAV dolerių per mėnesį. Šią skolą ieškovė išmokėjo už save ir atsakovę. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė pateiktame byloje atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė neginčija, kad tarp jos ir ieškovės buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 20 000 litų paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 1996-12-26. 1997-06-26 rašte atsakovė nurodė, kad yra skolinga ieškovei 16 000 litų, ir skolą grąžins iki 1997-07-15, iki šio termino atsakovė neatidavė skolos, tačiau visa skola buvo grąžinta ieškovei 1998 m. pavasarį, tačiau tikslios datos atsakovė neprisimena. Atsakovė su ieškove buvo geruose santykiuose, todėl nepaėmė iš ieškovės skolos grąžinimo raštelių, be to, sudarant paskolos sutartį, notarė pasakė, kad nereikės jokių rašytinių sutarčių dėl skolos grąžinimo. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė ilgą laiką slapstėsi, ir tai ieškovei trukdė apginti jos pažeistas teises, nes nepateikė jokių šiuos savo argumentus pagrindžiančių aplinkybių. Priešingai, ieškovę ir atsakovę visada siejo draugiški ir artimi ryšiai, todėl ieškovė visada žinojo atsakovės gyvenamąją vietą, jos lankėsi viena pas kitą, bendravo jų vaikai, atsakovė, gyvendama ir dirbdama užsienyje, nuolat grįždavo į Lietuvą atostogauti. Ieškovė, manydama, kad atsakovė jai skolinga, nesiėmė jokių priemonių skolai išieškoti, išvykdama į JAV neįgaliojo kitų asmenų (advokatų ar giminaičių) išieškoti iš atsakovės skolą. Ieškovė, prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą, nepagrįstai vadovaujasi 2000 metų Civilinio kodekso normomis, nes paskolos sutartis sudaryta 1996-07-26 , o paskolos raštelis surašytas 1997-06-26, ir ieškovei negrąžinus skolos iki 1997-07-15, ieškovė turėjo pareikšti ieškinį per trejų metų ieškinio senaties terminą pagal anksčiau galiojusį CK. Ieškovės nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nepagrįstos jokiais įrodymais ir negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, nes ieškovės elgesys neatitiko rūpestingo asmens standartų; svarbiomis priežastimis gali būti laikomos tik tokios priežastys, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir buvo objektyvi kliūtis įgyvendinant savo teises. Ieškovė, manydama, kad atsakovė jai vis dar skolinga, elgėsi abejingai ir delsė ginti savo teises. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
1996-07-26 Kauno m. 13-ojo notarų biuro notarė V. B. patvirtino sutartį, pagal kurią V. J., dabar ieškovė V. B., sudarė sutartį su D. L., dabar atsakovė D. T., pagal kurią D. L., dabar atsakovė D. T. pasiskolino, iš V. J., dabar ieškovės V. B., 20 000 litų, kuriuos privalėjo grąžinti iki 1996-12-26, arba prieš nustatytą terminą. Byloje pateikti šie ranka surašyti raštai, viename iš kurių nurodoma: Aš-D. L. dvidešimt tūkstančių litų gavau. Parašas. Kitame nurodoma: Aš, D. L., registruota (duomenys neskelbtini), nurodomas asmens kodas Jums esu skolinga 4000 tūkst. Dolerių (šešiolika tūkstančių litų), procentus mokėjau kiekvieną mėnesį pažadėtu laiku. Kadangi susiklostė asmeninės problemos, pinigus atiduosiu iki šių metų liepos 15 d. Nurodyta surašymo data – 1997-06-26, pasirašiusi D. L.. Šalys byloje nepateikė pavardžių pasikeitimo dokumentų, tačiau jų asmens tapatybes patvirtina asmens kodai, ir pačios šalys neginčija, kad jų pavardės pasikeitusios. Minėtų dokumentų atsakovė neginčijo, sutiko, kad juos yra pasirašiusi. Byloje pateiktos nuotraukų kopijos ir kiti dokumentai, iš kurių matyti, kad D. T. 2012 metais buvo išvykusi į užsienį, bei duomenys apie tai, kad D. B. gyveno JAV. L. R. M. paaiškino, kad atsakovė 1999 m. organizavo žmonėms įdarbinimą Islandijoje; surinko 20 žmonių grupę, surinko iš jų pinigus už įdarbinimą po 400 JAV dolerių iš kiekvieno, kad galėtų atiduoti ieškovei. Atsakovė neįvykdė savo pažado, nieko neįdarbino, o pati dingo iš akiračio. Liudytojas R. B. paaiškino, kad jis vykdavo vasaromis dirbti į Ameriką pas savo tetą, t. y. ieškovę, kuri pasakodavo, kad atsakovė yra jai skolinga. 2015 m. pavasarį jie kartu su savo teta ieškove šioje byloje buvo VĮ „Regitra“, ir susitiko atsakovę, kuri sakė, kad jos sunki materialinė padėtis ir grąžinti pinigų šiuo metu negali, tačiau sakė, kad grąžins skolą.
Paskolos sutartis sudaryta 1996 m. liepos 20 d., t. y. galiojant 1964 m. CK 291–295 straipsnio normoms, reglamentavusioms reikalavimus paskolos sutarčiai, tačiau pagrindiniai šios sutarties bruožai sutampa ir su 2000 m. CK šeštosios knygos XLIII skyriaus (CK 6.870–6.880 straipsnių) reglamentavimu. Tuo atveju, kai kalbama apie pinigus, iš paskolos sutarties sampratos išplaukia, kad bet kuriuo atveju viena paskolos sutarties šalis – paskolos davėjas perduoda kitai šaliai – paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) (1964 m. CK 291 straipsnio 1 dalis, CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Palūkanų mokėjimas priklauso nuo šalių susitarimo ir paskolos davėjo pasirinkimo. Pagal ginčo sutarties sudarymo metu galiojusį 1964 m. CK 43 straipsnio 2 punktą fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu didesnė kaip 500 litų, turėjo būti sudaromi rašytine forma. Tarp šalių susiklostę paskolos teisiniai santykiai, ir ginčas kilęs dėl paskolos grąžinimo. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš tarp ieškovės ir atsakovės D. T. sudarytos paskolos sutarties, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laiku sugrąžinti 20 000 Lt, iš kurių 4 000 Lt sugrąžinta, dėl šios aplinkybės ginčo byloje nekyla, ginčas kyla dėl likusios negrąžintos skolos dalies - 16 000 Lt (4633,92 Eur). Byloje įrodyta, kad ieškovė perdavė, o atsakovė gavo paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą, t. y. 20 000 litų, ir tai patvirtina rašytinis šalių susitarimas, ir kad atsakovė įsipareigojo šią skolą grąžinti ieškovei iki 1996-12-26 ir sekančiu raštu – iki 1997-07-15 (b. l. 39-40), tačiau grąžino tik 4000 litų. Nors šalys teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė mokėjo palūkanas už paskolą, tačiau byloje nepateikti jokie įrodymai, kad tarp šalių buvo susitarta dėl palūkanų mokėjimo ir nenurodytas palūkanų dydis. Ginčas dėl palūkanų mokėjimo byloje nekilo. Atsakovė nepripažįsta, kad paskola nebuvo grąžinta, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių paskolos grąžinimą. Iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose skolininkui nustatyta pareiga įrodyti, jog jis paskolą grąžino. Atsakovė nepateikė pakvitavimo ar kitokio skolos grąžinimą patvirtinančio dokumento, kitais leistinais byloje įrodymais neįrodė pinigų grąžinimo, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovė ieškovei grąžino 16 000 litų paskolos dalį (CPK 178 straipsnis). Paskolą ieškovė atsakovei suteikė 1996 liepos 20 d., o atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 1996-12-26; tačiau kaip nustatyta negrąžino; 1997-06-26 rašte atsakovė nurodė, kad skolinga ieškovei 16 000 litų, ir skolą grąžins iki 1997 m. liepos 15 d, tačiau skola ir iki šios datos grąžinta nebuvo. Ieškovė pareikštame ieškinyje prašo atnaujinti praleistą bendrąjį ieškinio senaties terminą dėl to, kad atsakovė ištisai negyveno Lietuvoje, slapstėsi nuo ieškovės, ieškovė taip pat 13 metų gyveno užsienyje. Atsakovė prašo neatnaujinti ieškinio senaties termino, jį taikyti. Paskolos suteikimo data 1996 liepos 20 d., naujai pasirašytas paskolos raštas 1997-06-26 raštas dėl atsakovės ieškovei negrąžintos paskolos dalies 16 000 litų, kuriame numatyta, kad atsakovė ieškovei skolą grąžins iki 1997 m. liepos 15 d., t. y. šalys susitarė dėl galutinio paskolos grąžinimo iki šios datos, galiojant 1964 m. redakcijos Civiliniam kodeksui, kurio 84 str. 1 d. nustatė bendrąjį 3 metų ieškinio senaties terminą, pagal kurį ieškovė turėjo savo pažeistas teises ginti. Šio galiojusio kodekso 86 str. 1 d. buvo nustatyta, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovei negrąžinus paskolos iki 1997 m. liepos 15 d., ieškovė žinojo, kad paskola negrąžinta, ir turėjo teisę kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju netaikytinas Civiliniame kodekse nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, nes galiojusiame Civiliniame kodekse nustatytas terminas per kurį ieškovė galėjo ginti savo teises pasibaigė 2000-07-15, t. y. iki įsigaliojant 2001-07-01 Civiliniam kodeksui (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864 10 str.1 d). Ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovė nuo 2002-05-19 iki 2014-10-11 negyveno Lietuvoje, tačiau išvyko iš Lietuvos jau pasibaigus nurodytam 3 metų ieškinio senaties terminui, t. y. praėjus beveik dvejiems metams po šio termino pasibaigimo; taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė slapstėsi nuo ieškovės ir kitų kreditorių, ir ieškovė negalėjo jos surasti, tačiau jokių rašytinių įrodymų dėl atsakovės paieškos byloje nepateikė, tai nepatvirtino ir apklausti byloje liudytojai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002-12-20 Senato nutarime Nr.39 15.1 p. nurodo, kad klausimą ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį bei kitas reikšmingas byloje aplinkybes. Teismas vertina, kad ieškovė savo teises ginti pažeistą teisę įgyvendino nerūpestingai, labai ilgą laiko tarpą praleidusi įstatymo nustatytą terminą, nes apie skolos negrąžinimą ieškovė turėjo žinoti ir žinojo 1997-07-15, nes atsakovės pasirašytame 1997-06-26 rašte šis skolos sugrąžinimo terminas buvo nurodytas, šį raštą ieškovė turėjo, nes pateikė kartu su ieškiniu. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė būdavo dažnai išvykusi į užsienį negalėjo apriboti ieškovės teisės pareikšti ieškinį pasinaudojant atstovavimu. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovė, teismo vertinimu, nenurodė svarbių aplinkybių dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, ir šis prašymas atmestinas.
Iš ieškovės valstybei nepriteistinos teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, nes yra 1,74 Eur, t. y. mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (CPK96 str.6 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.