Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis (Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 271 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/10 dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/10 dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį atlikti 200 valandų nemokamų darbų;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 271 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.). Vadovaujantis BK 42 straipsniu, jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/10 dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 1998 m. liepos 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtas 1/10 dalies turto konfiskavimas (bausmė atlikta);

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 271 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.). Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2001 m. gegužės 8 d. iki 2001 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtas turto konfiskavimas (bausmė atlikta);

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2004 m. gruodžio 21 d. iki 2005 m. sausio 20 d., nuo 2007 m. vasario 8 d. iki 2007 m. birželio 4 d. (bausmė atlikta);

8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2009 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d.;

9) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2010 m. spalio 15 d.;

10) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, jam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, subendrintos tarpusavyje ir su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta atliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendį bei laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. gegužės 26 d. (bausmė atlikta);

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu; 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą; 4) per bausmės vykdymo laikotarpį gydytis nuo (duomenys neskelbtini). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d.;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Jis įpareigotas laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) tęsti gydymą nuo (duomenys neskelbtini); 3) nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 4) atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 5) pradėti dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmė atlikta);

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį tęsti gydymą reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), gydymosi laikotarpiu būti šiame reabilitacijos centre, gydymui pasibaigus visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio bei narkotikų, gydymui pasibaigus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į jam paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas – dvi dienos, kas atitinka 4 laisvės apribojimo dienas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2019 m. birželio 28 d. apie 22.30 val. netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikydamas rankoje peilį, priėjęs prie nukentėjusiojo J. J. reikalavo duoti pinigų, o šiam atsakius, kad pinigų neturi ir neduos, jis (R. P.) rankomis griebė už nukentėjusiojo rankinės, tempdamas ją į save, bandydamas rankinę nuplėšti nuo nukentėjusiojo peties. Nepavykus išplėšti rankinės, R. P. peiliu tyčia įpjaudamas ne mažiau vieną kartą nukentėjusiajam J. J. į kairės rankos plaštakos nugarinį paviršių, padarydamas jam pjautinę kairės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizdą su sausgyslės pažeidimu, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė J. J. priklausančius, iš nukentėjusiojo rankinės ant žemės iškritusius, 10 Eur grynųjų pinigų (euro monetomis) ir 3 Eur vertės cigarečių pakelį „Philips Moris“, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. J. 13 Eur turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2019 m. birželio 28 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad 2019 m. birželio 28 d. pacientas J. J. skundžiasi kairės plaštakos žaizda, sutrikusiais pirštų judesiais; traumos mechanizmas – dūris/pjūvis, traumos aplinkybės – netoli (duomenys neskelbtini) užpuolė nepažįstamas vyras su peiliu (1 t., b. l. 46).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino visiškai ir nurodė, kad visos veikos aplinkybės, išdėstytos kaltinamajame akte, t. y. jog jis 2019 m. birželio 28 d. apie 22.30 val. netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikydamas rankoje peilį, priėjęs prie nukentėjusiojo J. J. reikalavo duoti pinigų, o šiam atsakius, kad pinigų neturi ir neduos, jis (R. P.) rankomis griebė už nukentėjusiojo rankinės, tempdamas ją į save, bandydamas rankinę nuplėšti nuo nukentėjusiojo peties. Nepavykus išplėšti rankinės, R. P. peiliu tyčia įpjaudamas ne mažiau vieną kartą nukentėjusiajam J. J. į kairės rankos plaštakos nugarinį paviršių, padarydamas jam pjautinę kairės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizdą su sausgyslės pažeidimu, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė J. J. priklausančius, iš nukentėjusiojo rankinės ant žemės iškritusius, 10 Eur grynųjų pinigų (euro monetomis) ir 3 Eur vertės cigarečių pakelį „Philips Moris“, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. J. 13 Eur turtinę žalą, yra teisingos. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pridūrė, kad kai jis priėjo prie nukentėjusiojo, su šiuo buvo kažkoks pokalbis, tada jis griebė už nukentėjusiojo rankinės, nutrūko sagtis, jie apsistumdė, po to kaltinamasis perpjovė nukentėjusiajam ranką peiliu. Apsistumdymo metu iš nukentėjusiojo rankinės ant žemės iškrito nukentėjusiojo daiktai: cigarečių pakelis, kažkiek pinigų, gal 10 Eur. Kaltinamasis nurodė, kad jis, pamatęs, jog nukentėjusiojo ranka perpjauta, iškart pasitraukė, o peilį išmetė, eidamas iš įvykio vietos link oro uosto. Tokie kaltinamojo parodymai dėl jo veiksmų viso baudžiamojo proceso metu iš esmės liko nuoseklūs, kaltinamasis tokius savo parodymus savanoriškai patvirtino ir atliekant jo parodymų patikrinimą įvykio vietoje (1 t., b. l. 137–144). Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo J. J. parodymai, kad 2019 m. birželio 28 d. apie 22.30 val. jis ėjo pro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jam einant palei geležinkelio bėgius, vyriškis apie 35 metų amžiaus, apie 1,70 m ūgio, liekno kūno sudėjimo, juodos spalvos, trumpai kirptų plaukų, tamsios spalvos sportiniais drabužiais (kurį nukentėjusysis vėliau atpažino kaip R. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., b. l. 71–75)) priėjo prie jo ir iš karto paprašė, kad šis duotų jam pinigų, narkotikų arba parūkyti. Nukentėjusiajam atsakius, kad jis nieko neturi ir nieko jam neduos, minėtas vyriškis be jokio perspėjimo čiupo už jo vyriškos rankinės, kurią buvo pasikabinęs per petį, ir pradėjo traukti link savęs, ketindamas ją pagrobti. Rankinę vyriškis nuo jo peties nutraukė, tačiau jis ją stipriai laikė, kad jos neatimtų, kaip tik tuo metu iš rankinės ant žemės iškrito apie 10 Eur monetomis ir naujas, raudonos spalvos, cigarečių pakelis „Philips Moris“, kurio vertė 3 Eur. Minėtas vyriškis, matydamas, kad nukentėjusysis nepaleidžia rankinės, pradėjo jam pjaustyti kairės rankos plaštakos nugarinę dalį su nedideliu atlenkiamu peiliuku, kurio geležtė buvo apie 5 cm ilgio. Vyriškis peilį laikė dešinėje rankoje ir pjovė nukentėjusiajam apie penkis kartus. Jis pjovė stipriai, nes jo peilis buvo neaštrus. Peilio rankenos nukentėjusysis nematė, kadangi ji visa buvo vyriškio delne. Kadangi jis vis tiek nepaleido savo rankinės, minėtas vyriškis čiupo nuo žemės eurų monetas bei cigarečių pakelį ir nubėgo link oro uosto. Matydamas, kad jam stipriai kraujuoja ranka, jis nedelsdamas iškvietė policiją ir medikus. Dėl šio įvykio jis patyrė kairės rankos plaštakos nugarinės dalies sužalojimus ir jam buvo padaryta turtinė 13 Eur žala (1 t., b. l. 63–65). Iš esmės tokias tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl peilio panaudojimo, pagrobtų daiktų patvirtina ir įvykio registracijos kortelėje užfiksuota informacija, jog 2019 m. birželio 28 d. apie 22.34 val. prie viršutinio (duomenys neskelbtini) pranešėją (J. J.) užpuolė, sužalojo ranką peiliu ir pavogė kažką iš rankinės; jis apie 23.06 val. greitosios medicinos pagalbos pristatytas į ligoninę, jam diagnozuota kairės plaštakos žaizda (1 t., b. l. 4), įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) apžiūros 2019 m. birželio 29 d. metu ant žolės bei žvyrkelio akmenukų rastos raudonos spalvos dėmės, paimti biologiniai pėdsakai (1 t., b. 1. 12–22), Bendrojo pagalbos centro pateiktame pranešime pateikta informacija, kad 2019 m. birželio 28 d. Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini); skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), t. y. numerio, kuris priklauso nukentėjusiajam J. J. (1 t., b. l. 31), kitų objektų (garso įrašo BPC telefonu Nr. 112) apžiūros metu užfiksuota informacija (1 t., b. l. 32–37, 39–44), 2019 m. birželio 28 d. J. J. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota informacija, kad 2019 m. birželio 28 d. pacientas J. J. skundžiasi kairės plaštakos žaizda, sutrikusiais pirštų judesiais; traumos mechanizmas – dūris/pjūvis, traumos aplinkybės – netoli (duomenys neskelbtini) užpuolė nepažįstamas vyras su peiliu (1 t., b. l. 46), Greitosios medicinos pagalbos (GMP) kvietimo kortelėje užfiksuota informacija, kad greitosios medicinos pagalbos brigada pas nukentėjusįjį J. J. kviečiama išvyko 2019 m. birželio 28 d. apie 22.38 val. adresu (duomenys neskelbtini), kadangi prie viršutinio (duomenys neskelbtini) jį užpuolė, sužalojo peiliu ranką ir kažką pavogė iš rankinės (1 t., b. 1. 51–52), nukentėjusiojo J. J. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės apžiūros protokoluose užfiksuota informacija dėl jam konstatuoto rankos sužalojimo (1 t., b. l. 59, 60).

Taigi, atsižvelgęs į tai, kad įvykio metu iš pradžių kaltinamasis ne tik rodė (demonstravo) nusikaltimo įrankį (peilį), žodžiu pareikalaudamas nukentėjusiojo atiduoti pinigus, tačiau ir vėliau, nepavykus nuplėšti nuo nukentėjusiojo rankinės, šiuo peiliu įpjovė kelis kartus nukentėjusiajam į kairės rankos plaštakos nugarinį paviršių, teismas konstatuoja, jog neabejotinai nustatyta, kad tokiais kaltinamojo veiksmais apiplėšiant nukentėjusįjį buvo panaudotas peilis, siekiant susilpninti nukentėjusiojo galimybes jam priešintis ir neatiduoti savo daiktų. Pasinaudodamas tokia padėtimi, kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiojo rankinės iškritusius ir jam priklausančius pinigus bei cigarečių pakelį ir su jais pasišalino.

Remdamasis bylos duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visuma, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis R. P. realizavo visus būtinus BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius – panaudodamas fizinį smurtą bei peilį, atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis (peiliu tyčia įpjaudamas ne mažiau vieną kartą nukentėjusiajam į kairės rankos plaštakos nugarinį paviršių, padarydamas jam pjautinę kairės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizdą su sausgyslės pažeidimu) pagrobė svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą (10 Eur grynųjų pinigų (euro monetomis) ir 3 Eur vertės cigarečių pakelį „Philips Moris“). Pastebėtina, jog plėšimo sudėtis apima nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl šiuo atveju nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (pjautinė kairės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizda su sausgyslės pažeidimu) papildomai pagal BK 138 straipsnį nekvalifikuotinas ?(??Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Taip pat šiuo atveju tarp kaltinamojo R. P. padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad plėšimas, kaip nusikalstama veika nuosavybei, savo esme yra nukreiptas į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo turi būti susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Plėšimo atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas naudoja smurtą, grasina jį panaudoti ar kitaip atima iš nukentėjusiojo galimybę priešintis kaip priemonę prieiti prie svetimo turto ir jį užvaldyti, taigi esminis veikos požymis, nulemiantis ir šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, jog veikos nenorėjo daryti. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė, iš kurios matyti, jog veiką kaltinamasis buvo suplanavęs jau prieidamas prie nukentėjusiojo, kadangi laikė rankoje peilį ir prašė duoti pinigų. Be to, matyti, kad R. P. iš pradžių rankomis griebė už nukentėjusiojo rankinės, tempdamas ją į save, bandydamas rankinę nuplėšti nuo nukentėjusiojo peties, tačiau nepavykus išplėšti rankinės, peiliu sužalojo nukentėjusiajam ranką, taip siekdamas užbaigti pradėtą nusikalstamą veiką ir pagrobti nukentėjusiojo turėtą turtą, t. y. savo sumanymo neatsisakė visos veikos vykdymo metu. Tai rodo, kad veiką kaltinamasis R. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą jos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai ir to norėjo.

Apibendrinant pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad R. P., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. birželio 28 d. apie 22.30 val. netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje peilį, priėjęs prie nukentėjusiojo J. J. reikalavo duoti pinigų, o šiam atsakius, kad pinigų neturi ir neduos, jis (R. P.) rankomis griebė už nukentėjusiojo rankinės, tempdamas ją į save, bandydamas rankinę nuplėšti nuo nukentėjusiojo peties. Nepavykus išplėšti rankinės, R. P. peiliu tyčia įpjaudamas ne mažiau vieną kartą nukentėjusiajam J. J. į kairės rankos plaštakos nugarinį paviršių, padarydamas jam pjautinę kairės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizdą su sausgyslės pažeidimu, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, paėmė J. J. priklausančius, iš nukentėjusiojo rankinės ant žemės iškritusius, 10 Eur grynųjų pinigų (euro monetomis) ir 3 Eur vertės cigarečių pakelį „Philips Moris“ ir pasišalino iš įvykio vietos, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. J. 13 Eur turtinę žalą, t. y. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. J. priklausantį 13 Eur vertės turtą. Pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. P. padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų, o pats nusikaltimas, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, priskiriamas prie sunkių.

Teismas, nustatydamas skirtinos bausmės rūšį ir dydį kaltinamajam R. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kaltinamasis R. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, bet tuo pačiu ir į žmogaus sveikatą, žmogaus veiksmų laisvę. Veika padaryta atvirai, viešoje vietoje, agresyviai užpuolant nukentėjusįjį ir padarant jam pjautinę kairės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizdą su sausgyslės pažeidimu, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kartu teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – R. P. yra gana jauno amžiaus, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 5; proceso dalyvių asmens duomenų priedas l. 1), daugybę kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 12–31), informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 3), VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (2 t., b. l. 4), (duomenys neskelbtini) įrašytas nuo 2009 m. kovo 25 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 2), tačiau iš byloje esančios 2019 m. liepos 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 89TPK-255/2019 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. 1. 97). Taip pat teismas įvertina kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu bei po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. P. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas net trylika kartų (2 t., b. l. 32–46), paskutinį kartą nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kiti padaryti nusikaltimai taip pat iš esmės susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Tai rodo, kad kaltinamasis R. P. daro iš esmės panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nelinkęs taisytis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. P. nusikalstamą veiką padarė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Teismo vertinimu, kaltinamojo R. P. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, kaltinamojo priešingas teisei elgesys itin pavojingas visuomenei, yra sistemingas, susiformavęs panašus elgesio modelis, pagal kurį jis daro savanaudiškus nusikaltimus, taip pat nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu, kaltinamasis savo elgesio nekeičia. Kita vertus, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (pagal ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo J. J. duotus parodymus bei S. P. 2019 m. liepos 16 d. rašte nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajam atlyginta R. P. jam padaryta turtinė žala, todėl civilinis ieškinys nepareikštas (1 t., b. l. 69–70, 82)) (BK 59 str. 1 d. 3 p.), teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas, atsižvelgęs į visumą byloje nustatytų aplinkybių, konstatuoja, kad R. P. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje kaip vienintelė numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis – 3 (treji) metai. Teismo vertinimu, būtent tik toks bausmės dydis, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta. Teismas pabrėžia, kad pagrindų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, t. y. jos rūšį, nei numatytoji BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nenustatyta. Kaltinamajam kartą jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą, taip pat net aštuonis kartus taikytos realios laisvės atėmimo bausmės, kurios kaltinamąjį tam tikrais laikotarpiais izoliuodavo nuo visuomenės, taip pat net 4 kartus taikytos laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį tęsti gydymą reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), gydymosi laikotarpiu būti šiame reabilitacijos centre, gydymui pasibaigus visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio bei narkotikų, gydymui pasibaigus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, tačiau, kaip matyti, šios bausmės, taip pat taikytos įstatymo lengvatos (bausmės vykdymo atidėjimas, laisvės apribojimas vietoj realaus laisvės atėmimo) pakankamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė, išėjęs iš įkalinimo įstaigų, baigęs gydytis reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini) bei kitų įpareigojimų vykdymo metu vėl nusikalto. Teismas pažymi, jog tai, kad šiuo atveju buvo nustatyta ne viena lengvinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė, turtinė žala nukentėjusiajam atlyginta bei kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, įvertinti būtent nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, t. y. mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 2 (dvejų) metų (BK 64¹ str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 2 d. 15.50 val. (1 t., b. l. 100–101), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 2 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi R. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 2 d. (1 t., b. l. 154–156, 162–166; 2 t., b. l. 119–121). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, suėmime nuo 2019 m. liepos 2 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (1 suėmimo diena prilyginama 1 laisvės atėmimo parai). Kardomoji priemonė – suėmimas, nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu bei BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu kaltinamajam R. P. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2 (dvejų) metų) pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį, t. y. 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, atsižvelgiant į šiame nuosprendyje išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (neatlikus ankstesniu nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės apribojimo bausmės padarytas naujas sunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, neįvertinus ankstesniu nuosprendžiu suteiktos galimybės pasitaisyti ir visavertiškai integruotis į visuomenę, nusikalstamos veikos linkusios kartotis, tačiau šiuo atveju nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teisiamojo posėdžio metu buvo atsiprašyta nukentėjusiojo ir kitas) ir kaltinamajam R. P. skirtina galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2019 m. liepos 4 d. nutarimu priimti vokas Nr. 1, kuriame yra biologiniai pėdsakai nuo žolės, paimti 2019 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), bei vokas Nr. 2, kuriame yra biologiniai pėdsakai nuo žvyrkelio akmenuko, paimti 2019 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį (1 t., b. l. 23, 24), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikta garso įrašo kopija, įrašyta į kompaktinį diską (CD laikmeną), laikoma baudžiamosios bylos Nr. 01-1-27314-19 2 tome (prisegtas prie vidinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. P. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu bei 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir R. P. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 m. lapkričio 14 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti suėmime nuo 2019 m. liepos 2 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo išbūtą laiką.

R. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2019 m. liepos 4 d. nutarimu priimtus voką Nr. 1, kuriame yra biologiniai pėdsakai nuo žolės, paimti 2019 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), bei voką Nr. 2, kuriame yra biologiniai pėdsakai nuo žvyrkelio akmenuko, paimti 2019 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktą garso įrašo kopiją, įrašytą į kompaktinį diską (CD laikmeną), laikomą baudžiamosios bylos Nr. 01-1-27314-19 2 tome (prisegtas prie vidinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – per 20 dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.