- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-6235-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05433-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- J. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. liepos 9 d. 12 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), J. M., vairuodama transporto priemonę MERCEDES – BENZ A170, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbula, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad nepajautė, jog kliudė automobilį. Tik nuvažiavusi iki „Megos“ pastebėjo, kad jos automobiliui iš dešinės pusės atšokęs blizgutis ir nubrėžtas šonas. Tada nuėjo į prekybos centro informaciją ir paprašė, kad pažiūrėtų filmuotą medžiagą. Kadangi kameros tolokai, tai nieko nesimatė, kas apibraižė automobilį. Pasitarusi su vyru, informavo apie apgadinimus draudimą, bet kadangi draudimas ne casko, tai jie nieko negalėjo padėti. Todėl iš įvykio vietos išvažiavo ir į policiją nesikreipė. Vakare apie 22.30 val. atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad ji prie Šilainių „Norfos“ padarė pažeidimą.
Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio dieną jis buvo savo firmoje, jo mašina nuo 8 ryto buvo pastatyta prie „Saulės šiluma“ parduotuvės. Apie 12 val. jis buvo „Norfoj“, pirko pietus. Jam grįžus, bendradarbis pranešė, kad matė, kaip kliudė jo mašiną Fiat Punto v/n (duomenys neskelbtini) Bendradarbis nurodė, kad jo automobilį apgadino tamsios spalvos „Mersedes“ automobilis. Žala automobiliui buvo padaryta nedidelė, priekinis buferis nubrozdintas, ant automobilio matėsi įbrėžimas.
Liudytojas A. A. parodė, kad auto įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), prie „Norfos“. Buvo pietų metas, jis sėdėjo ofise ir išgirdo garsą tokį lyg kas plastmase brauktų, staigiai atsisuko ir pamatė kaip moteris atbula išvažinėjo ir kampu nubraukė jo kolegos automobilio kampą. Viskas vyko tiesiai prieš ofiso langą, atstumas buvo nuo lango 5-6 metrai. Vairuotoja sustojo, pasižiūrėjo į kolegos mašiną ir nuvažiavo, išlipus iš automobilio nebuvo. Tuo metu su juo buvo dar vienas kolega, išėjo su juo į kiemą, užsirašė tos mašinos numerius ir pasakė bendradarbiui, kas įvyko, o bendradarbis nusprendė kviesti policiją.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
J. M. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., įrodyta ne tik įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo A. A. ir kito liudytojo A. A. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, bet ir byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti, kad buvo apgadintas automobilio FIAT PUNTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (dešinė pusė) (2 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, jog iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį ir nuvyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo rastas apgadintas automobilis FIAT PUNTO, jo vairuotojas A. A. paaiškino, kad savo automobilį paliko stovėti aikštelėje, kolega A. A. jam pranešė, kad matė, kaip automobilis MB, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga apgadino jo automobilį FIAT PUNTO ir iš įvykio vietos pasišalino. Buvo nubraižyta įvykio vietos schema bei paimti A. A. paaiškinimai (3 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio R. K. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad liudytojas A. A. apie 12 val. būdamas savo darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo garsą, panašų į plastmasės braukimą. Priėjęs prie durų pamatė, kaip automobilis MERCEDES BENZ, juodos spalvos, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, priekiniu dešinės pusės kampu kliudė automobilio FIAT PUNTO, v/n (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį. Automobilio MERCEDES BENZ vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo (4-5 b.l.), A. A. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad jis 2014 m. liepos 9 d. atvykęs į darbą adresu (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį FIAT PUNTO, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje. Apie 12 val. kolega A. A. jam pranešė, kad jo automobilį apgadino automobilis MB, v/n (duomenys neskelbtini) kuris iš įvykio vietos nuvažiavo (7 b.l.), A. A. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad apie 12 val. būdamas savo darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo garsą, panašų į plastmasės braukimą. Priėjęs prie durų pamatė, kaip automobilis MERCEDES BENZ, juodos spalvos, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas juodaplaukės moters, važiuodamas atbuline eiga, priekiniu dešinės pusės kampu kliudė automobilio FIAT PUNTO, v/n (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį. Automobilio MERCEDES BENZ vairuotoja pro atvirą langą apžiūrėjo apgadintą automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo (8 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių FIAT PUNTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (10-14 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad transporto priemonei MERCEDES BENZ A170, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: braukimo žymės ant priekinio bamperio denio kampo nuo važiuojamosios dalies paviršiaus 0,3 m iki 0,66 m aukštyje. Išvada: sugadinta eismo įvykio metu (15 b.l.).
Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad J. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį, siekė, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-935/2010).
Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 9 d. 12 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), J. M., vairuodama transporto priemonę MERCEDES – BENZ A170, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbula, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, t.y. padarė eismo įvykį.
KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Byloje taip pat nustatyta, jog J. M. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis FIAT PUNTO, v/n (duomenys neskelbtini) J. M., vadovaudamasi KET 231.1 punktu, privalėjo pažymėti eismo įvykio vietą, ir kadangi eismo įvykio vietoje nebuvo nukentėjusiojo asmens, ji turėjo pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai. Tačiau J. M. apklausta teismo posėdžio metu, teigė, jog ji nepajautė, jog kliudė kitą automobilį ir tik po kiek laiko pamatė, kad jos automobilis apgadintas (22 b.l.).
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Byloje esančiais įrodymais (eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis, fotonuotraukomis, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu) nustatyta, kad J. M. kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Ir nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. teismo posėdžio metu teigė, kad nejuto kaip kliudė kitą automobilį, šie jos parodymai teismui kelia pagrįstų abejonių ir teismo vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi liudytojas A. A., kuris tiesiogiai ir betarpiškai matė šį įvykį, apklaustas teismo posėdžio metu teismui paaiškino, kad jis aiškiai girdėjo braukimo garsą - tokį lyg kas plastmase brauktų. Dėl šio garso jis ir atkreipė dėmesį, staiga atsisuko ir pamatė kaip moteris atbula išvažinėjo ir kampu nubraukė jo kolegos automobilio kampą. Vairuotoja sustojo, pasižiūrėjo į kolegos mašiną ir nuvažiavo, išlipusi iš automobilio nebuvo (33-34 b.l.). Šie liudytojo parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl teismas jo parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Liudytojas A. A. tas pačias įvykio aplinkybes nurodė ir savo paaiškinime policijai (8 b.l.). Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. teismo posėdžio metu teigė, jog automobilyje tuo metu grojo muzika, bet labai tyliai (34 b.l.), todėl įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, taip pat į liudytojo A. A. parodymus, jog jis labai aiškiai girdėjo braukimo garsą būdamas savo ofise ir dėl to atkreipė savo dėmesį ir pamatė kaip buvo kliudytas automobilis, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog J. M. girdėjo ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutarusi dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešusi policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl ji yra baustina.
Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).
J. M. administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pateiktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto charakteristikos matyti, kad J. M. charakterizuojama itin teigiamai, kaip sąžininga, darbšti, pareiginga, nekonfliktiška asmenybė (28 b.l.). J. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinto automobilio savininkui padaryta tik nežymi žala (33 b.l.). Pasitraukdama iš eismo įvykio vietos ji nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, pripažino, kad apgadino kitą automobilį, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nėra duomenų, kad J. M. eismo įvykį būtų padariusi būdama neblaivi.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, J. M. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jos asmenybei, nes J. M. padarytas teisės pažeidimas - eismo įvykio vietos palikimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. J. M. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas, ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę negu sankcijoje numatytas minimumas.
Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
J. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) (28 eurų) baudą.
J. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) (579 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) (579 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.