Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. (D. K. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems (9) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. nuostatomis, paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai (10) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. K. priteista po 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų nukentėjusiųjų N. K. ir K. Š. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 17 d., apie 19 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų – klijų „Moment“, pasinaudodamas nukentėjusiųjų N. K. , gimusios 1998-08-05, ir K. Š. , gimusios 1998-08-19, bejėgiška būkle dėl mažametystės bei grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, t. y. demonstruodamas pagalį ir grasindamas juo suduoti smūgius nukentėjusiosioms, taip palaužęs jų valią priešintis, liepė joms nuogai nusirengti ir su N. K. bei K. Š. pakaitomis, prieš nukentėjusiųjų valią, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu (versdamas nukentėjusiąsias čiulpti jo lytinį organą) bei kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. D. K. liepus, nukentėjusiosios pakaitomis rankomis po 1–2 minutes masturbavo jo lytinį organą, jis pats rankomis lietė N. K. ir K. Š. lytinius organus bei savo lytiniais organais lietė N. K. lytinius organus ir sėdmenis.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo D. K. gynėja – apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis neneigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nurodo, jog jam paskirtoji bausmė yra per griežta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu prieš nukentėjusiąsias jis nevartojo nei fizinio, nei psichinio smurto. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Byloje esančiais duomenimis neginčijamai nustatyta, jog apeliantas, pavartodamas psichinį smurtą prieš nukentėjusiąsias N. K. ir K. Š. bei pasinaudodamas nukentėjusiųjų bejėgiška būkle dėl mažametystės, seksualiai prievartavo mažametes. Tai, jog apeliantas, siekdamas palaužti nukentėjusiųjų valią, naudojo psichinį smurtą – grasino pastarosioms suduoti pagaliu – patvirtina nukentėjusiųjų bei paties apelianto parodymai.

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji N. K. parodė, jog D. K. nukentėjusiosioms liepė nusirengti, šioms nepaklusus, jis paėmė pagalį ir pagrasino jas „atjungti“(t.1 b.l.48-49). Nukentėjusioji K. Š. davė panašius parodymus ir nurodė, jog D. K. joms liepė nusirengti, o šioms pradėjus verkti, parodė pagalį bei pagrasino juo suduoti (t.1 b.l.59-61). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog bute, esančiame(duomenys neskelbtini), už lovos rasti du baltos spalvos pagaliai (t.1 b.l.7-25). Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme teigė, jog atsimena, kad pasiėmė pagalį, nes du pagalius turėjo savigynai ir liepė mergaitėms nusirengti (t.2 b.l.147). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, lytinis san­ty­kia­vi­mas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas gra­si­nant pa­nau­do­ti fi­zi­nį smur­tą (psi­chi­nis smur­tas) yra ta­da, kai nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens esa­mam ar ga­li­mam pa­si­prie­ši­ni­mui įveik­ti kaltinin­kas pa­nau­do­ja veiks­mus, ku­rie yra gra­si­na­mo­jo po­bū­džio nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens at­žvil­giu. Gra­si­ni­mai pa­nau­do­ti fi­zi­nį smur­tą ga­li bū­ti iš­reiš­kia­mi žo­džiais (pa­vyz­džiui, tei­giant, kad jei nu­ken­tė­ju­sy­sis as­muo ne­su­tiks ly­tiš­kai san­ty­kiau­ti ar ki­taip ten­kin­ti ly­ti­nę aist­rą su kal­ti­nin­ku, prieš jį bus pa­nau­do­tas fi­zi­nis smur­tas) ar­ba ki­to­kio po­bū­džio veiks­mais (pa­vyz­džiui, į nu­ken­tė­ju­sį­jį nu­krei­pia­mas pei­lis, šau­tu­vas ar ki­tas daik­tas, ku­riuo ga­li­ma su­ža­lo­ti kū­ną). Taigi, apeliacinio skundo teiginys, jog prieš nukentėjusiąsias D. K. psichinio smurto nenaudojo, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apelianto grasinimas pagaliu mažametėms nukentėjusiosioms raginant šias nusirengti, pripažįstamas psichiniu smurtu.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parody­mus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime neneigė padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau sau palankia linkme aiškino kai kurias nusikalstamos veikos aplinkybes – tai, kad jis nenaudojo psichinio smurto siekdamas palaužti nukentėjusiųjų valią. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad jis apklaustas įtariamuoju pirmąjį kartą buvo 2009 m. balandžio 20 d. Tuo tarpu L. A. pareiškimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos Klaipėdos VPK buvo gautas dar 2009 m. balandžio 18 d. Iki pirmosios apelianto apklausos buvo apklaustos abi nukentėjusiosios, kurios davė išsamius parodymus, bei kiti liudytojai, nurodę teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Todėl darytina išvada, jog jau iki pirmosios apelianto apklausos ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinomos esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Taip pat pažymėtina, jog, norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vien kaltininko prisipažinimo nepakanka. Pasak apelianto, jis dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo tada, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei ikiteisminiame tyrime, nei pirmosios instancijos teisme apeliantas nukentėjusiųjų bei jų artimųjų neatsiprašė, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino. Esant šioms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi – nėra jokio teisinio pagrindo.

Nuteistasis D. K. teigia, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat paneigiamas byloje surinktais duomenimis. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nustatė, jog apeliantas BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų – klijų „Moment“ bei pagrįstai pripažino tai D. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas apelianto gynėjo prašymą, teismo posėdyje apklausė ekspertą D. T. , kuris nurodė, jog D. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę yra netikslinga, nes, apibendrinus skirtingas diagnozes, gautas iš Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filialo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir pabendravus su D. K. , yra aišku, kad jis iki nusikalstamos veikos padarymo vartojo alkoholinius gėrimus. Matyti, jog dominuoja asmenybės sutrikimo požymiai dėl alkoholio vartojimo. Ekspertas taip pat nurodė, jog esant tokiai diagnozei, asmenys gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, D. K. intelektas yra pakankamai išsivystęs, kad jis galėtų suprasti nukentėjusiųjų amžių ir savo nusikalstamų veiksmų pasekmes (t.3 b.l.10-11).

BK 19 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų savo veiksmų esmės nesupratimas nulemiamas ne psichinės veiklos sutrikimų, atsirandančių nepriklausomai nuo žmogaus valios, o dėl paties kaltininko, sąmoningos jo veiklos. Šiuo atveju D. K. pats sąmoningai sukėlė tokią savo būseną ir dėl to padarė dar ir pavojingą veiką. Šiuo atveju girtumas ir apsvaigimas nuo kitokių psichiką veikiančių medžiagų turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl pagrįstai pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apygardos teismas, skirdamas bausmę D. K. , atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir paskyrė teisingą bausmę. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę D. K. , atsižvelgė į apelianto asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš dvi mažametes nukentėjusiąsias. D. K. charakterizuojamas neigiamai. Apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosioms bei jų artimiesiems. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, sušvelninti D. K. paskirtąją bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.