Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos prašymą dėl teismo leidimo tęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens R.D. priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. rugpjūčio 14 d. gautas Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (toliau – ir pareiškėja, VšĮ LSMU KL PK) prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens R.D. priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. 07.14 val.

Prašyme nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., 07.14 val., į VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus Somatopsichiatrijos skyrių pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau - PSPĮ) (aktuali redakcija) 14 straipsnio 1 punktą hospitalizuota neveiksni atitinkamoje srityje R.D. jos globėjo sutikimu. Pacientė R.D. eilę metų serga psichikos liga, gydyta psichiatrijos stacionare, diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, dėl šio sutrikimo nustatytas darbingumo lygis 0 proc. 2010 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi globėju paskirti socialinės globos namai. Šiuo metu yra ligos paūmėjimas, pasireiškiantis psichozine simptomatika, psichomotoriniu sujaudinimu, blogėjančia somatine būkle. Reikalingas stacionarinis gydymas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašymą palaikė, paaiškino, jog papildomų medicininių dokumentų apie pacientės sveikatos būklę 2024 m. rugpjūčio 14 d. pateikti negali, nes nėra gydytojo, nurodė, kad pacientės psichinė būklė tokia pati, ją būtina gydyti dėl plaučių uždegimo, reikalinga ginekologo konsultacija.

Gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje dėl blogos psichikos būsenos pacientei R.D. dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama, todėl, vadovaujantis PSPĮ 13 straipsnio 4 dalimi, teismas nagrinėjo prašymą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotam asmeniui R.D. globėjai apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens R.D. atstovė advokatė Juzefa Brinevičienė teismo posėdžio metu prašė prašymo netenkinti, nes neįrodyta, jog R.D. keltų grėsmę sau ar aplinkiniams, ar turtui.

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Pagal minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį gydytojas psichiatras nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios, privalo žodžiu ir raštu informuoti psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą jam suprantama forma ir būdais ir jo atstovą ar pagalbą priimant sprendimus teikiantį asmenį apie hospitalizavimo teisinį pagrindą, priežastis, tikslus, trukmę, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento teises, taikomą gydymą ir tai, kad kreiptasi į teismą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl asmens priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl asmens priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo asmens priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog R.D. serga psichikos liga, jai diagnozuotas gilus protinis atsilikimas. Šiuo metu jos psichinė būklė yra pablogėjusi, stebima psichozės būsena, ji savo atžvilgiu nekritiška, elgesys neprognozuojamas. Duomenys apie tai, kad pacientė agresyvi, bando mušis fiksuoti tik 2024 m. rugpjūčio 11 d., 9.30 val., vėliau duomenų, kad pacientė bandytų muštis, keltų grėsmę sau, aplinkiniams ir turtui nėra užfiksuoti. Akcentuotina, jog 2024 m. rugpjūčio 12 d. fiksuoti duomenys, kad pacientė miega, nežadinta, nekarščiuoja, vėlesnių duomenų, išskyrus 2023 m. rugpjūčio 13 d. konsiliumo išvadą, apie pacientės psichinės sveikatos būklę nepateikta. Pažymėtina, jog ir iš pateiktos konsiliumo išvados, nėra aišku ar pacientės būklė konstatuota jos apžiūros metu ar remiantis sveikatos priežiūros įstaigos dokumentais. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovei buvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis apie pacientės psichinės sveikatos būklę, tačiau tokių duomenų nepateikta. Pareiškėjo atstovė po teismo posėdžio metu darytos pertraukos paaiškino, jog pacientės psichinė būklė tokia pati, ją būtina gydyti dėl plaučių uždegimo, reikalinga ginekologo konsultacija.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog neįrodyta, kad pacientė dėl psichikos sveikatos būklės savo veiksmais gali padaryti realią žalą savo ar aplinkinių sveikatai ir turtui, todėl prašymas dėl R.D. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo atmestinas.

Pažymėtina, jog plaučių uždegimas ar kitos fizinės sveikatos ligos gali būti gydomos ne psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 13 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą atmesti.

Nepratęsti R.D., asmens kodas, priverstinio gydymo VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.