Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. K. atstovo advokato R. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 12 d.

2016 m. spalio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo G. K. gynėjo advokato R. J. prašymas dėl BK 75 straipsnio taikymo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi G. K. gynėjo advokato R. J. prašymas atmestas.

Klaipėdos apygardos teisme gautas G. K. atstovo advokato R. J. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties. Skundu prašoma šią nutartį panaikinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atidėti Nurodoma, kad yra visi pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi G. K. nuteistas 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 12 d., už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą. Nurodoma, kad dirba, augina mažametį vaiką, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, išlaiko šeimą. Skundas motyvuojamas tuo, kad BK 75 straipsniu įstatymų leidėjas nenumatė riboto BK 75 straipsnio atgalinio veikimo, todėl nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad BK 75 straipsnis gali būti taikomas tik iki šio įstatymo įsigaliojimo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl BK 75 straipsnio yra ydinga.

Skundas atmestinas.

Pagal BPK nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama BPK 362¹ straipsnio nustatyta tvarka, tada, kai reikia taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Nuteistasis G. K. prašo taikyti BK 75 straipsnį.

BK 75 straipsnis reglamentuoja paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo – G. K. nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą, už kurį paskirta bausmė 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, t. y. laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Svarbu pažymėti, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2010).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistasis G. K. yra 3 kartus teistas. Nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d., t. y. beveik trejus metus, G. K. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę ir slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam bausmės vykdymas jau buvo ne kartą atidėtas, tačiau G. K. neįvertino teismo parodyto pasitikėjimo, jokių teigiamų išvadų nepadarė. Priešingai, netrukus vėl nusikalsdavo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog G. K. nenori laikytis įstatymų, nenori keisti nusikalstamo elgesio, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Taigi esant šioms aplinkybėms, teismas mano, jog atidėjus bausmės vykdymą ar paskyrus baudą, bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

Be to, skundas motyvuojamas tuo, kad BK 75 straipsniu įstatymų leidėjas nenumatė riboto BK 75 straipsnio atgalinio veikimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, priėmė nutartį, kurioje išaiškino, jog BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas gali būti taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., tik tuo atveju, kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (kasacinė byla Nr. 2K-7-386-746/2015). Taigi BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015). Šioje nutartyje nurodyta, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Tuo tarpu dėl BK 75 straipsnio 1 dalies tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 75 straipsnio 1 dalį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų sunkių nusikaltimų, išnagrinėtų iki 2015 m. kovo 24 d., net tas, kurių teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigusi. Nagrinėjamu atveju G. K. pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti BK 75 straipsnį padavė esant bausmės vykdymo stadijai, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos ir šiuo pagrindu. Be to, pažymėtina, kad G. K. Klaipėdos apygardos teismui su apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio buvo pateikęs prašymą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau šis prašymas buvo atmestas.

Šiuo atveju apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, pagal šį nuosprendį nuteistasis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, todėl šiuo atveju BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimo taikymas negalimas. Dar kartą peržiūrėti baudžiamąją bylą ir švelninti paskirtą bausmę nėra jokių teisinių pagrindų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, bylos aplinkybes bei kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai, netenkindamas G. K. prašymo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.