- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-337-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02267-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- D. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-11-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-10298-424/2021, kuria patenkintas ieškovės D. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. J., kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakavo kaltės ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2. Ieškovė prašo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi atskirai nuo jos ir vaikų, uždrausti jam lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje.
3. Nurodė, kad dėl atsakovo smurto prieš ją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Jai, kaip nukentėjusiajai, susitaikius su kaltininku atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu. 2021-09-15 nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutraukus ikiteisminį tyrimą buvo panaikinta atsakovui skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo atsakovas atvyko į šalių gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bandė laužti gyvenamojo namo durų spyną siekdamas patekti į namą. Dėl šio įvykio jai teko kviesti policiją. Atsakovas policijai įrodinėjo, kad turi teisę patekti į savo namus. Šio įvykio metu atsakovas šaukė, žadėjo ją nužudyti ir nusižudyti pats, padegti turtą. Tuo metu ji ir vaikai labai išsigando. Nurodė, kad ji nuolat patiria atsakovo terorizavimą grasinant grįžti namo ir „įvesti tvarką“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-11-23 nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
4.1. Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu šeimoje. Dėl atsakovo naudoto smurto prieš ieškovę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris nutrauktas šalims susitaikius;
4.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, akcentavo, jog atsakovas ir po ikiteisminio tyrimo nutraukimo elgiasi agresyviai, savo elgesiu ir grasinimais baugindamas ją ir vaikus;
4.3. Teismas nurodė, kad nors ieškovė, teigdama, kad dėl atsakovo ketinimo laužtis į šeimos būstą buvo kviesta policija, šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, teismas, atsižvelgdamas į šalių santykių konfliktiškumą, baudžiamojo proceso priemonėmis konstatuotą atsakovo fizinį smurtą prieš ieškovę ir įvertindamas tai, kad su ieškove gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, siekdamas apsaugoti vaikų interesą gyventi saugioje aplinkoje, konstatavo pagrindą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir uždrausti lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-23 nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas ieškovės argumentus, neva atsakovas norėjo laužtis į šeimos būstą, buvo kviesta policija, nepagrįstai vertino kaip įrodytus. Pažymėjo, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, klaidina teismą, kadangi policiją kvietė atsakovas, negalėdamas patekti į namus;
5.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog tarp šalių kyla konfliktai ir tai yra pagrindas uždrausti atsakovui gyventi gyvenamajame name, netinkamai vertino ieškovės pateiktus duomenis ir paaiškinimus;
5.3. Byloje nėra jokių įrodymų ar žinučių, kad atsakovas susidorojimu ar kitaip grasino ieškovei;
5.4. Sutinka, kad vaikų apsauga yra prioritetas ir pažymi, kad įrodymų, jog atsakovas netinkamai elgėsi su nepilnamečiais vaikais, nėra. Konfliktas su ieškovė vyksta dėl jos charakterio savybių, kadangi ieškovė yra agresyvi ir pati provokuoja atsakovą. Nurodo, kad būtent taip ir įvyko, kai iš atsakovo pusės prieš ieškovę buvo panaudotas fizinis skausmas;
5.5. Atsakovas yra geras tėtis, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos išvada, vaikai yra prisirišę prie abiejų tėvų. Atsakovas yra pavyzdingas tėvas, jam nebuvo surašytos jokios administracinės nuobaudos, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo netinkamą elgesį su vaikais;
5.6. Akcentavo, kad po susitaikymo ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo joks fizinis smurtas iš atsakovo pusės nebuvo naudotas;
5.7. Vertina, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas negalėjo nustatyti, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės gali būti pažeisti atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesai turėti saugią aplinką;
5.8. Atsakovas neturi jokio gyvenamojo turto, gyvenamosios vietos, kurioje galėtų gyventi, šiuo metu atsakovas turi gyventi garaže;
5.9. Nurodo, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki, todėl jis neturi galimybių gyventi kitur, nei jam ir ieškovei priklausančiame gyvenamajame name. Nurodė, kad atsakovo pajamos yra nestabilios, per mėnesį gauna 430,00 - 450,00 Eur, iš kurių 400,00 Eur kiekvieną mėnesį moka vaikų K. J. ir A. J. išlaikymui. Taip pat nurodė, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų pilnametei dukrai M. Č.;
5.10. Skundžiama nutartis pažeidė atsakovo teises, kadangi jis negali disponuoti ir naudotis savo turtu;
5.11. Skundžiama nutartis pažeidė atsakovo teisę gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais. Teismas, pritaikydamas draudimą lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, nevertino, kaip toks draudimas paveiks pačius vaikus, kaip paveiks vaikų ir tėvo santykius;
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.12. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nesant jokių atsakovo agresyvų elgesį patvirtinančių įrodymų. Atsakovo naudotą fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, šį faktą pripažįsta ir pats atsakovas pateiktame atskirajame skunde;
5.13. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas, smurtaudamas prieš ieškovę, nežymiai ją sužalojo, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atsakovas savo kaltę visiškai pripažino;
5.14. Atsakovas nevertina savo smurtinių veiksmų neigiamai, psichologiškai neprisiima sau kaltės už juos, o tai reiškia, jog smurtinis elgesys gali kartotis ir ateityje;
5.15. Priešingai nei teigia atsakovas, jo agresyvus elgesys ieškovės atžvilgiu tęsiasi. Dėl atsakovo garsinimų panaudoti ieškovės atžvilgiu smurtą ar net nužudyti, išsakytų tiek tiesiogiai ieškovei, tiek raštu išdėstytų savo draugei, ieškovė pateikė pareiškimą policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;
5.16. Atsakovas ieškovės atžvilgiu nuolat naudoja psichologinį smurtą, terorizuoja, baugina susidorojimu, pakenkimu, kenkia nepilnamečių vaikų interesams bei apie susidorojimą išsako ir tretiesiems asmenims raštu;
5.17. Aplinkybė, jog smurtautojas neturi kitos gyvenamosios vietos, negali būti priežastimi leisti jam gyventi su asmeniu, prieš kurį nuolat ir sistemingai smurtaudavo;
5.18. Atsakovas skunde pateikia melagingą informaciją apie savo turtinę padėtį. Nurodo, kad atsakovas verčiasi automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimu, variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu bei variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimu. Vertina, jog jeigu iš tiesų atsakovo pajamos būtų ženkliai sumažėjusios dėl pandemijos ir nebesiektų net minimalios mėnesinės algos dydžio, atsakovas būtų įsidarbinęs kitame darbe, kur mokamas didesnis atlyginimas;
5.19. Atsakovas nuo 2021-08-10 gyvena skyrium, kas patvirtina, jog objektyviai turi galimybę užsitikrinti kitą gyvenamąją vietą. 2021-11-22 apklausos metu atsakovas tyrėjui nurodė, jog gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Atsakovas skunde deklaratyviai teigia, jog jis turėjo išsikraustyti iš mamos būsto;
5.20. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių (ieškovės ir atsakovo) santykiai yra itin konfliktiški, įtempti ir jie neabejotinai sukelia nepilnamečiams jų vaikams psichologinę įtampą, kenkia vaikų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-23 nutarties, kuria teismas patenkino ieškovės D. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
9. Apeliantas pateikė teismui prašymą priimti į bylą papildomus įrodymus – pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei vaizdo įrašą. Nurodė, kad pridedami dokumentai patvirtina atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog įrodymus teikia laiku, nes jie buvo gauti tik po atskirojo skundo apskundimo termino. Ieškovė atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą prideda 2021-11-25 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2021-12-13 nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
10. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įrodymus apeliantas gavo po atskirojo skundo pateikimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktus įrodymus yra tikslinga priimti į bylą.
11. Pasisakant dėl prašomų prijungti ieškovės ir atsakovo papildomų dokumentų matyti, jog šie dokumentai gali būti reikšmingi tiksliau nustatant faktines bylos aplinkybes, kurios reikšmingos atskirojo skundo nagrinėjimui, todėl priimtini. Prašomi prijungti įrodymai yra nedidelės apimties, teikiami siekiant paneigti skundžiamoje nutartyje išdėstytas aplinkybes (motyvus). Proceso dalyvių teisės nebus pažeistos, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
12. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atsižvelgti į vaiko teises ir jo interesų užtikrinimą. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
13. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
14. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės.
15. Ieškovės pagrindiniai motyvai (argumentai) taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones buvo tokie, jog tarp šalių vyksta konfliktai, kurie gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams, raidai, taip pat kenkia pačioms ginčo šalims. Ieškovė nurodė, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, atsakovas to neneigė. Pasak ieškovės, kuri šiuo metu gyvena ginčo name su vaikais, apelianto elgesys, ją ir jos nepilnamečius vaikus priverčia jaustis ir gyventi nuolatinėje įtampoje ir ginčuose. Be to, ieškovė pažymėjo, kad atsakovas ilgą laiką gyveno kitoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir įpareigojo D. J. gyventi skyrium nuo D. J. ir nepilnamečių vaikų bei uždraudė jam lankytos D. J. ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių Vilniaus regiono apylinkės teisme vyksta civilinis ginčas dėl santuokos nutraukimo. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, to neginčijant ir pačioms šalims, tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta nuolatiniai tarpusavio ginčai, į gyvenamąją vietą buvo kviečiami ir policijos pareigūnai. Byloje pateikti duomenys, kad dėl atsakovo smurto prieš ieškovę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ieškovei kaip nukentėjusiajai susitaikius su kaltininku atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu. 2021-09-15 nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutraukus ikiteisminį tyrimą buvo panaikinta atsakovui skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas paneigia atsakovo argumentus, jog šalys nekonfliktuoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konfliktinių situacijų tikimybė, ieškovei gyvenant su atsakovu bei šalių nepilnamečiais vaikais viename name, gali tik padidėti. Tokiu būdu kyla reali grėsmė nepilnamečių vaikų teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje. Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ne tik padidėja tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė, bet ginčo name esant abiem tėvams būtų pažeidžiami vaikų interesai, tėvai neužtikrintų vaikų galimybių gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių konfliktai daro neigiamą įtaką šalių nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams. Akcentuotina, kad nors atsakovas turi teisę naudotis jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau naudojimasis šia teise negali pažeisti ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesų.
18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir siekdamas to, kad šalių nepilnamečiai vaikai nepatirtų psichologinių išgyvenimų ir sukrėtimų, kurie galėtų neigiamai įtakoti jų psichologinę būseną ir raidą, pagrįstai sprendė tenkinti ieškovės prašymą, t. y. įpareigojimą atsakovui gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų ir uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje.
19. Atsižvelgdamas į nustatytas byloje faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o būtent – įpareigoti vieną sutuoktinį (atsakovą) gyventi skyriumi, dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks apelianto nuosavybės teisių į namą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas anksčiau minėtais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Be to, apeliantas nepateikė skunde argumentų ir įrodymų, kad jo finansinė padėtis būtų bloga ir jis negalėtų susirasti kitą gyvenamąjį vietą, kol vyksta šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo. Šalių argumentai, susiję dėl santuokos nutraukimo, bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Todėl spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių argumentų, ieškovė ar atsakovas minėtus tarpusavio konfliktus inicijuoja ir yra dėl jų kaltas, nes šie klausimai bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y., kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šioje byloje, kurioje išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-23 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.