Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1295-836/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovui M. M., tretiesiems asmenims D. O., A. M. ir D. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Atsakovė, pareiškusi prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (b.l. 35-36, t. I), prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad ji tinkamai vykdo savo pareigas sumokėti už suteiktas paslaugas bei komunalinius mokesčius. Prašoma priteisti skola yra paskaičiuota už atliktus balkono, esančio namo trečiajame bute, remonto darbus, todėl už juos turėtų sumokėti šio buto savininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nors teismas apeliantės prašomą priteisti sumą laikė pagrįsta ir pripažino, kad skola turi būti sumokėta, tačiau nenurodydamas konkrečių materialinės teisės normų, kuriomis remiasi, priteisė ieškovei tik pusę prašomos priteisti sumos. Teismas, nenurodydamas materialinės teisės normų, kuriomis remdamasis priėmė sprendimą, pažeidė ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.Apeliantės kreipimosi į teismą metu buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta N.M., tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ir teismas tą pripažino, kad minėtas butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams N. M. ir A. M.. Kadangi apeliantės prašoma priteisti skola yra susidariusi už paslaugas, teiktas minėtam butui, šio buto abu savininkai, t. y tiek N.M., tiek ir A. M. yra atsakingi už skolų sumokėjimą kaip solidarieji skolininkai, o apeliantė turi teisę atsakovu patraukti bet kurį iš šių asmenų ar juos abu kartu. Apeliantė, realizuodama jai suteiktą pasirinkimo teisę, atsakove nurodė N. M..Po N.M. mirtiespalikimą priėmė M. M., kuris paveldėjo ir ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Mirus asmeniui, kuris turėjo solidariąją pareigą kartu su kitais asmenimis, jo įpėdiniai šią solidariąją pareigą paveldi, t. y. jie yra atsakingi už prievolės įvykdymą, už kurią buvo atsakingas mirusysis. Solidarioji prievolė solidari išlieka ir po vieno iš skolininkų mirties, tiesiog į mirusiojo skolininko vietą stoja jo įpėdinis, kuris tampa naujuoju solidariuoju skolininku. Mirus N. M. solidariosios prievolės skolininkai yra M. M. ir A. M., tačiau ir šiuo atveju apeliantei išliko teisė pasirinkti skolininką, iš kurio reikalaus priteisti skolą.Teismas savavališkai nusprendė skolą padalinti atsižvelgiant į tai, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso M. M. ir A. M. po ½ dalį. Nors buto dalys buvo nustatytos po N.M. mirties, tačiau solidarioji skolininkų pareiga išliko, ji nebuvo padalinta, todėl už skolą yra atsakingi abu skolininkai solidariai, o kreditorius turi teisę pasirinkti, iš kurio skolininko skolą išieškoti.Teismas neargumentavo savo sprendimo priteisti apeliantei tik pusę skolos, nenurodė konkrečių teisės normų, remdamasiskuriomis priėmė tokį sprendimą, nepasisakė dėl atsakovo M. M. tinkamumo bei teisių ir pareigų perėmimo esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kuomet yra solidari skolininkų prievolė, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir naikintinas esant absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo apeliantės pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimoyra patenkintas iš dalies,ta apimtimi, kuria atsisakyta priteisti apeliantei pusę skolos, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Šioje byloje keliami tinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių solidariąją skolininkų pareigą, o taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą priimti motyvuotą teismo sprendimą, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirminės atsakovės N.M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12, t. I). Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi paskirta ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“. Už per laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas susidarė 579,17 Lt įsiskolinimas (b.l. 13-14, t. I). 2012 m. kovo 30 d. mirus atsakove nurodytai N. M. (b.l. 90, t. I) paaiškėjo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių N.M. ir A. M. nuosavybė, kadangi buvo įgytas jų santuokos metu. Nors civilinėje byloje nėra šių asmenų santuokos įregistravimo faktą patvirtinančių įrodymų, tačiau šių aplinkybių neneigė byloje dalyvaujantys asmenys, o 2012 m. rugsėjo 17 d. notarės raštas Nr. 91 (b.l. 95, t. I) patvirtina, kad po N.M. mirties jos sutuoktiniui A. M. buvo išduoti nuosavybės teisės liudijimai į santuokos metu įgytą turtą. Minėtas raštas, 2012 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 117, t. I) patvirtina, kad palikimą, atsiradusį po N.M. mirties, priėmė jos sūnus M. M., kuriam nuosavybės teise atiteko ir ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 155-157, t. I). 2012 m. spalio 5 d. teismo nutartimi (b.l. 97, t. I) atsakovais į bylą įtraukti M. M. ir A. M., tačiau paaiškėjus, kad A. M. nėra N.M. teisių perėmėjas, nuspręsta jo nelaikyti atsakovu (b.l. 109, t. I).

Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą

Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK270 straipsnio 4 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van deHurk v. Netherlandsjudgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK329 straipsnio 2 dalies 4 punktą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/213).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas esant absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui, t. y. dėl to, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo priteisti iš atsakovo M. M. tik pusę skolos sumos. Apeliantės teigimu, teismas nenurodė jokių materialinės teisės normų, remdamasis kuriomis priėmė tokį sprendimą, nenurodė jokių argumentų, todėl apeliantė negali nurodyti nesutikimo su teismo sprendimu argumentų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai priteisti tik dalį skolos iš atsakovo yra neišsamūs, tačiau, teismo manymu, nagrinėjamu atveju nepakankamas motyvavimas negali būti pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Pažymėtina, jog kitais klausimais pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo išsamiai, nurodė visus argumentus ir motyvus, remiantis kuriais priėmė skundžiamą teismo sprendimą. Susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu, galima spręsti, kad teismas ½ dalį skolos iš atsakovo M. M. priteisė atsižvelgęs į tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė tik ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).Teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su skolos susidarymo laikotarpiu bei buto priklausymu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde pateikė išsamius argumentus dėl teismo išvados priteisti tik dalį skolos nepagrįstumo, nurodė solidariąją skolininkų pareigą reglamentuojančias teisės normas ir remdamasi jomis nurodė konkrečius argumentus dėl įpėdinio pareigos atsakyti pagal solidariąją palikėjo prievolę, todėl negalima sutikti, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas užkirto kelią apeliantei tinkamai apskųsti teismo sprendimą. Apeliantė tinkamai realizavo savo teisę į apeliaciją, į teismo sprendimo peržiūrėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo skundžiamą galutinį sprendimą naikinti remiantis absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Dėl skolininkų solidariosios pareigos

Remiantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus.

Šioje byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam paslaugas suteikė apeliantė, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė N. M. ir A. M.. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Aplinkybė, jog pirmiau nurodytas butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neginčijama. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Tokiomis be kita ko laikomos ir prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.) bei susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 str. 1 d. 3 p). Kadangi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė N. M. ir A. M., šie asmenys kaip buto bendraturčiai už susidariusį įsiskolinimą už suteiktas komunalines paslaugas, namo administravimą ir eksploatavimą remiantis pirmiau nurodytomis CK 3.109 straipsnio nuostatomis apeliantei yra atsakingi solidariai, t. y. kaip solidarieji skolininkai.Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliantė turėjo teisę reikalavimą dėl skolos priteisimo pareikšti tik vienam iš sutuoktinių, be to, tiek dėl visos ar dalies skolos priteisimo. Apeliantė, pareikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo tik N. M., šią savo teisę realizavo. CK 6.10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal CK penktosios knygos taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai prievolė yra nedali. Po N.M. mirties atsiradusį palikimą priėmė tik vienas įpėdinis, t. y. tik atsakovu byloje patrauktas M. M., todėl solidarioji pareiga nebuvo padalinta, dėl ko visa apimtimi įpėdinis atsako pagal palikėjos solidariąją prievolę apeliantei. Pažymėtina, kad reikalavimas padalinti N.M. ir A. M. solidariąją prievolę nebuvo pareikštas, todėl laikytina, kad šie asmenys ir toliau apeliantei atsako kaip solidarieji skolininkai, t. y. atsakovas M. M. atsako kaip N.M. teisių perėmėjas, o A. M. kaip vienas iš solidariosios prievolės bendraskolių. Net ir pasikeitus solidariosios prievolės skolininkams, apeliantei išliko teisė pasirinkti, kuriam iš solidariosios prievolės bendraskolių pareikšti reikalavimą ir kokia apimtimi. Nurodyti argumentai leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu nepagrįstai apeliantei iš atsakovo M. M. priteisė tik dalį skolos. Ta aplinkybė, kad M. M. nuosavybės teise priklausė tik ½ dalis nurodyto buto, teismui nesudarė pagrindo padalinti solidariąją prievolę tarp bendraskolių, kadangi M. M. solidariąją N.M. prievolę atlyginti susidariusį įsiskolinimą apeliantei paveldėjo visa apimtimi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas pakeisti.

Apeliaciniu skundu neginčijant teismo išvados dėl buto savininkų pareigos mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, skolos dydžio, nusprendus, kad atsakovas turėjo pareigą visa apimtimi atsakyti už N.M. solidariąją prievolę apeliantei, iš atsakovo M. M. priteistina apeliantei visa jos prašoma priteisti skolos suma – 579,17 Lt, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanosuž priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinant visiškai, yra pagrindas iš naujo spręsti ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinant visiškai, apeliantei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 28 Lt sumokėto žyminio mokesčio (tokio dydžio žyminis mokestis turėjo būti sumokėtas už pareikštą ieškinį dokumentinio proceso tvarka) dėl likusios dalies žyminio mokesčio grąžinimo pasiūlant apeliantei kreiptis į teismą CPK 87 straipsnyje nustatyta tvarka, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie skolininką ir 181,50 Lt už teisines paslaugas rengiant ieškinį, iš viso 215,40 Lt.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje, yra 74,48 Lt. Patenkinus ieškinį visiškai, nurodytos išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CK 92 str., 96 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

Apeliantė už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 29 Lt žyminio mokesčio, todėl tenkinant apeliacinį skundą nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma priteistina apeliantei iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17d. galutinį sprendimąpakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkini visiškai.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, juridinio asmens kodas 149650823, Alytus, Žiburio g. 10-2, Alytus, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 579,17 Lt (penkių šimtų septyniasdešimt devynių litų septyniolikos centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215,40 Lt (du šimtus penkiolika litų keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 74,48 Lt (septyniasdešimt keturis litus keturiasdešimt aštuonis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Pasiūlyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ dėl likusios dalies žyminio mokesčio grąžinimo kreiptis į teismą CPK 87 straipsnio nustatyta tvarka.“

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, juridinio asmens kodas 149650823, Alytus, Žiburio g. 10-2, Alytus, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 29 Lt (dvidešimt devynis litus) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.