Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K., jo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenko, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, – atstovams Simonai Gavorskaitei ir Linui Ragauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. K., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1981-03-13, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kupiškyje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 214²³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K., neturėdamas A. R. sutikimo, 2013-09-30 tiesioginės rinkodaros tikslu iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsiųsdamas A. R. į jo elektroninę dėžutę (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto pranešimą, kuriuo buvo vykdoma tiesioginė rinkodara – buvo siūloma suteikti informaciją apie savo paslaugas ir atsiųsti individualių namų bei stogų statybos darbų kainas, pažeidė LR Elektroninių ryšių įstatymo 69 str. 1 d. ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 214²³ str. 1 d.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovė Simona Gavorskaitė palaikė ATP protokolą ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjui A. R. pasiūlymas buvo išsiustas elektroniniu paštu ir paklausta sutikimo, ar jam galima atsiųsti pasiūlymo dėl individualių namų bei stogų statybos darbų detales bei kainas. Tai laikoma tiesiogine rinkodara. Tokie sutikimai gali būti gaunami tik iš žmogaus asmeniškai, bet ne elektroniniu būdu, I. K. sutikimo neturėjo. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas numato tiesioginės rinkodaros vykdymo tvarką. Klausimas laiške ir nurodymas, kad laiške būtų nurodytos individualių namų bei stogų statybos darbų kainos, tai yra tiesioginė rinkodara. Elektroniniu paštu tokio pasiūlymo, taip pat ir telefonu, teikti negalima. Atėjimas į ofisą ir paslaugos pasiūlymas jau nebus tiesioginė rinkodara. Patikrino, kokia įranga buvo naudojama. Tai buvo maršrutizatorius, jis suteikiamas su sujungimo slaptažodžiu. Pareiškėjas gavo laišką ir galvojo, kad jo paštą „nutekino“ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir jam kilo abejonių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl žalos pareiškėjas skundo nerašė. Atsakomybei pagal šį straipsnį žala nebūtina. Institucijos nuomone, toks pasiūlymas, kurį tiria byloje, yra tiesioginė rinkodara, ir tai yra pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad gali būti, kad laišką, esantį bylos 8 lape, siuntė jis. Tuo metu jis dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadovu. Įmonėje visi turėjo tas pačias duomenų bazes, ir jas naudojant galėjo ir jo kolega išsiųsti šį laišką. Bet jis neneigia, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir, kad tai „(duomenys neskelbtini)“ laiškas. Pats tokio pobūdžio elektroninius laiškus siunčia, tokių laiškų per metus susidarytų 30-40 tūkstančių, bet tiesiogine rinkodara tokio laiško nelaiko. Tiesioginė rinkodara būtų, jeigu siųstų didesnį laišką su konkrečiais pasiūlymais. Žino, kad be asmens sutikimo tiesioginės rinkodaros siųsti negalima. Jie negali klausti, ar gali atsiųsti naujienlaiškį, dėl to paminėjo apie ką siųstų kitą laišką, jei gautų sutikimą. Naudoja viešas duomenų bazes – „Mūsų Lietuva.lt“, „Rekvizitai.lt“, „Visa Lietuva.lt“ – tai viešai skelbiami adresai. Daugiausia tai yra įmonių elektroninių paštų adresai. Iš tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių darbuotojų laišką siųsti galėjo keturi asmenys, kurie naudojasi ta pačia duomenų baze. Kad nesidubliuotų, buvo pasiskirstę duomenų bazę intervalais, bet ar elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) įėjo į jo intervalą, nežino. Tikrino savo siųstus laiškus ir nerado tokio laiško, siųsto šiuo adresu. Bet idėja yra jo, nes atsakė bendrovėje už marketingą.

ATPK 214²³ str. numato administracinę atsakomybę už Elektroninių ryšių įstatyme numatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, šiuo atveju nukreipianti į ERĮ 69 str. 1 d., kur įtvirtinta imperatyvi sąlyga, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.

ERĮ įsakmiai reikalauja turėti išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu, todėl jokiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui negalima skambinti ar rašyti elektroninius laiškus, neturint išankstinio jo sutikimo. I. K., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi pozicijos, kad išankstinis sutikimas gali būti gaunamas parašius elektroninį laišką su pasiūlymu. Ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-22 nutartyje byloje Nr. N3-733-06 išdėstytiems argumentams, kad abonento sutikimas naudoti elektroninio ryšio paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu, ERĮ 68 str. 1 d.s (dabar ERĮ 69 str. 1 d.) prasme, turėtų būti gautas iš anksto, o ne tuo pačiu metu panaudojant tiesioginės rinkodaros priemones.

Sutinkamai su LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 13 d., tiesioginė rinkodara – veikla, skirta paštu, telefonu ar kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. ADTAĮ 15 str. įtvirtinta, jog asmens duomenys elektroninių ryšių srityje tvarkomi vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu ir šiuo įstatymu. Analizuojant elektroninio laiško turinį ir tikslus, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, rašydama elektroninį laišką pasirinktu adresu elektroninių ryšių priemonėmis, skleidė ne reklamą, o teikė tiesioginės rinkodaros pasiūlymus.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadovas I. K. tiesioginės rinkodaros tikslu iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsiuntė A. R. į jo elektroninę dėžutę (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto pranešimą, neturėdamas išankstinio A. R. sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu, todėl pažeidė ERĮ 69 str. 1 d. Tokiu būdu I. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 214²³ str. 1 d., kaltė jos padarymu įrodyta ir jis baustinas.

I. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimus nebaustas, baustinas bauda, atitinkančia sankcijoje numatytą minimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR ATPK 30 str., 30⁵ str., 214²³ str. 1 d., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti I. K., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1981-03-13, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kupiškyje, kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 214²³ str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6407, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6407, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimą per 20 dienų galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.