- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-412-360/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Bronius Valius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Ričardas Noreika, Arūnas Žlioba
Teisėja A. Gaižutienė Procesinio sprendimo kategorija 54; 114; 121.18 (S)
2008 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arūnui Žliobai, atsakovės atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Koralita“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 7000 Lt skolos, 175 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-10-10 tarp ieškovės, atsakovės ir J. S. buvo pasirašyta trišalė avanso sutartis dėl namų valdos dalies ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo. Ji atliko tarpininkavimo paslaugas, t.y. surado pirkėją, kuris sutiko minėtą turtą pirkti už 110 000 Lt, be to, dalyvavo paruošiant dokumentus, konsultavo, įkalbinėjo buvusį atsakovės sutuoktinį pasirašyti dokumentus, bendravo su kita nekilnojamojo turto agentūra, kad atsakovei būtų pratęsti kitos sutarties terminai dėl buto pardavimo. Įvykus sandoriui atsakovė nesumokėjo jai sutartimi nustatyto 7000 Lt dydžio mokesčio, todėl teismo prašė jį priteisti. Atsakovė A. P. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Lt nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad užsitęsė namų valdos dalies ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimas, todėl ji patyrė 10 000 Lt nuostolių, nes nespėjo įvykdyti savo įsipareigojimų pagal kitą sutartį dėl buto pirkimo ir pakilus kainoms turėjo sumokėti brangiau už perkamą butą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-02-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Koralita“ iš atsakovės A. P. 7000 Lt skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 7000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2007-06-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2005,74 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovės A. P. priešieškinį ieškovei UAB „Koralita“ dėl nuostolių atlyginimo atmetė ir priteisė iš atsakovės A. P. ieškovei UAB „Koralita“ 47,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog taikos sutarties sąlygos buvo su ja nederintos ir neaptartos ir kad jai nebuvo išaiškinta, kokie dokumentai reikalingi sandorio sudarymui. Nurodė, kad atsakovė nepaneigė liudytojų G. J. ir S. K. paaiškinimų, kad ieškovė atliko paslaugas. Nurodė, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ieškovė atsisakė imti iš jos įgaliojimą, nes atsakovė nepateikė įrodymo, jog ji buvo įgaliojimą parašiusi. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog iki ieškinio padavimo dienos buvo pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl paslaugų įvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taip pat nurodė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas neįrodytas, nes terminas dėl pagrindinės sutarties pasirašymo buvo pardavėjo ir pirkėjo sutartinis įsipareigojimas, todėl ieškovė negali būti atsakinga už atsakovės kitus prisiimtus įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovės neturėjimo kitų pinigų butui pirkti ir ieškovės atliktų paslaugų pagal trišalę avanso sutartį nėra tiesioginio priežastinio ryšio ir ieškovės kaltės, be to, pinigus už parduodamą turtą atsakovė turėjo gauti ne iš ieškovės, nes pagrindinę sutartį pas notarą turėjo pasirašyti pirkėjas ir pardavėjas. Nurodė, kad tai, jog atsakovė turėjo sumokėti didesnę kainą už perkamą turtą, buvo nekilnojamojo turto kainų rinkoje padidėjimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-12 sprendimą pakeisti: ieškovės ieškinį atmesti, o jos priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės 10 000 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Mano, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog suteikė tinkamos kokybės ir tinkamos apimties paslaugas. Taip pat nurodo, kad ieškovės atstovės ir ieškovės įmonės darbuotojų paaiškinimus teismas laikė tinkamais įrodymais, o jos paaiškinimų nevertino kaip įrodymų šaltinio. Teigia, kad trišalės sutarties sąlygos ir jų neaiškumai buvo aiškinami ieškovės naudai. Nurodo, kad byloje buvo duomenų, jog agentūros darbuotojai savo pareigas atliko netinkamai, tačiau teismas konstatavo, kad paslaugos suteiktos tinkamai. Teigia, kad netinkamas ieškovės paslaugų suteikimas buvo tiesiogiai susijęs su preliminariosios sutarties termino pažeidimu. Nurodo, kad teismo argumentas, jog jau pasirašant trišalę sutartį buvo įvertinta aplinkybė, jog nėra sutuoktinių parašų, nepagrįsta jokiais įrodymais ir prieštarauja sutarties tekstui, iš kurio matyti, kad R. P. parašo poreikis atsirado vėliau nei pasirašant trišalę sutartį. Nurodo, kad teismas neargumentavo ir neanalizavo trišalės sutarties 10 punkto, pagal kurį ieškovė buvo įsipareigojusi laiku ir tinkamai paruošti dokumentus. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog įgaliojimo išdavimas priklausė tik nuo jos. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, jog už parduodamą turtą ji turėjo gauti 100 000 Lt, o ne 110 000 Lt. Teigia, kad atmesdamas ieškinį teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl jos patirtų nuostolių, permokant 10 000 Lt už perkamą butą, nėra ieškovės kaltės ir priežastinio ryšio. Teigia, kad ieškovės kaltė pasireiškia tuo, jog ieškovės darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas, elgėsi neteisėtai, nes pažeidė pasirašytą trišalę avanso sutartį bei įstatymo reikalavimus dėl paslaugų teikimo kokybės, todėl šie neteisėti veiksmai nulėmė jai padarytą žalą, nes ji permokėjo už perkamą butą 10 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, nes ieškovė pateikė duomenis, kuriais grindė savo reikalavimą, todėl netinkamos kokybės paslaugų faktą turėjo įrodyti atsakovė. Nurodo, kad apeliantės argumentas dėl tariamo jos suklaidinimo yra paneigtas byloje esančiais įrodymais. Nurodo, kad trišalės sutarties 4 punkte nustatytas pagrindinės turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminas negalėjo priklausyti nuo tarpininko valios šiam neįvykdžius trišalės avanso sutarties 2.1 punkte prisiimtų įsipareigojimų. Mano, kad tinkamai atliko savo pareigas ir elgėsi teisėtai, neperžengė trišalės avanso sutarties nustatytų įsipareigojimų ribų, jokiais veiksmais nepažeidė trišalės avanso sutarties nuostatų ar įstatymo reikalavimų, todėl negalėjo sukelti neigiamų pasekmių atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-10-10 tarp UAB „Koralita“, A. P. ir J. S. buvo sudaryta trišalė avanso sutartis, pagal kurią A. P. įsipareigojo parduoti namų valdos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), su priklausinias, o J. S. įsipareigojo nupirkti šį nekilnojamąjį daiktą ir už jį atsiskaityti sutartyje nurodytais terminais ir tvarka. Pagal minėtos sutarties 4 punktą A. P. ir J. S. įsipareigojo iki 2006-11-24 pasirašyti minėto nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pas notarą. Pagal sutarties 7 punktą buvo sutarta, kad UAB „Karolita“ 7000 Lt sumokės A. P., o J. S. sumokės 1100 Lt. Pirkimo - pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2007-01-08.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovės atliktų darbų pagal trišalę avanso sutartį ir ieškovės atsakomybės už atsakovės patirtus nuostolius.
CK 6.761 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, įgaliotojas privalo sumokėti jam atlyginimą, jeigu pavedimo sutartis yra atlygintinė, o šio straipsnio 5 dalyje – kad įgaliotojas turi pareigą atlyginti įgaliotiniui šio patirtą vykdant pavedimą žalą, jeigu paties įgaliotinio veiksmuose nėra kaltės ir žalos neprivalo atlyginti kiti už jį atsakingi asmenys. Vertinant šias normas, darytina išvada, kad pagal atlygintinę pavedimo sutartį tinkamai įvykdęs pavedimą įgaliotinis turi teisę gauti iš įgaliotojo atlyginimą, o tais atvejais, kai vykdydamas pavedimą įgaliotinis patyrė žalą, jis turi teisę gauti iš įgaliotojo ir šios žalos atlyginimą, jeigu paties įgaliotinio veiksmuose nėra kaltės ir žalos neprivalo atlyginti kiti už ją atsakingi asmenys. Įgaliotojo atlyginimo už tinkamą pavedimo įvykdymą sumokėjimas įgaliotiniui yra įgaliotojo prievolės įvykdymas.
Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad agentūros darbuotojai savo pareigas atliko netinkamai ir kad teismas neargumentavo ir neanalizavo trišalės sutarties 10 punkto, pagal kurį ieškovė buvo įsipareigojusi laiku ir tinkamai paruošti dokumentus. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Trišalės sutarties 10 punkte numatyta, kad ieškovė įsipareigoja teisingą ir savalaikį visų dokumentų paruošimą, abonento pervardinimą dujų ūkio, elektros tinklų, vandentiekio įmonėse, tačiau minėtoje sutartyje šalys nesitarė, kad ieškovė rinks sandorio sudarymui reikalingus dokumentus iš kitų įstaigų. Tokią išvadą leidžia daryti ta aplinkybė (jos neneigė ir pati atsakovė), jog norint veikti atsakovės vardu, t.y. gauti dokumentus iš kitų įstaigų, buvo reikalingas atsakovės įgaliojimas, kurio atsakovė ieškovei nebuvo suteikusi, o tai reiškia, kad atsakovė buvo pati prisiėmusi pareigą gauti iš kitų įstaigų sandorio sudarymui būtinus dokumentus.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl jos patirtų nuostolių permokant 10 000 Lt už perkamą butą nėra ieškovės kaltės ir priežastinio ryšio. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ar neveikimo rezultatu (CK 6.247 str. 1 d.).Tačiau nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Nustatyta, kad sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo nesusijusi su tarp ieškovės, atsakovės ir J. S. sudaryta trišale sutartimi, pinigus už parduodamą turtą pagal trišalę sutartį atsakovė turėjo gauti ne iš ieškovės ir tai, kad atsakovė sumokėjo 10 000 Lt daugiau už perkamą butą, nėra ieškovės veiksmų ar neveikimo rezultatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovės neturėjimo kitų pinigų butui pirkti ir ieškovės atliktų paslaugų pagal trišalę avanso sutartį nėra tiesioginio priežastinio ryšio ir ieškovės kaltės.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. CPK įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas reiškia, kad bylos šalims yra suteikiama vienoda galimybė ginti savo teises ir teikti įrodymus teismui, o šalių pateiktus įrodymus teismas privalo vertinti vadovaudamasis įstatymais ir savo vidiniu įsitikinimu (CPK 185 str. 1 d.). CPK 177 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai įrodymų visuma patvirtina, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, kurie patvirtino, kad ieškovė atliko savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė nepagrįstai atsisakė vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus sumokėti ieškovei atlyginimą už pavedimo įvykdymą.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Spręsdama dėl priteistinų atstovavimo išlaidų sumų, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą kriterijus: išnagrinėta byla nebuvo didelės apimties ir itin sudėtinga, joje nebuvo reikalingos specialios žinios, ieškovui atstovavęs advokatas dalyvavo byloje nuo nagrinėjamo pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Įvertinusi šiuos kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų suma mažintina iki 1500 Lt (CPK 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Koralita“ iš atsakovės A. P. 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.