Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Vandai Paškevičienei ir advokatui Pauliui Bružui, atsakovės atstovei Lilijai Krezub, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. S. ir S. K. bei jo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. B., K. S. ir S. K. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2015-11-09, prašydamas:

1. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko (toliau – ir VAV) sprendimų dalis: 1.1 2002-12-13 sprendimo Nr. 41-14849 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje piliečiui S. K.“, dalį (1.3 p.) kuriuo neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 0,79 ha žemės sklypas; 1.2 VAV 2008-08-20 sprendimą Nr. 2.5-41-28374 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje pilietei S. B.“ dalį (1.3 p.), kuriuo neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 1,00 ha žemės sklypas Nr. 322-4; 1.3 VAV 2011-12-22 sprendimo Nr. 48S-1675 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje pilietei K. S.“ dalį (1.3 p.), kuriuo neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 0,18 ha žemės sklypas Nr. 527-1);

2. panaikinti VAV įsakymų dalis: 2.1 2000-09-25 įsakymo Nr. 3256-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo Vilniaus rajono pagirių ir Didžiųjų Lygainių kadastro vietovėse“ dalį „Dėl S. K. suformuoto ir patvirtinto žemės sklypo“; 2.2 2008-02-26 įsakymo Nr. 2.3-1888-(41) dalį „Dėl S. B. suformuoto ir patvirtinto žemės sklypo“; 2.3 2010-06-08 įsakymą Nr. 2.3-7513-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto paskelbto Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-22 įsakymu Nr. 2.3-5863-41 patvirtinimo“ dalį „Dėl K. S. suformuoto ir patvirtinto žemės sklypo“.

3. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atkurti mirusios M. P. vardu nuosavybės teises natūra į visą 9,40 ha žemės plotą, Užubrasčio kaime, Pagirių sen., Vilniaus r.

Pareiškėjas 2015-10-19 patikslintame skunde atsisakė reikalavimo, pareikšto A. N. atžvilgiu, kadangi iš jos pateikto atsiliepimo paaiškėjo, jog ji ginčo žemės sklypą perleido tretiesiems asmenims, o duomenų, kad jie buvo nesąžiningi, pareiškėjas neturi, todėl nėra galimybės iš jų išreikalauti žemės sklypą natūra. Pareiškėjas 2015-11-09 patikslintame skunde atsisakė reikalavimo, pareikšto S. S. atžvilgiu, kadangi po jos mirties pavelėtą žemę jos paveldėtojai F. S. ir L. S. pardavė G. B., o pareiškėjas neturi duomenų, kad jis buvo nesąžiningas, todėl nėra galimybės iš jo išreikalauti žemės sklypą natūra.

Pareiškėjas teigė, kad susipažinęs su VAV ginčijamais sprendimais, sužinojo, jog nuo 2000 m. vykdyto nuosavybės teisių atkūrimo Užubrasčio kaime, Vilniaus rajone, piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės iš viso tik į 18,29 ha žemės, kai rėžinis Užubrasčio kaimas apima apie 50 ha. Pareiškėjo teigimu, likusi žemė yra laisva ir gali būti grąžinta natūra. Kadangi žemė kai kuriems piliečiams yra perduota neatlygintinai, dalis sprendimų yra naikintini.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 10 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, kuriuo patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau –ir Tvarka), ir atsižvelgdamas į tai, jog Užubrasčio k., Pagirių sen., Vilniaus r., buvo rėžinis, VAV neturėjo teisės projektuoti žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir atkurti jiems nuosavybės teises, kol nebuvo atkurtos nuosavybės teisės pretendentams natūra, šiuo atveju M. P. mirusios vardu.

Be to, pareiškėjas, susipažinęs su Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus atsiliepimu bei priedais, patikslino reikalavimą, ginčydamas konkrečius VAV įsakymus, kuriais ginčo žemės sklypai buvo suprojektuoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims (2 reikalavimas).

Pareiškėjo atstovė Vanda Paškevičienė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nepagrįstai neatkurta nuosavybė M. P. mirusiosios vardu. Ji 2006 m. išsirinko žemės sklypą, negavo jokių dokumentų dėl patvirtintino. Žemės sklypas buvo pakeistas į kitą sklypą, todėl ji 2011-04-18 parašė skundą ir iki šiol jai niekas neatsakė. Nurodė, kad apie susirinkimą jai nebuvo pranešta. Tarnyba nuo jos slepia dokumentus. Ji neseniai iš buvusio advokato gavo dokumentus. Nuo 2011 m. vyko susirašinėjimas su atsakove. Nesutiko, kad S. P. į eilę įrašytas devinto eiliškumo sąraše, nors 2002 m. sąraše buvo įrašytas antrame eiliškumo sąraše. Teigė, kad Užubrasčio kaimas yra rėžinis. Nurodė, kad F. S. užėmė jų žemę. Negalėjo pasakyti, ar trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. užėmė jų žemę.

Pareiškėjo atstovas advokatas P. Bružas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad neturėjo galimybių sužinoti anksčiau apie skundžiamus įsakymus, kadangi net ir po teismo sprendimo, įpareigojančio išduoti dokumentus, Tarnyba jo nevykdė, kol neįvykdė antstolis. Pareiškėjas ginčija tas sprendimų dalis, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims ne natūra, kadangi atstovaujamosios prašymas buvo atkurti nuosavybės teises natūra. Taip pat nurodė, kad atsakovės raštuose buvo nurodyta, jog kaimas yra rėžinis, o ir planuose tai užfiksuota, todėl mano, kad pats atsakovas pripažįsta, kad Užubrasčio kaimas yra rėžinis.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą juos prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime nurodė, kad pagal VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialisto išduotą 1999-12-29 pažymėjimą Nr. 435 visa Z. S. iki nacionalizacijos valdyta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, kadangi 7,00 ha užimta valstiečių ūkiui skirta žemė, o 2,40 ha patenka į valstybinio miško teritoriją, todėl suprojektuoti natūra grąžintino žemės sklypo buvusio savininko turėtoje vietoje nebuvo galimybės.

Pareiškėjas VAV viršininko 2008-02-26 įsakymo Nr. 2.3-1888-(41), kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir 2008 m. projektas), neskundė. Pareiškėjas žinojo apie Vilniaus apskrities viršininko 2001-12-28 patvirtiną VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistų parengtą išvadą Nr. 6178 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Išvada), kad visa Z. S. iki nacionalizacijos valdyta žemė buvo priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra grąžinti nebuvo galimybės. Pareiškėjas valstybei priskirtinos išperkamos žemės vertę pagal M. P. 2008 m. Projekte suprojektuotus žemės sklypus Nr. 392-1, Nr. 392-2, 392-3 ir Nr. 392-4, suderino, pasirašydamas Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir viešojo svarstymo metu pasiūlymų arba pretenzijų dėl suprojektuotų žemės sklypų nepateikė, kad teisės aktai nenumato galimybės atsisakyti jau suprojektuotų žemės sklypų, kai yra patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Teigė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises M. P. grąžinant žemę natūra yra nepagrįstas.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas skundžiamus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) Vilniaus rajone Pagirių seniūnijoje Užubraščio kaime tretiesiems suinteresuotiems asmenims laikėsi nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir priimant minėtus sprendimus pažeidimų nepadarė, t. y. pretendentų sąrašai, parengti pagal ŽRĮ 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, ginčo žemės sklypai buvo formuojami iš laisvos valstybinės žemės fondo, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus ir projektuojant lygiaverčius žemės sklypus perdavimui neatlygintinai nuosavybėn atsakovams bei atkuriant jiems nuosavybės teises į žemę buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad ginčo žemės sklypai suformuoti ir nuosavybės teisės atkurtos asmenims, neturintiems teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

Tarnyba atsiliepime į patikslintą skundą palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip neapgrįstą.

Pažymėjo, kad net ir padarius prielaidą dėl ginčijamų VAV sprendimų: 2002-12-13 Nr. 41-1449, 2005-05-27 Nr. 2.5-41-20524, 2008-08-20 Nr. 2.5-41-28374, 2011-12-22 Nr. 48S-1675 panaikinimo, pareiškėjo teisės realiai apgintos nebūtų. Teisinė padėtis būtų atkurta tokia, kokia buvo iki ginčijamų sprendimų panaikinimo t. y. M. P. būtų atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus Nr. 392-1, Nr. 392-2, Nr. 392-3 ir Nr. 392-4, suprojektuotus 2008 m. Projekte. Be to, panaikinus ginčijamų sprendimų dalis dėl 4,5 ha ploto žemės, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Užubraščio k., neįmanoma būtų įvykdyti pareiškėjo reikalavimo atkurti nuosavybės teises natūra mirusios M. P. vardu į visą 9,40 ha žemės plotą, nes Vilniaus r., Didžiųjų Lygainių k. v., Užubraščio k., laisvos žemės fondo žemės nėra.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose į skundą ir jo patikslinimą išdėstytas aplinkybes ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad nėra teisinio pagrindo atkurti M. P. nuosavybės teises natūra. Teigė, kad Užubrasčio kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius. Nesutiko su skundo teiginiais, kad kaimas buvo rėžinis. Tai paneigia 1999 m. pažyma grąžinti natūra nuosavybės teises M.. P. į valstybės išperkamą žemę. Be to, buvo atlikta kartografija buvusių žemėvaldų. Akcentavo, kad M. P. apie 2008 m. sprendimą žinojo, dalyvavo susirinkime. Pareiškėjo atstovui Tarnyba neteikė informacijos, kadangi ji nesusijusi su pareiškėju, o liečia trečiuosius suinteresuotus asmenis. Pabrėžė, kad M. P. 2008 m. yra suprojektuotas žemės sklypas, įstatymai nesuteikia galimybės atsisakyti sklypo. M. P., atvykusi į sklypo ženklinimą, nesutiko su žemės sklypo ribų nustatymu vietoje, teikė skundus Tarnybai. Šiuo metu dar neparengta nuosavybės teisių atkūrimo byla, tačiau pavesta ją parengti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir neatlygintinai perduotas nuosavybėn 0,22 ha žemės ūkio paskirties sklypas Užubrasčio k., Vilniaus r., kurį ji perleido, todėl neturi jokio procesinio ar materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad jam nuosavybės teisės buvo atkurtos 2002-12-13. Jis persikėlė žemę į gyvenamąją vietą Vilniaus rajone Trakų Vokės apylinkėje. Šiuo turtu pareiškėjas naudojasi daugiau nei 10 m., žemės mokesčius moka. Nesuprantama, kuo remdamasis pareiškėjas teigia, kad jam nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai bei kaip pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pažeidžia nuosavybės teisių jam atkūrimas. Pabrėžė, kad Civilinis kodeksas nustato bendrą 10 m. ieškinio senaties terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. ir jo atstovė advokatė A. Saulėnienė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo senaties termino svarbą. Teigė, kad kaimas nėra rėžinis, todėl yra galimybė nustatyti, kurioje vietoje yra M. P. žemė. Prašo pašalinti S. K. iš bylos proceso.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. S. teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo skundu. Nurodė, kad jai nebuvo galimybių atkurti nuosavybės teises natūra Vilniaus mieste. Jai 2011 m. grąžino 18 arų teisėtai prie vyro turėtos žemės, prie pat namo, kur jie gyvena ir visą laiką dirbo žemę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. B. teismui nepateikė atsiliepimo į skundą. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama S. B. nedalyvaujant teismo posėdyje.

Skundas atmetamas.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos ginčijamų sprendimų dalių, kuriais patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektai ir atkurtos nuosavybės teisės S. K., S. B. ir K. S., teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėjui atkurti nuosavybės teises.

Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K.

S. K. 2002-07-25 VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintina žemės sklypą. Telšių apskrities viršininkas 1998-11-17 parengė išvadą Nr. 541 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodė, kad S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,40 ha žemės, kurios vertė 2 839 Lt. Išvadoje nurodyta, kad ji persiunčiama į Vilniaus apskritį, Vilniaus rajoną, Trakų Vokės seniūniją. Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių ir Didžiųjų Lygainių kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3256-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo Vilniaus rajono Pagirių ir Didžiųjų Lygainių kadastro vietovėse“ (toliau – ir 2000 m. Projektas) S. K. buvo suprojektuotas 0,79 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 386). 2000 m. Projekto 5 priede 10 eiliškumo pretendentų sąraše 12 eilės numeriu nurodytas S. K. suderino minėto žemės sklypo išdėstymą ir ribas, t. y. S. K. suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 386) buvo patvirtintas. VAVA 2002-12-13 sprendimu Nr. 41-14849 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. K.“ atkurtos nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. Telšių apskrityje, Telšių rajone, Leilėnų kaime, turėtos 2,40 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,79 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Užubraščio kaime.

Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo S. B.

S. B. 2003-09-14 pateikė prašymą namų valdos sklypą Juodbalių kaime perduoti neatlygintinai nuosavybėn jos vardu pagal 2001-03-27 išvadą Nr. 4367. Vilniaus apskrities viršininkas 2001-03-27 parengė išvadą Nr. 4367 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad S. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 10,79 ha žemės, kurioje nurodyta, kad iš 10,79 ha žemės yra priskirta: grąžintinai žemei – 10,34 ha, valstybės išperkamai žemei – 0,45 ha. Be to, nurodyta, kad ji persiunčiama į Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Pagirių seniūniją. S. B. 2005-11-28 pateikė prašymą neatlygintinai suteikti nuosavybėn žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininkas 2006-12-01 įsakymu Nr. 2.3-11725-(41) patikslino Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės sklypų sąrašą bei patvirtino Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės (miško) sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, sąrašą, kurio 4 ir 175 numeriais nurodyta S. B.. Ji 2006-12-18 ir 2007-01-26 pasirašė Metodikos 5 priede. Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte S. B. suprojektuoti žemės sklypai Nr. 322-1, Nr. 322-2, Nr. 322-3, Nr. 322-4, Nr. 322-5, buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008-02-26 įsakymu Nr. 2.3-1888-(41). Vilniaus apskrities viršininko 2008-08-20 sprendimu Nr. 2.5-41-28374 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajai S. S.“ atkurtos nuosavybės teises į buvusio savininko J. Z. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą: 10,79 ha, esantį Vilniaus apskrityje Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Skurbutėnų kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam bendrą 8,84 ha žemės ūkio paskirčiai (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančius Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Juodbalių (Nr. 322-1, Nr. 322-2, Nr. 322-3), Užubraščio kaime (Nr. 322-4 ha), Gudelių (Nr. 322-5) kaimuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,30 ha žemės sklypo dalį bendrame 0,60 ha žemės sklype (Nr. 752) kitai paskirčiai (gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) su L. G., esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Juodbalių kaime.

Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui K. S.

Vilniaus apskrities viršininkas 2006-02-02 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistų parengtą išvadą Nr. 01-2-12-137 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad K. S. turi teise atkurti nuosavybės teises į 0,63 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai, iš to skaičiaus asmeninio ūkio 0,63 ha, taip pat nurodyta, kad ši išvada persiunčiama į Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Pagirių seniūniją. K. S. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2006-03-10 pateikė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą, Užubraščio kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-04-22 įsakymu Nr. 2.3-5863-(41) patvirtino Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės laisvos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribas. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-07-02 įsakymu Nr. 2.3-11885-(41) patvirtino Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti asmeninio ūkio naudojamą žemę, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti žemės, miško sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, sąrašą, kurio 4 numeriu nurodyta K. S., kurios vardu parengta išvada pagal ŽRĮ 10 straipsnį priskirta 8-ajai eiliškumo grupei. K. S. 2009-08-06, pasirašydama Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje, suderino sklypų ribas2010 m. Projekte K. S. buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 527-1, Nr. 527-2, Nr. 527-3. Tarnybos 2011-12-22 sprendimu Nr. 48S-1675 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei K. S.“ jai atkurtos nuosavybės teises į buvusio savininko A. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą: 0,63 ha, esantį Dobrovolės kaime, LR 1996-04-24 įsakymu Nr. 1-1304, priskirtoje Vilniaus miestui, Vilniaus apskrityje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1,18 ha bendro ploto žemės sklypus: Nr. 527-1 – 0,18 ha, Nr. 527-2 – 0,23 ha, Nr. 527-3 – 0,77 ha žemės ūkio paskirčiai (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančius Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Užubraščio (Nr. 527-1), Šventininkų (Nr. 527-2), Gojaus (Nr. 527-3) kaimuose.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nepagrįstai pareiškėjas teigia, jog jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia jo ginčijami Tarnybos sprendimai, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. K., K. S. ir S. B. buvo suprojektuoti žemės sklypai bei atkurtos nuosavybės teisės. Teismo vertinimu, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, kadangi pretendentų sąrašai parengti ir žemės sklypai buvo suformuoti bei patvirtinti pagal ŽRĮ 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, pagal parengtus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus ir projektuojant lygiaverčius žemės sklypus perdavimui neatlygintinai nuosavybėn tretiesiems suinteresuotiems asmenims bei atkuriant jiems nuosavybės teises į žemę buvo pažeisti Atkūrimo įstatymo, ŽRĮ, Tvarkos ar Metodikos reikalavimai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ginčo žemės sklypai suformuoti ir nuosavybės teisės atkurtos asmenims, neturintiems teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė negalėjo nurodyti, ar tretieji suinteresuoti asmenys, kurių atžvilgiu ginčijami sprendimai, užėmė žemę, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra. Vien tik pareiškėjo abstraktūs teiginiai ir vertinimas, kad M. P. vardu turėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra į Užubraščio kaimą, negali paneigti Tarnybos argumentų, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Pareiškėjas nepateikė duomenų savo teiginiams, kad Užubrasčio kaimas buvo rėžinis, pagrįsti. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad šis kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, t. y. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (byloje aktuali 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 redakcija) 106 punktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, nustatė, kad atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik apskričių viršininko administracijos, bet ir savivaldybių administravimo subjektai, ir paskirsto šių viešojo administravimo sistemos subjektų kompetenciją. Metodinių nurodymų (Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997-10-31 įsakymas Nr. 634), susijusių su Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatų įgyvendinimu, 3.3 punkte nustatyta, kad teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių sklypų ribos, turi užtikrinti reikiamą sklypų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų. Pagal minėtus Metodinius nurodymus sklypai kartografuojami, kai jų vieta nėra aiški, nustatant žemėvaldas panaudojama įvairi planinė medžiaga. Metodinių nurodymų 5 punkte nurodyta, kad teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Atsižvelgus į šias nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-01-27 pažymoje Nr. 535 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nustatyta, kad pagal M. P., mirusios 1995-11-08, pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, į buvusio savininkės Z. S. nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus apskrities, Vilniaus rajone, Užubrasčio kaime 9,40 ha žemę ir pagal Atkūrimo įstatymą M. P. turi nuosavybės teisę į 9,40 ha žemės. Pažyma parengta pagal Vilniaus rajono ekspertų komisijos pasiūlymą-išvadą, patvirtintą 1996-04-10 protokolu Nr. 1. Pagal VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Trakų Vokės specialisto išduotą 1999-12-29 pažymėjimą Nr. 435 visa Z. S. iki nacionalizacijos valdyta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, nes 7,00 ha užimta valstiečių ūkiui skirta žemė, o 2,40 ha patenka į valstybinio miško teritoriją. Minėti duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad Užubrasčio kaimas buvo rėžinis, kadangi minėtoje pažymoje nurodomas konkretaus dydžio sklypas minėtame kaime. Ta aplinkybė, kad Tarnybos 2013-08-13 rašte Nr. 1SS-(7.5)-1715 nurodyta, jog pagal S. P. žemės sklypai nekartografuojami, kadangi Užubrasčio kaimas buvo rėžinis, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, t. y. kad 199-01-27 pažymoje bei 1999-12-29 pažymėjime nurodyta konkreti žemės sklypo dydis Užubrasčio kaime. Pareiškėjas tik savo vertinimu grindė poziciją, kad M. P. mirusiosios vardu turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kur atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, remiantis ginčijamais sprendimais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, remiantis byloje pateiktais Tarnybos duomenimis, darytina išvada, kad Užubrasčio kaimas nebuvo rėžinis kaimas. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad pareiškėjui bus atkurtos nuosavybės teisės (mirusiosios M. P. vardu) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus ir šiuo metu rengiama nuosavybės teisių atkūrimo byla, pareiškėjo atstovai šių aplinkybių neginčijo.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, tai jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų betikslis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1553/2012). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-42/2013). Tai atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pvz., 2015-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-492/2015.

Teismas, įvertinęs ginčijamų aktų turinį ir pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog jis turi subjektinę teisę ginčyti sprendimus, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims suprojektuoti sklypai ir atkurtos nuosavybės teisės, ir kad tokie sprendimai pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju reikalavimą panaikinti ginčijamų sprendimų dalis, pareiškėjas iš esmės grindė argumentu, kad Užubrasčio kaimas yra rėžinis ir nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims ne natūra, kadangi M. P. pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises natūra. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai nepagrindžia pareiškėjo suinteresuotumo šioje ginčo dalyje, kadangi pareiškėjas nenurodė konkrečios, jo nurodytu būdu gintinos teisės ar teisėto intereso, kuris yra pažeistas atkūrus tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. K., S. B. ir K. S. nuosavybės teises.

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dalių, t. y. 2002-11-13 sprendimo Nr. 41-1449, 2005-05-27 sprendimo Nr. 2.5-41-20524, 2008-08-20 sprendimo Nr. 2.5-41-28374, 2009-02-06 sprendimo Nr. 2.5-41-29514, 2011-12-22 sprendimo Nr. 48S-1675 panaikinimas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, nes M. P. bus atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus Nr. 392-1, Nr. 392-2, 392-3 ir Nr. 392-4. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas skundą grindė išimtinai prielaidomis, kurios negali sudaryti pagrindo naikinti ginčijamas sprendimų dalis.

Dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises

Pareiškėjas prašo atkurti mirusios M. P. vardu nuosavybės teises natūra į visą 9,40 ha žemės plotą, Užubrasčio kaime, Pagirių sen., Vilniaus r.

Remiantis elektroninėje byloje pateiktais Tarnybos duomenimis, nustatyta, kad M. P. Vilniaus rajono Trakų Vokės apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-12-23 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės jos motinos Z. S. iki 1940-07-22 žemės nacionalizavimo Vilniaus r., S. Trakų apyl., Užubraščio k., valdytą žemę, kuriame nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę kitame ūkyje, kur šiuo metu gyvena, t. y. Trakų r., Sarapiniškių k. (9,4 ha). M. P. mirė 1995-11-08. Jos turto paveldėtojas – pareiškėjas S. P. – tuometinės VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 1999-01-06 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 9,40 ha žemės ploto grąžinant žemę natūra arba kompensuojant mišku. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-01-27 pažymoje Nr. 535 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nustatyta, kad pagal M. P., mirusios 1995-11-08, pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, į buvusio savininkės Z. S. nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus apskrities, Vilniaus rajone, Užubrasčio kaime 9,40 ha žemę ir pagal Atkūrimo įstatymą M. P. turi nuosavybės teisę į 9,40 ha žemės. Pažyma parengta pagal Vilniaus rajono ekspertų komisijos pasiūlymą-išvadą, patvirtintą 1996-04-10 protokolu Nr. 1. Pagal VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Trakų Vokės specialisto išduotą 1999-12-29 pažymėjimą Nr. 435 visa Z. S. iki nacionalizacijos valdyta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, nes 7,00 ha užimta valstiečių ūkiui skirta žemė, o 2,40 ha patenka į valstybinio miško teritoriją (Trakų urėdija Lentvario girininkija). 2000 m. Projekto 5 priede 9 eiliškumo pretendentų sąraše 6 eilės numeriu nurodyta M. P. minėto miško sklypo išdėstymo ir ribų nesuderino. Vilniaus apskrities viršininko 2001-12-28 patvirtintoje VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistų parengtoje išvadoje Nr. 6178 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Išvada) nustatyta, kad Z. S. valdė nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrities Vilniaus rajone Užubrasčio kaime 9,40 ha žemės. Pagal susitarimą M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 9,40 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, iš kurios 7 ha užimta valstiečio ūkio žeme.

Pareiškėjas VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2006-06-08 pateikė prašymą, kuriuo prašė suprojektuoti žemės sklypą Didžiųjų Lygainių kadastro vietovėje Pagirių seniūnijoje. Suprojektuoto M. P. miško sklypo Nr. 176 3,10 ha ploto ir patvirtinto žemės projekte 2000-09-25 atsisakė (T. 2, l. 15).

Pareiškėjas VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2006-12-15 pateikė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Didžiųjų Lygainių k. v. Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Prašyme nurodė, kad savininkas M. P. Užubraščio kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone, nuosavybės teise turėjo 9,40 ha žemės (iš jos žemės ūkio naudmenų 9,40 ha, miško - ha, vandens telkinių - ha). Prie prašymo pridėjo 2001-12-28 Išvadą Nr. 6178 ir paso kopiją. 2001-12-28 išvada buvo įtraukta į 2006 m. pradėtą rengti Vilniaus rajono Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-01 įsakymu Nr. 2.3-11725-(41) patvirtinti Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės (miško) sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, sąrašai bei Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės sklypų sąrašas, kuriame 86-uoju numeriu nurodyta M. P., kurios vardu parengta Išvada pagal ŽRĮ 10 straipsnį priskirta 9-ajai eiliškumo grupei.

2008 m. Projekte M. P. buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 392-1, Nr. 392-2, 392-3 ir Nr. 392-4. Pareiškėjas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 grupės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje (eilės Nr. 64) pasirašė dėl žemės sklypų išdėstymo ir ribų suderinimo, pagal Metodikos 5 priedą, prie žemės sklypo paženklinimo nurodyta, kad sklypai tikslinami (T. 2, l. 38 – 41).

Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2011-12-31), 37–38 punkte nurodyta, kad kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę. Pretendentų sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje (toliau – 5 priedas). Pretendentui nesutikus su projektuojamu žemės sklypu, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas. Metodikos 36 punkte nustatyta tvarka organizuojamas papildomas pretendentų susirinkimas, į kurį pakartotinai kviečiami tie pretendentai, kurie anksčiau kviesti neatvyko į pretendentų susirinkimus arba kurie nesutiko su suprojektuotais žemės sklypais (nepasirašė žiniaraštyje (5 priedas) arba pareiškė pretenzijas. Byloje nustatyta, kad pagal Metodikos 5 priedą dėl projektuojamų sklypų ribų pareiškėjas pasirašė, jokių pretenzijų ar pastabų neįrašė. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas sutiko su projektuojamais žemės sklypais, kadangi nepareiškė pastabų ar pretenzijų raštu (Metodikos 86–87 punktai).

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas iš Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės sklypų sąrašo, patikslinto 2006-12-01 įsakymu Nr. 2.3-11725-(41), pasirinko keturis žemės ūkio paskirties žemės sklypus, savo pasirinkimą suderino, pasirašydamas Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje neginčijo, kad minėtus sklypus pasirinko ir pasirašė. Teismo vertinimu, 2008 m. Projekte M. P. suprojektuoti žemės sklypai Nr. 392-1, Nr. 392-2, 392-3 ir Nr. 392-4 buvo patvirtinti, o pareiškėjas ŽRĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka šio sprendimo neskundė.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atstovė M. P. detaliai teismo posėdyje nurodė faktines sklypų pasirinkimo aplinkybes, t. y. kad apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo žinoma, vyko susirašinėjimas su Tarnyba, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo tinkamai ginti galimai pažeistas teises, ginčydamas VAVA 2008-02-26 įsakymą Nr. 2.3-1888-(41), kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jei, jo manymu, netinkamai buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 392-1, Nr. 392-2, 392-3 ir Nr. 392-4. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai negali būti pagrindu atsakovę įpareigoti atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjas nepaneigė Tarnybos pateiktų duomenų.

Šioje byloje turi būti įvertinta ir teisėtų lūkesčių principo svarba. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarimas). Konstitucinis Teismas 2003-03-04, 2003-07-04 ir 2003-12-03 nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Taip pat yra reikšmingi teisingumo ir protingumo principai. Be to, ginče prioritetas teiktinas teisingumui, t. y. teisingo, o ne formalaus sprendimo priėmimui, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes.

Atsižvelgus į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 1999-01-06 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 9,40 ha žemės plotą grąžinant žemę natūra arba kompensuojant mišku, kad visa Z. S. iki nacionalizacijos valdyta žemė buvo priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra grąžinti nebuvo galimybės, kad apie parengtą Išvadą, kuria remiantis 2008 m. Projekte buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 392-1, Nr. 392-2, 392-3 ir Nr. 392-4, kuriuos pareiškėjas suderino, pasirašydamas Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje, žinojo ir tą aplinkybę, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir viešojo svarstymo metu pasiūlymų arba pretenzijų dėl minėtų suprojektuotų žemės sklypų nepateikė, o teisės aktai nenustato galimybės atsisakyti jau suprojektuotų žemės sklypų, kai yra patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises M. P. grąžinant žemę natūra yra nepagrįstas. Pareiškėjui bus atkurtos nuosavybės teisės (mirusiosios M. P. vardu) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus ir šiuo metu rengiama nuosavybės teisių atkūrimo byla.

Byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta A. N., kuri teismui su atsiliepimu pateikė pašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Minėtas prašymas yra nedetalizuotas, jame nenurodyta, kokio dydžio išlaidas ir pagal kokius dokumentus bei už kokias suteiktas teisines paslaugas, ji patyrė. A. N. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjamas, kadangi ji nepateikė prašymo raštu su detaliu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikta teisė, bet ne pareiga, pateikti atsiliepimą, šiuo atveju A. N. tokia teise pasinaudojo (ABTĮ 72 straipsnis).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė advokatė A. Saulėnienė pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-07-17 sprendimu Nr. (1.7)S-2201-2644-15 nuspręsta S. K. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje eI-9736-463/2016, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti paskirti advokatę Aušrą Saulėnienę. ABTĮ 45-1 straipsnis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Šiuo teismo sprendimu yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens S. K. teisės ir jis įgijo teisę į išlaidų atlyginimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-12-31 pažyma Nr. (4.22.)TPA-3505 patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 173,70 Eur. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į išlaidų atlyginimą, minėtoje pažymoje nurodyta suma valstybei priteistina iš pareiškėjo S. P..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45-1, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 173,70 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 70 euro centų) teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.