- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- e2-11981-559/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00656-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- L. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui L. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp Ž. M. ir L. Z. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, palikti ieškovei pavardę „M.“, o atsakovui – „Z.“.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)Marijampolės savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Sudarydamos santuoką, šalys tikėjosi sukurti šeimą, tačiau jų lūkesčiai nepasiteisino. Atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, buvimas atskirai nepadeda puoselėti šeimos santykių, skiriasi jų abiejų požiūris į šeimą ir bendrą gyvenimą. Sudarydami santuoką jie suklydo, santuoka yra tik formalumas. Santuokos sąlygas ir pareigas pažeidė abu sutuoktiniai. Jos ir atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo yra abipusė, kiekvienas iš jų netenkina kito sutuoktinio poreikių ir nesistengia vienas dėl kito ir kartu dėl bendros šeimos gerovės. Dėl to santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys yra darbingo amžiaus, be to santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nei ieškovė nei atsakovas neturi teisės į išlaikymą. Ieškovė su atsakovu yra sudarę povedybinę sutartį ir bendro nekilnojamojo turto ir transporto priemonių su atsakovu santuokoje neįgijo. Bendrų kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi.
Teismo posėdyje ieškovė Ž. M. iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus. Patikslino, kad su atsakovu bendrauti pradėjo prieš penkerius metus, po to santykiai buvo nutrūkę ir vėl bendravimas atsinaujino prieš pusantrų metų, kai atsakovas jau buvo nuteistas. Jai buvo žinoma, už kokias veikas atsakovas buvo nuteistas. Šiuo metu jie nusprendė, kad tas atstumas ir gyvenimas atskirai juos labai skiria ir abu nusprendė nutraukti santuoką. Per septynis santuokos mėnesius jie buvo susitikę apie penkis kartus. Kai susituokė, atsakovui buvo likę apie 4 metai laisvės atėmimo. Jos netenkina visa aplinka, kurią ji pamatė ir nusprendė nutraukti santuoką. Bendrų vaikų nėra. Ji turi nepilnametę dukrą. Santuokoje ji įgijo sodo namelį su sklypu. Povedybinėje sutartyje ji su atsakovu susitarė dėl visiško turto ir prievolių atskirumo. Apie atsakovo skolas ji nelabai ką žino.
Atsiliepimas
Atsakovas L. Z. į teismo posėdį neatvyko, šiuo metu jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovas visiškai sutiko su ieškovės reikalavimais, prašo ieškinį tenkinti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant arba dalyvaujant nuotoliniu būdu. Apie paskirtą teismo posėdį atsakovas tinkamai informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje tarp šalių nėra ginčo, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. Z. ir Ž. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų nėra. Ieškovė prašo nutraukti santuoką ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai pažeidė įstatymo nustatytas sutuoktinių pareigas, kiekvienas iš jų netenkina kito sutuoktinio poreikių ir nesistengia vienas dėl kito ir kartu dėl šeimos gerovės.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu L. Z. už padarytus tyčinius nusikaltimus buvo paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teikimas Nr. T-2247-288/2018). Šalių santuoka buvo sudaryta atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl realiai abu sutuoktinai neturėjo galimybės sukurti šeiminių santykių ir bendro gyvenimo, tinkamai atlikti sutuoktinio pareigas, t. y. sukurti šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą, būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju negali būti taikoma CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija dėl kito sutuoktinio kaltės, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, nes konkrečiu atveju, ieškovė sudarydama santuoką su atsakovu, žinojo, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jai taip pat buvo žinoma laisvės atėmimo bausmės trukmė. Šiuo atveju ieškovė pripažįsta ir savo kaltę dėl santuokos iširimo, nes nebuvo pakankamai lojali kito sutuoktinio atžvilgiu, pripažino suklydusi sudarydama su atsakovu santuoką, nes abiejų šalių buvimas atskirai, nesudaro galimybės sukurti šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindą.
Atsakovas visiškai sutinka su ieškovės reikalavimu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei abiejų sutuoktinių valią, šalių santuoka nutrauktina, pripažįstant kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai nei vienas iš jų neturi teisės reikalauti iš kito sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Taip pat CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gali priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo atveju ieškovė nereiškia reikalavimų atlyginti žalą ar priteisti jai materialinį išlaikymą.
Sudarę santuoką, sutuoktiniai 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį (patvirtinta Marijampolės 1-jame notaro biure reg. Nr. DŽM-3585), kurioje šalys susitarė dėl visiško atskirumo turto teisinio rėžimo po šios sutarties sudarymo, t. y. visas turtas, turtinės teisės ir prievolės, įgyti po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, pripažįstami bendrąja sutuoktinių nuosavybe, o turtas, įgytas iki santuokos sudarymo ir įgytas po šios sutarties sudarymo, laikomas to sutuoktinio, kurio vardu jis yra įgytas, asmenine nuosavybe. Sutuoktiniai taip pat susitarė, kad asmeninio turto teisinis režimas bus taikomas ir prievolėms, atsiradusioms po šios sutarties įsigaliojimo.
VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu nėra įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių, o atsakovė po santuokos sudarymo 2020 m. vasario 5 d. įgijo sodo žemės sklypą su jame esančiais statiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), bei 2020 m. vasario 19 d. įgijo transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors šis turtas buvo įgytas santuokoje, tačiau atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo 13 d. Vedybų (povedybinėje) sutartyje nustatytą turto teisinį režimą, laikytinas asmeniniu ieškovės turtu, todėl nutraukiant santuoką, šis turtas nedalintinas.
Šalys bendrų įsipareigojimų kreditoriams neįgijo, o atsakovo prievolės, įgytos iki santuokos sudarymo, yra atsakovo asmeninės prievolės ir nutraukiant santuoką, šių prievolių padalinimo klausimas nesprendžiamas.
Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama (iki)santuokinė pavardė „M.“, o atsakovui paliekama jo prigimtinė pavardė „Z.“.
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis), ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje (75 Eur sumokėto žyminio mokesčio) paliekamos nepaskirstytos ir iš atsakovo nepriteistinos. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai šaliai, neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios priteistinos valstybei išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę „Z.“, moteriai palikti (iki)santuokinę pavardę „M.“.
Sprendimo kopiją per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.