Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. I. S. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I. S., būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) vadovu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2024 m. liepos 30 d., ir žinodamas, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus bei neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1086-886/2024 iškėlė bankroto (nemokumo) bylą MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI prie FM 2024 m. birželio 25 d. pareiškimą. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2024 m. liepos 24 d.

VMI prie FM su Bendrija buvo sudariusi tris mokestinės paskolos sutartis:

1) 2022 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrijos 17 022,00 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d.

2) 2022 m. liepos 28 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrijos 11 596,00 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2023 m. kovo 25 d.

3) 2022 m. lapkričio 3 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrijos 13 476,00 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2023 m. birželio 25 d.

Minėtos mokestinės paskolos sutartys, Bendrijai jų nevykdant, VMI prie FM 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir VMI prie FM 2023 m. balandžio 6 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos.

Pažymėtina, kad Bendrija, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.

VMI prie FM siekdama nustatyti Bendrijos įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis 2024 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (23.3-08 Mr) RNA-14538 kreipėsi į „Swedbank“, AB (toliau – Bankas), prašydama pateikti informaciją apie Bendrijos banke esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki informacijos pateikimo dienos bei pateikti informaciją apie Bendrijai suteiktas paskolas, paskolų likučius ir paskolų grąžinimo terminus. Bankas 2024 m. gegužės 8 d. raštu Nr. S/3735 pateikė Bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 6 d. VMI prie FM išanalizavusi Bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatė, kad Bendrija laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. nesilaikė anksčiau nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos.

Finansinės operacijos ir pridėti „Swedbank“, AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai pagrindžia faktą, kad buvęs Bendrijos vadovas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. liepos 7 d. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su Bendrijos kreditoriais, kurie pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI prie FM ir būtent dėl tokių buvusių Bendrijos vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI prie FM interesai.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad mažosios bendrijos vadovas organizuoja mažosios bendrijos veiklą, o tai reiškia, kad už Bendrijos piniginių srautų tvarkymą yra atsakingas Bendrijos vadovas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. I. S. procesiniai dokumentai, tai yra pareiškimas su priedais ir teismo šaukimas buvo įteikti tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. I. S. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ši teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamu atveju išanalizavus pateiktas finansines operacijas ir AB „Swedbank“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad Bendrijos banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų mokėjimų dokumentų matyti, kad mokėjimai iš bendrovės sąskaitos pažeidė atsiskaitymo eiliškumą. Bendrijos vadovas S. I. S. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių S. I. S. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog S. I. S. nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2024 m. liepos 30 d. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus bei neįvykdė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.

Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įvertina skirtinos nuobaudos individualizavimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019). S. I. S. padarė administracinį nusižengimą, jam skirtina nuobauda, kuri turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumą tam, kad įmonė galėtų tęsti veiklą, uždirbti pajamas bei būtų atkurtas įmonės mokumas, atsiskaityta su valstybės biudžetu, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta S. I. S. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutaria:

S. I. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.