Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1727/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-31
Bylos Nr.: 2A-1727/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“

Kategorijos

52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
127.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1727/2012Procesinio sprendimo kategorijos 52.3, 127.9(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1927-340/2012 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ASF“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „ Jungtinės architektų dirbtuvės“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 026 591,50 Lt skolos pagal šalių 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį ir papildomus susitarimus. Ieškovas nurodė, kad šalys pasirašė statybos rangos sutartį Nr. Reg-014-53-06 dėl VĮ Registrų centras administracinio komercinio komplekso korpuso C fasadų įrengimo iki 2007 m. liepos 1 d.; prie statybų rangos sutarties buvo sudaryti susitarimai Nr. 01, 03 ir 04 dėl papildomų rangos darbų, nenumatytų rangos sutartyje. Darbai buvo atlikti, pastatas buvo Valstybinės statybos priežiūros komisijos priimtas, todėl pagal CK 6.39 str. 2 d. laikytina, kad darbai atlikti kokybiškai; atsakovui kilo pareiga už juos atsiskaityti. Tačiau nuo 2010 m. liepos 2 d. atsakovas jokių mokėjimų ieškovui nei tiesiogiai, nei pagal užskaitą subrangovams nevykdo. Ieškovo reikalavimo sumą sudaro du skirtingo pobūdžio reikalavimai: 305 703,57 Lt, nesumokėtų pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00003225 ir 00003226, ir 720 887,93 Lt, atsakovo sulaikyti 5 proc. nuo sumokėtų sumų. Atsakovo užsakytos ekspertizės duomenimis, statybos darbų defektų ištaisymas kainuotų 104 653,61 Lt su PVM, todėl ieškovas nesutinka, kad atsakovas pagrįstai įskaitė 740 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad apmokant už atliktus darbus pagal ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras, remiantis sutarties 9.10 punktu, iš kiekvienos mokamos sumos buvo sulaikyti 5 proc., kuriuos atsakovas turėtų sumokėti per 15 dienų nuo baigiamojo darbų etapo atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos iš draudimo bendrovės pateikimo datos, iš viso iš mokamų sumų buvo sulaikyta 720 887,93 Lt. Be to, ieškovas vėlavo atlikti statybos darbus, darbus atliko nekokybiškai. Užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui, sumą, reikalingą darbų trūkumams pašalinti (CK 6.131 str.). Pastatas – (duomenys neskelbtini) Valstybinei priežiūros komisijai buvo galutinai priduotas 2008 m. spalio 10 d.; po to išryškėjo daug ieškovo atliktų darbų trūkumų, kurie pastato pridavimo metu nebuvo užfiksuoti. Prasidėjus lietui, nuomininko patalpos buvo užliejamos vandeniu. Atsakovas ne kartą įspėjo ieškovą, kad pradės šalinti trūkumus savo jėgomis. Kadangi situacija nepasikeitė, atsakovas kreipėsi dėl ekspertizės atlikimo; apie ekspertizę ieškovas buvo informuotas. 2011 m. sausio 25 d. buvo atlikta objekto apžiūra, kurioje dalyvavo ir ieškovas. Ekspertas pateikė išvadą, kad defektų ištaisymas (fasado remontas iš naujo užhermetinant visą aliuminio fasado sistemą) yra 740 000 Lt. 2011 m. balandžio 13 d. pareiškimu atsakovas atliko vienašalį įskaitymą, tai yra įskaitė 720 887,93 Lt mokėjimo prievolę pagal 2006 m. gruodžio 12 d. statybos rangos sutartį bei 19 122,07 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. statybos subrangos sutartį, iš viso atliko įskaitymą 740 000 Lt sumai. Ieškovas taip pat reikalauja 305 703,57 Lt už atliktus darbus 2009 m. vasario mėn. Tačiau darbai taip pat buvo atlikti nekokybiškai, todėl atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos - faktūros buvo ieškovui grąžinti; vienašališko pasirašyto akto CK 6.694 str. 4 d. ieškovas atsakovui nepateikė, todėl atsakovui nekilo pareiga sumokėti už atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 1 026 591,50 Lt skolos pagal šalių 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį ir papildomus susitarimus ir iš atsakovo valstybei 14 265, 91 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą bei 29,70 Lt dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimo suma susideda iš dviejų skirtingo pobūdžio reikalavimų – 305 703,57 Lt, nesumokėtų pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00003225 ir 00003226, ir 720 887,93 Lt, atsakovo sulaikyti 5 proc. nuo sumokėtų sumų, vėliau atsakovo įskaitytų 2011 m. balandžio 13 d. pareiškimu dėl reikalavimų įskaitymo. Taip pat nustatė, kad atsakovas grindžia prievolės atsiskaityti už atliktus statybos darbus nebuvimą dviem pagrindais: atsakovas 2011 m. balandžio 13 d. tinkamai atliko 740 000 Lt priešinių reikalavimų įskaitymą, todėl prievolė pasibaigė; darbai, atlikti 2009 m. vasario mėn., nebuvo ieškovo tinkamai priduoti, todėl atsakovui nekilo pareiga už juos sumokėti ieškovui 305 703,57 Lt.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo atlikto priešinio reikalavimo įskaitymo, nurodė, kad atsakovas neginčija, jog ieškovas nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. atliko darbų už 18 400 208,18 Lt; darbai buvo perduoti užsakovui (atsakovui) darbų priėmimo-perdavimo aktais, buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros; rangovui buvo sumokėta 17 679 320,25 Lt už atliktus darbus, likusi suma – 720 887,83 Lt buvo sulaikyta šalių rangos sutarties 9.10 punkto pagrindu. Taip pat nurodė, kad pagal šalių sutarties 9.10 punktą iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 5 proc., kuriuos sumoka po 15 dienų po baigiamojo darbų etapo atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos (paskutinio darbų etapo apmokėjimui) pagal 12.4 punktą iš draudimo bendrovės pateikimo datos; sutarties 12.4 punktas numato, kad rangovo pagal sutartį atliktų darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštas galioja 1 (vienerius) metus nuo statinio užbaigimo dienos. Nustatė, kad pastatas buvo galutinai priduotas 2008 m. spalio 10 d., kas, teismo nuomone, lemia, jog atsakovo teisė sulaikyti 5 proc. iš kiekvienos pagal PVM sąskaitą faktūrą mokamos sumos atsakovui išnyko 2009 m. spalio mėn. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu atsakovui kilo prievolė sumokėti ieškovui likusią sumą už tinkamai atliktus ir priimtus darbus (CK 6.687 str.), ko atsakovas iš esmės neginčija, o atsikirtimus grindžia įskaitymu.

Pažymėjo, kad atsakovas taip pat neginčija, kad pastato pridavimo Valstybinei statybos priežiūros komisijai metu 2008 m. spalio 10 d. ieškovo darbų trūkumai užfiksuoti nebuvo. Teismas darė išvadą, kad ieškovo darbų trūkumai, užfiksuoti iki pastato pridavimo, buvo ieškovo pašalinti įstatymo ir šalių rangos sutarties numatyta tvarka. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nurodė, jog trūkumai paaiškėjo garantinio laikotarpio metu. Atkreipė dėmesį, kad tarp šalių kilo ginčas dėl šių defektų šalinimo tvarkos - ieškovas 2010 m. rugpjūčio 28 d. raštu sustabdė prievolės taisyti darbų trūkumus vykdymą, motyvuodamas, kad atsakovas nepagrįstai vengia atsiskaityti už atliktus darbus 305 703,57 Lt bei prašydamas sumokėti pusę sulaikytos sumos – 416 570,33 Lt. 2010 m. lapkričio 2 d. atsakovas sudarė su UAB „KG Construktions“ sutartį dėl pastato išorės fasadų hermetinimo darbų, šalinant kitų rangovų anksčiau atliktų darbų trūkumus, atsižvelgiant ir į sistemos tiekėjo rekomendacijas; prie sutarties pridėtos lokalinės sąmatos duomenimis, buvo numatytas 8 000 kv.m ploto fasadų remontas, jo kaina 611 570,25 Lt. 2011 m. balandžio 5 d. atsakovo užsakymu buvo atlikta ekspertizė. Teismas pažymėjo, kad atsakovo užsakymu atliktos ekspertizės aktas vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Ekspertas nustatė, kad defektų ištaisymo (fasado remonto iš naujo užhermetinant visą aliuminio fasado sistemą) kaina yra 740 000 Lt su PVM; taisymo darbų vertė eksperto buvo nustatyta atsižvelgiant į UAB „KG Construktions“ pateiktą sąmatą. Defektų ištaisymo kaina tose vietose, kuriose nustatytas vandens prasiskverbimas į pastato vidaus konstrukcijas ir patalpas yra 80 138,24 Lt su PVM, užsandarinimo visų apiplovimo įrangos ir konsolių kaina yra 24 515,37 Lt, t. y. ekspertizės metu užfiksuotų defektų ištaisymas kainuotų 104 653,64 Lt su PVM. 2011 balandžio 13 d. raštu Nr. S-1728 atsakovas pareiškė, kad įskaito savo reikalavimą dėl 740 000 Lt defektų ištaisymui už 720 887,93 Lt skolą ieškovui pagal šalių statybos rangos sutartį. Teismo vertinimu, šis atsakovo pareiškimas apie įskaitymą neatitiko CK 6.131 str. nuostatų. Išaiškino, kad įskaitymas yra vienas iš įstatymo nustatytų prievolių pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 str. 1 d.); įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos šalies valios; tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai ir priešpriešiniai, galiojantis ir vykdytini. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo reikalavimas ieškovui dėl 720 887,83 Lt nėra galiojantis. Nurodė, kad šalių statybos rangos sutartis nesuteikia užsakovui (atsakovui) teisės reikalauti iš rangovo atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad šalių rangos sutartis nėra nutraukta; pagal statybos rangos sutarties 12.2 punkto sąlygas rangovas suteikė 10 metų garantiją nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos paslėptiems darbams, atvirai montuojamiems – 5 metus; sutarties 12.3 p. įsipareigojo šalinti garantinio metu paaiškėjusius trūkumus, t. y. pagal šalių sutarties sąlygas, paaiškėjus trūkumams, ieškovas privalo juos pašalinti pagal sutartį; sutartis nesuteikia atsakovui teisės pašalinti darbų trūkumus ieškovo (rangovo) sąskaita, t. y. prievolės sumokėti 740 000 Lt už darbų trūkumų šalinimą pareiškimo apie prievolių įskaitymą dieną ieškovas neturėjo. Pažymėjo, kad duomenų, jog atsakovas realiai patyrė 740 000 Lt darbų trūkumo šalinimo išlaidų taip pat nėra, t. y. atsakovas ketino įskaityti būsimus galimus nuostolius dėl darbų trūkumų šalinimo. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas darė išvadą, kad atsakovo 2011 m. balandžio 13 d. pareiškimas nesukelia CK 6.130 str. 1 d. numatytų teisinių pasekmių ir atsakovo prievolė ieškovui sumokėti 720 887,83 Lt už atliktus ir priimtus darbus yra galiojanti.

Teismas, pasisakydamas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00003225 ir 00003226, nustatė, kad ieškovas nurodė, jog atsakovas nesumokėjo ieškovui 305 703,57 Lt pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00003225 ir 00003226 už darbus, atliktus 2009 m. vasario mėn.; atsakovas grąžindavo atliktų darbų aktus nepasirašytus; ieškovas aktus perrašinėdavo ir iš naujo teikdavo atsakovui; aktus atsakovo atsakingam darbuotojui pavyko įteikti tik 2009 m. gegužės 7 d. Taip pat nustatė, kad atsakovas, atsikirsdamas į šį ieškinio reikalavimą, nurodė, kad šalių statybos rangos sutarties 9.2 punktas numato užsakovo teisę nepriimti atliktų darbų aktų ir jų nepasirašyti, jeigu rangovas nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties įsipareigojimus; ieškovo darbo kokybė buvo nepatenkinama, buvo nustatyta daug trūkumų, buvo problemų su jų šalinimu, t. y. pagal sutarties sąlygas atsakovas turėjo teisę nepriimti ieškovo siunčiamus atliktų darbų aktus; be tinkamo atliktų darbų priėmimo pareiga atsiskaityti atsakovui nekilo. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija ir pažymėjo, kad toks šalių sutarties 9.2 punkto aiškinimas prieštarauja CK 6.662 str. 1 d.; įstatymas imperatyviai numato užsakovo pareigą dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą); pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbo rezultatų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo pranešti apie tai rangovui. Pažymėjo, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Vertino, kad atsakovas grąžindamas ieškovo siunčiamus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras dėl jų tariamų formalių trūkumų ir tuo pagrindu vengdamas už atliktus darbus apmokėti, elgėsi nesąžiningai, pažeidė įstatymo numatytą užsakovo pareigą priimti atliktus darbus pagal ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus. Nustatė, kad pagal tą patį šalių rangos sutarties 9.2 punktą, galutinis darbų atlikimas fiksuojamas surašant atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo rangovas ir užsakovas; atliktų darbų aktus užsakovas priima ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos ir privalo pasirašyti juos ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 darbo dienas. Pažymėjo, jog, esant ginčytinoms pozicijoms, atliktų darbų aktą būtina pasirašyti tuo pačiu terminu, nurodant ginčo priežastis bei sutartyje numatytu terminu sumokėti už neginčytiną dalį, t. y. ir šalių rangos sutartis numato užsakovo prievolę priimti atliktus darbus, esant darbų trūkumams, juos nurodyti akte. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas vertino ieškovo 2009 m. gegužės 7 d. pateiktus atsakovui atliktų darbų aktus kaip rangovo (ieškovo) vienašališkai pasirašytus ir konstatavo, kad ieškovo vienašališkai pasirašyti aktai sukelia atsakovui prievolę sumokėti 305 703,57 Lt skolą pagal kartu su aktais pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00003225 ir 00003226.

Apibendrindamas, teismas darė išvadą, kad atsakovas netinkamai, ne pagal šalių rangos sutarties nuostatas realizavo savo teisę reikalauti trūkumų, paaiškėjusių garantinio termino metu, pašalinimo, todėl ieškinį tenkino visa apimtimi.

Nurodė, kad ieškovas, kaip restruktūrizuojama bendrovė, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamoje byloje (CPK 83 str. 8 p.), todėl patenkinus ieškinį visiškai, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybei (CPK 96 str. 1 d.), taip pat priteisiamos valstybei procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje (29,70 Lt) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Pažymėjo, kad duomenų apie šalių patirtas atstovavimo išlaidas byloje nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Vėtrūna“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Šalių pasirašytos Statybos rangos sutarties 10.7 ir 10.8 p. numatyta, kad jeigu rangovas (ieškovas) per užsakovo (apelianto) nustatytą protingą terminą nepašalina defektų, nustatytų garantinio laikotarpio metu, rangovas (ieškovas) įsipareigoja sumokėti užsakovui (apeliantui) baudą bei atlyginti užsakovo (apelianto) išlaidas, susijusias su defektų šalinimu bei užsakovo (apelianto) patirtus nuostolius. Paminėti punktai aiškiai numato apelianto teisę reikalauti iš ieškovo trūkumų/defektų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad CK 6.664 str. 3 d. numatyta imperatyvi ieškovo pareiga atlyginti apeliantui defektų šalinimo išlaidas. Be to, ieškovas nesugebėjo pašalinti išaiškėjusių defektų per sutartyje nustatytus, šalių sutartus ar net paties ieškovo nurodytus terminus (Sutarties 6.2.1, 6.2.18, 12.3 punktai). Užfiksavus vis naujus defektus, ieškovas įsipareigodavo juos ištaisyti per nustatytą terminą ar netgi pats nurodydavo terminą, per kurį ištaisys nekokybiškus darbus, tačiau didžioji dalis defektų taip ir nebuvo sutvarkyti. Lyjant lietui objekte vėl būdavo fiksuojami nauji arba tose pačiose sutvarkytose vietose, tai yra seni, pasak ieškovo ištaisyti, defektai (apelianto rašytų pretenzijų, pranešimų kopijos-2011-06-23 atsiliepimo priedas Nr. 7). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių statybos rangos sutartis nesuteikia užsakovui (apeliantui) teisės reikalauti iš rangovo atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto reikalavimas ieškovui dėl 720 887,83 Lt nėra galiojantis, nes šalių rangos sutartis nėra nutraukta. Reikalavimas nutraukti statybos rangos sutartį, kad būtų galima reikalauti iš ieškovo defektų šalinimo išlaidų, šiuo atveju yra neadekvatus. Ginčas su ieškovu kilo ne dėl visų statybos rangos sutarties darbų, o dėl tam tikros grupės darbų, tai yra lauko aliuminio ir berėmio stiklo konstrukcijų montavimo darbų. Pažymėtina, kad CK 6.664 str. 3 d. numatyta imperatyvi ieškovo pareiga atlyginti apeliantui defektų šalinimo išlaidas nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo/nenutraukimo fakto.

3. Teismas nieko nepasisako apie tai, kad jau nuo 2008 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) užfiksuota eilė ieškovo atliktų lauko aliuminio ir berėmio stiklo konstrukcijų montavimo darbų defektų. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei šalių susitarimą dėl rangovo pareigos šalinti per garantinį laikotarpį atsiradusius trūkumus, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju užsakovui nenurodžius trūkumų, jis nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs ir negalėjo būti nustatyti pastato pripažinimo tinkamu naudoti metu. Šalių pasirašytos statybos rangos sutarties dalykas - fasado įrengimas statinio apsaugai nuo atmosferinių kritulių poveikio. Fasado įrengimas apsunkina galimybę fiksuoti galimus darbų trūkumus atliktų darbų priėmimo metu, todėl atmosferiniu krituliu poveikyje paaiškėję darbų trūkumai pagristai gali būti vertinami kaip nebuvę akivaizdūs darbų priėmimo metu.

Teismas nieko nepasisako ir apie tai, kad ieškovas nevykdė sutartyje numatyto įsipareigojimo, tai yra nešalino nustatytų jo atliktų darbų defektų. Tai, kad ieškovas defektus šalino vangiai, pašalinti defektai vėl atsinaujindavo, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) valdytojo UAB „Nekilnojamojo turto gama“ rašyti raštai.

Ieškovas draudimo bendrovės garantijos nepateikė, todėl apeliantas sulaikė pinigus kaip garantiją, kad ieškovas tinkamai vykdys garantinius įsipareigojimus (Sutarties 12.4 punktas). Teismas nurodo, kad sulaikytai sumai išmokėti prievolė atsirado 2009 m. spalio mėnesį, tačiau nevertina, kad ieškovas savo įsipareigojimų nevykdė, garantinio laikotarpio metu nustatytų defektų nešalino, o statybos rangos sutartis numato apelianto teisę sulaikyti mokėjimus jeigu rangovas (ieškovas) neištaiso atliktų darbų defektų (Sutarties 9.13.1 punktas).

Teismas laikė, kad po statinio pripažinimo tinkamu naudoti baigėsi statinio statybos laikotarpis ir prasidėjo garantinis laikotarpis, kurio metu ieškovas privalo ištaisyti paaiškėjusius savo darbo trūkumus. Iš sprendimo matyti, jog teismas laikė, kad sulaikyti mokėjimus apeliantas pagal statybos rangos sutarties 9.13.1. punktą turėjo teisę tik dėl neištaisytų statybos laikotarpio defektų, o dėl garantinio laikotarpio metu paaiškėjusių defektų už statybos darbus mokėtinų sumų sulaikyti apeliantas neturėjo teisės. Toks sutarties aiškinimas nėra pagrįstas, visų pirma, dėl to, kad tokių nuostatų statybos rangos sutartyje nėra.

Pagal Statybos rangos sutarties 9.10. ir 9.13.1. punktus Apeliantas turi teisę sulaikyti mokėjimus, jeigu ieškovas nepateikia atliktų darbų garantinio laikotarpio laidavimo rašto (Statybos rangos sutarties 12.4. p.) ir neištaiso atliktų darbų defektų. Laidavimo rašto ieškovas nepateikė, todėl mokėjimai buvo pagrįstai sulaikyti metams. Per šiuos metus paaiškėjo, kad ieškovo įrengtas statinio fasadas yra nesandarus, per jį sunkiasi vanduo ir šį padėtis yra susidariusi dėl ieškovo atliktų darbų defektų. Ieškovas pastarosios aplinkybės neginčija, sutinka šalinti defektus, tačiau reikalauja sumokėti sulaikytus pinigus. Toks ieškovo reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu, nes pagal statybos rangos sutarties 9.13.1 punktą sulaikyti pinigai turi būti išmokami ne prieš defektų ištaisymą, o po jo. Pastarojoje sutartinėje nuostatoje nėra aptarta, kuomet turi paaiškėti defektai - iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, ar po to. Be to, 2009 m. spalio 19 d. ieškovas buvo įspėtas raštu, kad jeigu ir toliau nešalins defektų, apeliantas defektų šalinimą perduos kitam rangovui, patirtas išlaidas išskaičiuos iš sulaikytų ieškovui mokėtinų pinigų. Dėl šios priežasties vertintina, kad apeliantas sulaikymo teise pasinaudojo pagrįstai ir teisėtai.

4. Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas. Ieškovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, paprastai tokios bylos baigiasi įmonės bankrotu. Išreikalauti, kad ieškovas savo lėšomis ištaisytų defektus nėra realios galimybės. Skundžiamu teismo sprendimu apeliantas yra verčiamas sumokėti pinigus už netinkamai atliktus darbus, paliekant apeliantui visą ieškovo pridarytų darbų trūkumų šalinimo naštą. Toks teismo sprendimas suteikia nepagrįstą pranašumą ieškovui ir smarkiai pablogina apelianto padėtį.

5. Lietuvos Teismų formuojamoje praktikoje pripažįstama galimybė prisiteisti ir nukentėjusios šalies patirtas išlaidas ir kaštus, kurie dar turi būti jos patirti, siekiant atsidurti tokioje padėtyje, kokioje teisėtai ji turėjo būti. Dėl šios priežasties teismo motyvas, kad duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas realiai patyrė 740 000 Lt darbų trūkumo šalinimo išlaidų nėra, tai yra atsakovas ketino įskaityti būsimus galimus nuostolius dėl darbų trūkumų šalinimo, yra nepagrįstas.

6. Pareiga apmokėti už atliktus darbus atsiranda rangovui (ieškovui) tinkamai pridavus darbus. Darbai 305 703,67 Lt sumai nustatyta tvarka nepriduoti. CK 6.694 str. 4 d. numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Statybos rangos sutarties 9.2 p. numato, kad darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu. Minėtame sutarties punkte numatyta užsakovo teisė nepriimti atliktų darbų aktų ir jų nepasirašyti, jeigu rangovas nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties įsipareigojimus. Ieškovo atliekamų darbų trūkumai pradėti fiksuoti ieškovui vykdant darbus, tai yra nuo 2008 metų balandžio mėnesio ir fiksuojami iki šiol. Įsipareigojimą šalinti nustatytus trūkumus ieškovas vykdė netinkamai. Tarp šalių pasirašytos sutarties 9.2 p. numatyta, kad užsakovas privalo pasirašyti atliktų darbų aktus ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 darbo dienas. Sąlygos, kad užsakovui nepasirašius akto ar nepateikus nesutikimo, aktas skaitomas pasirašytas vienašališkai, nenumatyta. Apie tai, kad ieškovas aktus pasirašė vienašališkai, atsakovas nebuvo informuotas, dėl ko neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl aktų pripažinimo negaliojančiais. CK 6.655 str. 1 d. numato užsakovo pareigą apmokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytą kainą su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas nepateikė tokio darbų rezultato, kokio apeliantas tikėjosi, dėl ko apeliantui padaryta žala.

Atsiliepimas

Ieškovas RUAB „ASF“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovas iš esmės pakartoja argumentus, kuriuos nurodė savo ieškinyje, taip pat nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir jame išdėstytiems motyvams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievoles bendradarbiauti su kita šalimi.

Sprendžiant šalių ginčą yra reikšmingos 2006 m. gruodžio mėn. 4 d. pasirašytos statybos rangos sutarties tarp užsakovo UAB ,,Vėtrūna“ ir rangovo RUAB ,,ASF“ nuostatos reglamentuojančios šalių įsipareigojimus, darbų atlikimą ir pridavimą, atsiskaitymus ir mokėjimus pagal sutartį bei garantijas.

Konkrečiai pagal statybos rangos sutarties 6.1.1 p. užsakovas UAB ,,Vėtrūna“ organizuoja objekto statybą, įsipareigoja finansuoti statybą sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Jis yra atsakingas už statybos techninę ir autorinę priežiūrą, kontroliuoja atliekamų darbų kokybę (6.1.2 ir 6.1.8 punktai).

Šalių susitarimu nustatyta, kad iš kiekvienos mokomos sumos užsakovas sulaiko penkis procentus, kuriuos sumoka po 15 d. po baigiamojo darbų etapo, nurodyto kalendoriniame grafike, atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos. Nustatyta, kad baigiamasis darbų atlikimo aktas buvo pasirašytas 2008 m. spalio 10 d., atsakovas jokių statybos darbų trūkumų nenurodė t. y. pripažino, kad atlikti darbai yra tinkamos kokybės.

Nuosekliai vykdant įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį (9.2, 9.6, 9.10 p.) užsakovas UAB ,,Vėtrūna“ turėjo galutinai su ieškovu atsiskaityti, t. y. sumokėti 720 887,83 Lt, turint omenyje, kad sutarties 12.4 p. numato, kad rangovo pagal sutartį atliktų darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštas galiojo vienerius metus nuo statinio užbaigimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

Atsakovas nurodė, kad po pastato – (duomenys neskelbtini) pridavimo valstybinei komisijai, išryškėjo ieškovo atliktų darbų trūkumai.

Ieškovas pripažįsta užsakovo teisę pareikšti rangovui reikalavimus dėl darbų, atliktų pagal rangos sutartį, trūkumus ir nuostolių atlyginimo per garantinį laikotarpį kaip ir numato sutartis. Užsakovas šiuo atveju privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti Lietuvos Respublikos CK 6.697 str. 3 d. nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-652/2004).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo iniciatyva atlikta ekspertizė yra rašytinis įrodymas ir suformuluotos ekspertizės išvados turi būti vertinamos pagal Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reikalavimus. Pažymėtina, kad akte nurodytos išvados dėl vandens pratekėjimo per pastato konstrukcijas į pastatą nėra kategoriškos. Pratekėjimai galėjo atsirasti ir dėl pačio atsakovo veiksmų, pavyzdžiui dėl nekokybiškai paklotos ruloninės stogo dangos, kurią klojo pats atsakovas. Kaip minėta, ieškovas iš esmės sutinka ištaisyti nustatytus defektus protingų paskaičiavimų ribose. Ekspertas nurodė, kad nėra įmanoma nustatyti kokie konkrečiai defektai lėmė pasekmes – vandens prasiskverbimą į pastato konstrukcijas ir patalpas. Atlikus fasado dalių remontą, t. y. ištaisius defektus ir užsandarinus konstrukcijas, nėra garantijos, jog vandens prasiskverbimas pro pastatų fasadus neatsiras kitose fasadų dalyse (b. l. 126-231, T. 3). Atsakovas nėra šioje byloje pareiškęs priešieškinio dėl statybos ar garantinio termino metu atsiradusių rangovo atliktų statybos darbų trūkumų, tačiau 2011 m. balandžio 13 d. pareiškė, kad įskaito savo reikalavimą dėl 740 tūkst. litų defektų ištaisymui už 720 887,93 Lt skolą ieškovui pagal statybos rangos sutartį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas įskaitymas neatitinka Lietuvos Respublikos CK 6.131 str. reikalavimų. Įstatymo prasme įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos šalies valios: tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai ir priešpriešiniai, galiojantys ir vykdytini. Ieškovas neatsisako vykdyti įsipareigojimus pagal statybos rangos sutarties 12.2 punkto reikalavimus, kurie numato ieškovo pareigą šalinti garantinio termino metu atsiradusius defektus tame tarpe ir dėl nesandarios fasado konstrukcijos.

Pažymėtina, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, tame tarpe ir įskaityti reikalavimus. Kaip minėta, UAB ,,ASF“ 2009 m. lapkričio 3 d. iškelta restruktūrizavimo byla (b. l.177-178,T1.), akivaizdu, kad atsakovas atlikęs vienašalį įskaitymą pažeidė įstatymo reikalavimus, todėl atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 720 8887,83 Lt už atliktus darbus yra galiojanti.

Be to, atsakovas UAB ,,Vėtrūna“ sumokėjo RUAB ,,ASF“ už atliktus darbus pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00003225 ir 00003226 už darbus, atliktus 2009 m. vasario mėn. (b. l. 158, 163, T. 1) 305 703,57 Lt.

Pagal teisinį reguliavimą užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatą, kad įsitikintų, ar nėra akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali objekto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai užsakovas, priėmęs darbą, jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju atsakovas grąžindavo atliktų darbų aktus nepasirašytus ir tik po didelių pastangų atliktų darbų aktai atsakovui buvo įteikti 2009 m. gegužės 7 d. (b. l. 56, T. 4). Atsakovas UAB ,,Vėtrūna“ nurodo, kad pagal sutarties sąlygas jis turėjo teisę nepriimti ieškovo siunčiamų atliktų darbų aktą, nes rangovas netinkamai vykdė įsipareigojimus, buvo nustatyti darbų trūkumai dėl kokybės. Kaip minėta, šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį.

Pagal statybos rangos sutarties 9.2 p. darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu, kuriuos užsakovas priima ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos ir privalo pasirašyti juos arba pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 darbo dienas. Esant ginčytinoms pozicijoms, atliktų darbų aktą būtina pasirašyti tuo pačiu terminu, nurodant ginčo priežastis bei sutartyje numatytu terminu sumokėti už neginčytiną dalį. Akivaizdu, kad atsakovas pažeidė įstatymo nustatytą pareigą priimti atliktus darbus pagal ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangovo vienašališkai pasirašyti aktai sukelia atsakovui prievolę sumokėti įsiskolinimą pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras Nr. 00003225 ir 00003226.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei jog nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga ieškovui RUAB „ASF“. Ieškovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl šios priežasties ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDanutė MilašienėVytas Milius