Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios atstovei J. K., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji D. K. 2022 m. spalio 28 d. apie 06.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia suėmė mažametei G. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.) už plaukų ir juos tąsė, po to G. B. parkritus ant grindų, įspyrė jai į kojas, taip sukeldama nukentėjusiajai mažametei G. B. fizinį skausmą bei dėl odods nubrozdinimo dešinėje šlaunyje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad to įvykio, apie kurį pasakoja G., nebuvo. Ji prieš ją negalėjo smurtauti dėl to, kad ji nebūtų įsidėjusi dailės pamokai priemonių. Ji niekada prieš ją nėra smurtavusi. Mano, kad mergaitė ją apkalba, nes nori gyventi kartu su seserimi, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, kur nieko nereikia daryti. Tuo tarpu namie jie G. liepdavo susitvarkyti kambarius, išsiplauti indus. Jokio konflikto spalio 28 d. tarp jų su G. nebuvo. Ji su ja sutaria gerai. Bendraudama žinutėmis tarpusavyje su sugyventiniu vartoja necenzūrinius žodžius, nes taip išreiškia savo emocijas.

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Nukentėjusiosios mažametės parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui 2022-12-22 (b.l.47-51, 1 t.), kad ar galės papasakoti apie įvykį, nežino, tačiau parodė, jog ją mušė pamotė, todėl su ja ir tėčiu kartu nebegyvena, gyvena globėjos šeimoje. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tampė ją už plaukų ir spardė į šoną ir į koją, į šlaunies nugarinę pusę, dešinės kojos šlaunį. Tuo metu buvo savo kambaryje, kai mušė. Mušė dėl to, kad neišplovė indų. D., pamačiusi neišplautus indus, ją virtuvėje tampė už plaukų ir nutempė į kambarį, kur į ją metė žieminį batą ir pataikė į šoną. Jai dėl to skaudėjo. Taip pat spyrė į šoną ir į šlaunį, kiek kartų, tiksliai negali pasakyti, 2-3 kartus, dėl to jai skaudėjo. Kai spyrė, atrodo, kad buvo mėlynė ant šlaunies. (duomenys neskelbtini) ją mušė ne vieną kartą. Policijai sakė šiek tiek kitaip, kad (duomenys neskelbtini) mušė dėl dailės pamokų. Dėl dailės pamokų ją mušė ryte, tuo metu tik tampė už plaukų, jai skaudėjo. P., tempdama ją už plaukų, ją pargriovė. Ji gulėdama verkė tyliai. D. ją spardė kitą dieną. Dabar jau nebepamena, ar pirma tampė už plaukų, ar spardė. Po dailės buvo atvykusi policija, ją apklausė ir išsiuntė pas globėją. Ar buvo jau tą dieną apspardyta, nebeprisimena.

Liud. G. K. parodymais, ji dirba mokykloje (duomenys neskelbtini). Spalio 28 d. ryte buvo suorganizuota (duomenys neskelbtini) išvyka į (duomenys neskelbtini), kai prieš išvykstant prie jos pribėgo labai susijaudinusi G. B. ir pasakė, kad labai susipyko su D, t.y. (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu buvo labai užsiėmusi, G. pasakė, kad su ja dėl to pasikalbės tuomet, kai sugrįš iš (duomenys neskelbtini). G. G. ėmė jai pasakoti, kad ryte labai susipyko su (duomenys neskelbtini) dėl to, kad neįsidėjo dailės pamokai priemonių. Ji buvo labai susinervinusi, pasakojo, kad D. ją tampė už plaukų, ar sakė, kad spardė, tiksliai nepamena. Ji jokių išorinių smurto žymių nepastebėjo, tačiau mergaitės neapžiūrėjo. Tikslas tuo metu buvo ją nuraminti. G. po to išbėgo pas mokyklos sveikatos specialistę ir pas auklėtoją, kurioms papasakojo tą patį. Jos visos pasitarė tarpusavyje ir nusprendė apie tai informuoti G. tėtį D. B.. Po to ji apie įvykį dar informavo seniūnijos socialinę darbuotoją, kuri dirbo su šia šeima. Atvykus į mokyklą tėčiui, G. jos jau buvo įsodinusios į autobusą, kad ji grįžtų į namus, todėl jie prasilenkė. Pasikalbbėjus su G. tėčiu, jo prašė pranešti, kaip jaučiasi G., o vėliau paskambinęs D. B. pranešė, kad viskas gerai. Ateinanti savaitė buvo vaikų atostogos, bet po kelių dienų atvykę policijos pareigūnai informavo apie tai, kad vaikas pranešė apie smurtą šeimoje ir prisistatė ne savo vardu, todėl jai davė paklausyti įrašo. Ji iš karto atpažino balsą, kad policijai skambino ir apie smurtą pranešė G.. Iki šio atvejo G. niekad nesiskundė, kad yra mušama (duomenys neskelbtini), ji tik sakydavo apie tai, kad jos pykstasi. Kaip socialinė darbuotoja, dažnai bendraudavo su G., bet niekada nėra pastebėjusi, kad pasakodama apie įvykius, juos ji iškraipytų ar interpretuotų. Šiuo metu, kai G. gyvena globotojos šeimoje, yra labai pasikeitusi į gerąją pusę, nes yra daug ramesnė, nebeįsitempusi. Į mokyklą dabar visada atvyksta švariais rūbais, nusipraususi, nes prieš tai būdavo įvairiai. Dabar ji niekada nėra skundusis, kad su ja būtų blogai elgiamasi. Pas globėją turi daugiau pareigų ir kontrolės.

Liud. D. Š. parodymais, prašo remtis jos ankstesniais parodymais, nes jau praėjo nemažai laiko, o tuo metu tiksliau viską nurodė. Dabar tikslios datos nebeprisimena, tai buvo penktadienis, ji tuo metu budėjo koridoriuje, kai atėjo labai susijaudinusi, išsigandusi, pasimetusi G. B. ir ėmė pasakoti, kad ryte, kai tėčio nebuvo, pamotė prieš ją smurtavo, nes tampė už plaukų, pargriovusi spardė, dėl ko jai skaudėjo. Konflikto priežastį įvardijo, kad jis kilo dėl dailės priemonių neįsidėjimo. Kadangi tą rytą G. elgėsi visai kitaip, nei neįprastai, ji pasiūlė jai nueiti pas mokyklos sveikatos specialistę, nes turėjo pamoką. Jau pamokos metu jai skambino sveikatos priežiūros specialistė, tačiau iš pradžių ji neatsiliepė, nes vyko pamoka, bet į jos pabaigą ji pas ją nuėjo, nes jai buvo labai neramu dėl G.. D. Č. liepė mergaitei papasakoti viską, kas tą rytą įvyko namuose, ir G. papasakojo tą patį, ką ir jai. G. vėl pasakė, kad bijo D., grįžti į namus, kad nebūtų mušama, nes tėtis iš darbo tą dieną grįš vėliau. Jos visos pasitarusios nutarė paskambinti G. tėčiui ir jį informavo apie tai, ką sakė G.. Ji dar davė ir G. pakalbėti telefonu su tėčiu, tai ji jam sakė: „nors tu ir netikėsi, bet buvo taip, kaip pasakojau“. Ji girdėjo, kaip tėtis dukrai liepė nesijaudinti ir užtikrino, kad grįš į namus anksčiau, nei D. Tą dieną jis atvyko į mokyklą, o jos mergaitę jau buvo įsodinusios į autobusą, todėl jie prasilenkė, tačiau tėvo prašė pranešti, ar G. grįžo į namus. Vėliau paskambinęs D. B. jas informavo, kad viskas gerai. Jos tikslas tuo metu buvo, kad mergaitė nepabėgtų, o saugiai grįžtų į namus. Jos kūno neapžiūrėjo, nes neturi tokios teisės.

Liud. D. Č. parodymais, ji mokykloje dirba sveikatos priežiūros specialiste. Tą dieną į kabinetą gal po 2-3 pamokų atlėkė labai susijaudinusi, sutrikusi, susinervavusi G. B. ir ėmė pasakoti, kad ją namuose (duomenys neskelbtini) tampė už plaukų, įspyrė už tai, kad ji kažko nepasiėmė į mokyklą bei pasakė, kad „tu nežinai, kas dar tavęs laukia vakare“, o tai reiškia, kad tėčio nebu namie. Mergaitė bekalbėdama prasitarė, kad svarbiausia, jog niekas nepamatytų, kaip ji grįžusi į namus susideda rūbus ir pabėga iš namų. Buvo akivaizdu, kad G. tam yra pasiryžusi, todėl ji paskambino jos klasės auklėtojai D. Š.. Kai susitikus auklėtoją jos grįžo į kabinetą, G. vėl žodis žodin papasakojo apie tai, kaip ją mušė (duomenys neskelbtini), t.y. kad tampė už plaukų, nuo ko ji griuvo, tada spardė. Tuo metu ji mergaitės viso kūno neapžiūrėjo, akivaizdžių sužalojimų ant jos nesimatė. Tuo metu jai buvo svarbiausia nuraminti G., kad ji nepabėgtų. Pasitarus, G. auklėtoja paskambino jos tėčiui ir pasakė apie tai, ką pasakojo G. Jis pažadėjo atvykti. Apie tempimą už plaukų G. ir anksčiau jai yra sakiusi. Kadangi mergaitė dažnai pas ją užeidavo dėl įvairių nusiskundimų, tačiau ji niekada ant jos kūno nėra mačiusi kraujosrūvų, gal tik kartą vieną nedidelę. Šiuo metu, kai gyvena pas globėją, mergaitė yra labai pasikeitusi, nes būna daug ramesnė, jos net kalba, laikysena ir išvaizda yra pasikeitusi, nes ji nebėra tokia sutrikusi, kaip anksčiau.

Liud. D. B. parodymais, G. yra jo dukra ir jis žino apie tai, kad ji apkaltino jo sugyventinę D. ją mušus. Tačiau jis nemato, kad D. taip elgėsi, nes žino, jog dukra nori gyventi kartu su vyresniąja seserimi, kuri taip pat anksčiau buvo apkaltinusi D. smurtu prieš ją, tačiau tai nepasitvirtino, tik ji pasiekė savo, nes nebenorėjo gyventi kartu su jais. Todėl mano, kad ir G. taip pat elgiasi. Tą dieną jam pranešė iš mokyklos, kad G. apkaltino D. jos mušimu, todėl jis buvo nuvykęs į mokyklą ir kalbėjosi su auklėtoja. Grįžęs į namus rado G., kuri sakė, kad D. ant jos užpyko dėl kažkokio lapo, pargriovė ant žemės, tampė už plaukų ir suspardė, tačiau jis ją nurengęs apžiūrėjo ir nepamatė jokių smurto žymių, todėl liepė eiti į savo kambarį ir apgalvoti tokį savo elgesį. Kodėl po kelių dienų dukra apie smurtą informavo policiją, negali pasakyti.

Liud. J. T. parodymais, ji dirba VTAS. 2022-11-07 skyriuje buvo gautas pranešimas iš policijos, kad prieš mažametę G. buvo pavartotas smurtas. Todėl jos su kolege vyko į namus (duomenys neskelbtini) rajone ir jai teko bendrauti su G. kuri papasakojo, kad su ja blogai elgiasi tėčio antra pusė D., kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, nes pamotė tampė už plaukų, spardė kojomis. Sakė, kad taip D. elgėsi dėl to, kad ji jos neklauso.

Liud. J. V. parodymais, ji dirba (duomenys neskelbtini). 2022-11-07 vakare G. pas ją buvo atvežta dėl galimai patirto smurto šeimoje. Sekančią dieną G. pati neklausiama jai papasakojo, kad ją mušė pamotė, spardė. Tačiau ji jokių detalių jos neklausinėjo. G. namie turi pareigų, nes pas juos yra nustatytos taisyklės: pareigos, atsakomybės, t.y. susitvarkyti savo kambarį, pačiai pasirūpinti savo higiena. ji dažnai atsikalbinėja, bamba, tačiau padaro. Tokių atvejų, kad ji dėl to, kad reikia tvarkytis, mokytis, grąsintų apkaltinti prieš ją smurtavus, nebuvo.

Kaltinamosios kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, be šių nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: tarnybinis pranešimas (b.l.11, 1 t.), iš kurio matyti, kad 2022-10-31 13.45 val. Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK buvo gautas mažametės mergaitės, kuri prisistatė esą L. B., 12 metų, telefoninis pranešimas, kuriame ji nurodė, kad išvažiavus tėvui į darbą, jos pamotė penktadienį, t.y. 2022-10-28 apie 6.30 val. ją mušė tampydama už plaukų bei spardė kojomis, o po įvykio aplinkybių patikslinimo buvo nustatyta, kad pranešėja yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pirminio įvykio aplinkybių patikslinimo metu išsiaiškinta, kad 2022-10-28 apie 06.30 val. (duomenys neskelbtini), mažametės gyvenamuose namuose, ją tąsydama už plaukų, pargriaudama ant grindų, spardė jkojomis, taip sukeldama mažametei fizinį skausmą; įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.14-24, 1 t.), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini); policijos ataskaitų žiūryklė ir pranešimas (b.l.26-29, 1 t.), iš kurių matyti, kad 2022-10-31 13.45 val. gautas L. B., (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad išvažiavus tėčiui į darbą, jų(duomenys neskelbtini) penktadienį ją mušė, tampė už plaukų, spardė; policijos pareigūnės I. S. tarnybiniai pranešimai (b.l.30-33, 1 t.), iš kurių matyti, kad ji (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, dalyvaujant socialinei darbuotojai G. K., 2022-11-07 bendravo su G. B., kuri pokalbio metu papasakojo, kad jos (duomenys neskelbtini) D. ją beveik kiekvieną dieną vadina negražiais žodžiais ir kad ji, suradusi tėčio telefoną, skambino numeriu 112 ir pranešė apie patiriamą smurtą, tik prisistatė L. vardu, nes bijojo, kad tėtis sužinos, jog tai ji skambino. Tęsiant pokalbį, G. papasakojo, kad spalio 28 d. ryte, kai tėtis buvo darbe, (duomenys neskelbtini) D. dėl to, kad ji neįsidėjo dailės pamokai priemonių, supyko, sugriebė jai už plaukų ir ėmė tąsyti, o jai pargriuvus ant žemės, keletą kartų jai įspyrė kroksais apauta koja jai į kojas. Sakė, kad jai skaudėjo, ji verkė. Tą pačią dieną apie tai mokykloje pasakė auklėtojai ir socialinei darbuotojai, o vakare ir tėčiui, tačiau šis ja nepatikėjo; iš informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (b.l.121-138, 1 t.) matyti, kad VTAS specialistei bendraujant su mažamete, ji nurodė, kad D., kai tėčio nebūna namuose, ją muša, liepia nusirengti nuogai ir klūpėti, jei ji nepaklūsta, tuomet griebia jai už plaukų ir tampo, dar spardo per kojas; specialisto išvados (b.l.143, 1148, 1 t.), iš kurių matyti, kad 2022-11-10 G. B. nustatyta odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, padaryta kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu, 1 trauminiu poveikiu, prieš 9-14 d. iki apžiūros. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, sužalojimas gali būti padaromas nugriuvus ir dešinės šlaunies išoriniu paviršiumi atsitrenkus į kietą ribotą paviršių, taip pat gali būti padaromas įspiriant. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą ir jis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; reikalaujamų daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolai (b.l.149-177, 1 t.), iš kurių matyti, kad D.susirašinėja su D., rašo „grįžęs butelius slėpj“, D. rašo „Tai gerai. Tai cia del penktadienio kur tu ja ryte suspardei“, „pasakysiu kad grizau is darbo zymiu nebuvo elgesi iprastai o kai tu grizai, net nepanadu buvo kaf kas butu buve“; kitų objektų apžiūros protokolas (b.l.14-17, 2 t.), iš kurio matyti, kad buvo aprašytas telefoninio pranešimo įrašas apie gautą mažametės pranešimą dėl smurto; kitų orjektų apžiūros protokolas (b.l.18-22, 2 t.), iš kurio matyti, kad buvo aprašytas policijos pareigūnės I. S. body kameros įrašas, kai buvo fiksuojamas jos pokalbis su G.; teismo psichiatrijos, teismo psihologijos ekspertizės aktas (b.l.47-56, 2 t.), iš kurio matyti, kad G. B., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, turimas žinias, jos emocinę būseną, byloje tiriamo įvykio metu galėjo suprasti įtariamosios jos atžvilgiu atleikamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti tų veiksmų reikšmės. Atsižvelgiant į tai bei jos būseną (fiziškai silpnesnė, išsigandusi), negalėjo aktyviau tiems veiksmams priešintis. Taip pat galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tiriamajai nenustatyta tokių individualių prichologinių yaptumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis įtaigumui, atminties sutrikimų ar pan.)

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl šio nusikaltimo pagal LR BK 140 str. 3 d. padarymo. Jos veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi ji, tyčia tąsydama mažametę G. B. už plaukų, jai parkritus įspirdama jai į kojas, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimo dešinėje šlaunyje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Nors kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigia jokio smurto mažametės G. atžvilgiu nenaudojusi, tačiau tokius jos paaiškinimus paneigia visi kiti byloje surinkti ir virš aptarti įrodymai, todėl tokia jos iškelta gynybos versija atmetama.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios G. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie nors ir nebebuvo labai nuoseklūs (apklausa atlikta gruodžio 22 d., t.y. praėjus beveik dviems mėnesiams po įvykio, o ekspertai nustatė, kad G. B., dėl jai nustatytų emocijų sutrikimų, toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama, įvertinus tai, kad jos parodymai pakankami detalėmis, kad kuo daugiau laiko praeina byloje nuo tiriamo įvykio, tuo mažėja tikimybė, kad ji suteiks išsamesnės informacijos dėl reikšmingų bylai aplinkybių), tačiau joje ji nurodė tuos pačius faktus, kad kaltinamoji jos atžvilgiu naudojo smurtą, t.y. tampė už plaukų, spardė. Nukentėjusioji apie (duomenys neskelbtini) patirtą smurtą iš karto tą pačią dieną pranešė mokyklos socialinei pedagogei, auklėtojai ir sveikatos priežiūros specialistei ir visoms joms nurodė tas pačias aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje apklaustos liudytojomis G. K., D. Š. ir D. Č. patvirtino, kad įvykio rytą mažametė G. buvo neįprastai susijaudinusi, pasimetusi, išsigandusi ir visoms joms patvirtino, kad ryte jos (duomenys neskelbtini) D. dėl neįsidėtų dailės pamokoms priemonių buvo tampoma už plaukų, o pargriuvus ir spardoma. Girdint D. Š. ir D. Č., ji tą patį pasakė ir savo tėčiui telefonu, kurios taip pat girdėjo, kaip mažametė pasakė, kad tėtis vis tiek netikės jos žodžiais. Po trijų dienų skambindama numeriu 112 ji taip pat nurodė, kad pamotė ją penktadienį mušė tampydama už plaukų bei spardė kojomis. Tą patį ji patvirtino ir pokalbyje su policijos pareigūne 2022-11-07 d., kas yra užfiksuota ir pareigūnės body kameros įraše. Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir su ja tiesiogiai bendravusiai VTAS specialistei J. T.. Dar po dienos tą patį dėl patirto smurto nurodė ir globėjai J. V.. Taigi tuoj po įvykio mažametė visiems su ja bendravusiems asmenims nurodė tas pačias aplinkybes. Todėl teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti, tuo labiau, kad tai patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys, nes teismo medicinos ekspertas nustatė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą dešinėje šlaunyje, kuris, pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padarytas įspiriant. Be to, teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertai taip pat nustatė, kad mažametei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis įtaigumui, atminties sutrikimų ar kt. Teismo posėdyje apklausta liudytoja mokyklos socialinė pedagogė G. K. patvirtino, kad ji taip pat nepastebėjo, jog G., pasakodama apie įvykius, juos iškraipytų ar kitaip interpretuotų.

Ir nors apklaustas liudytoju mažametės tėvas D. B. tvirtino, kad jis netiki dukra, kad prieš ją galėjo smurtauti sugyventinė D., nes tą dieną apžiūrėjęs dukrą nematė jokių smurto žymių ant jos kūno, ji elgėsi įprastai, tačiau tokius jo parodymus teismas atmeta, nes visi virš aptarti įrodymai patvirtina G.parodymus apie jos patirtą smurtą. Tuo labiau, kad tuoj po to, kai policijos pareigūnai pradėjo domėtis įvykiu, jis savo žinutėje D. nurodė, ką sakys pareigūnams „pasakysiu kad grizau is darbo zymiu nebuvo elgesi iprastai o kai tu grizai, net nepanadu buvo kaf kas butu buve“. Be to, apklausta liudytoja G. auklėtoja D. Š. patvirtino teismui, kad ji, G. kalbantis telefonu su tėvu, girdėjo, kaip mergaitė pasakė, „kad tu vis tiek netikėsi, bet buvo taip, kaip pasakoju“. Be to, mažametės nurodytas aplinkybes apie tai, kad kaltinamoji ją namie vadina įvairiais žeminančiais žodžiais, iš esmės patvirtina ir kaltinamosios susirašinėjimas su D. B., iš kurių matyti, kad bendraujant ištisai naudojami keiksmažodžiai, žargonas, o teismo posėdyje kaltinamoji patvirtino, kad tokiu būdu ji išreiškia savo emocijas.

Taigi, visais šiais virš išdėstytais ir aptartais duomenimis kaltinamosios kaltė dėl jai inkriminuoto šio nusikaltimo padarymo yra neginčijamai įrodyta.

Padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. K. praeityje neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba.

Skiriant jai bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo apimtį, nusikalstamos veikos pasekmes - nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau iki šiol ji jos neatsiprašė, į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis smurtinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamosios asmenybę: neteista, nebausta administracine tvarka (ankstesnės nuobaudos galiojimas išnykęs), dirba, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, jai skirtina švelniausia bausmės rūšis – bauda.

Iš kaltinamosios išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 3 d. ir nubausti 50 MGL (2500 eurų) bauda.

Nustatyti dešimties mėnesių laikotarpį, per kurį paskirta bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš D. K. 46,48 eurų teismo turėtų proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.