- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- e2-881-186/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00236-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių statyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „FIMITAS“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Revisma“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų sprendimai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1866-260/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FIMITAS“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Revisma“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Statybų sprendimai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Telšių statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „FIMITAS“ 69 443,95 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškininio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą ieškinio reikalavimo sumai, pirmiausiai areštuojant atsakovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šių nesant ar esant nepakankamai – areštuojant atsakovės pinigines lėšas (įskaitant ir atitinkamas sąskaitas), esančias pas atsakovę, bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant atsakovei atlikti operacijas su atitinkamomis lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su ieškove ar išmokamos atsakovės darbuotojams su darbo santykiais susijusios išmokos, ar mokami mokesčiai valstybei. Ieškovė nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovei turi būti taikomos, kadangi ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, o ieškinio suma yra didelė, be to, egzistuoja rizika, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė, norėdama išvengti galimo didelės sumos praradimo, gali imtis priemonių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, įvertinęs byloje pareikštą reikalavimą, pagrįstą leistinais rašytiniais įrodymais, pripažino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės skolą būtų akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau pažymėjo, kad vien šios sąlygos nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi turi būti nustatyta ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nors ieškovė nurodė, kad egzistuoja reali galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė, kadangi ir kiti atsakovės kreditoriai jau yra kreipęsi į teismą su ieškiniais dėl skolų iš atsakovės priteisimo, tačiau teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir VĮ „Registrų centras“ turto arešto aktų registro išrašo duomenimis, nenustatė ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su grėsme galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 178 straipsnis), teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „Telšių statyba“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir ieškovės prašymą patenkinti – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ir kitai bendrovei – UAB „Statybų sprendimai“ (Druskininkų miesto apylinkės teisme pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo). Užbaigus pastato statybos darbus atsakovė arba nesąžiningai nusprendė nebevykdyti savo įsipareigojimų rangovėms bei kitiems statybos proceso dalyviams, kurie teikė paslaugas atsakovei, arba atsakovės turtinė padėtis neleidžia jai įvykdyti savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku.Atsakovės turtinė padėtis yra prasta. Kartu su ieškiniu ieškovė teismui pateikė atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2015 m., kurios patvirtina, kad tiek 2014, tiek ir 2015 m. atsakovė veikė nuostolingai, o atsakovės įsipareigojimai 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė iš viso 301 806 Eur, t. y., ženkliai didesnę sumą negu atsakovės per vienerius metus gaunamos pajamos. UAB Creditlnfo ataskaita patvirtina, kad tikimybė, jog atsakovė gali vėluoti atsiskaityti su kreditoriais, yra 12,63 procentų, t. y. aukštesnė nei vidutinė. Didelė dalis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista, o pastaruoju metu (2017 m. sausio - vasario mėn.) atsakovė ne tik įkeitė papildomą turtą, tačiau taip pat keitė esamų įkeitimų sąlygas.Atsakovė nesąžiningai vengia įvykdyti savo įsipareigojimus ir vilkina apmokėjimą už atliktus statybos rangos darbus, nepaisant to, kad yra pasirašiusi visus atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Atsakovė ieškovei iki užbaigiant pastato statybos darbus nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų apimties ar jų kainos.Ieškovė objektyviai neturi galimybės pateikti teismui informacijos ir (ar) duomenų apie tai, kad atsakovė gali ketinti tam tikrą turtą perleisti, jį įkeisti, kadangi tokia informacija bei duomenys ieškovei yra neprieinami. Teismas jau įvertino, kad ieškovės reikalavimai atsakovei tikėtinai pagrįsti, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo įmonės veiklos tęstinumą, sąžiningus ketinimus vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir kitas panašias aplinkybes. Atsakovės turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei, nes būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „FIMITAS“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė neįrodė, kad jos interesų apsaugai yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas arba, kad jį įvykdyti taptų sudėtingiau, nors būtent jai tenka pareiga tai padaryti. Atsakovės finansinė padėtis yra labai gera. Atsakovė turi turto už 1 437 751 Eur, o ilgalaikio turto vertė siekia net 1 338 835 Eur. Atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai yra 42 156 Eur, t. y. sudaro tik beveik 3 procentus viso atsakovės turimo turto. Iš 2016 m. preliminaraus balanso matyti, kad atsakovė turi turto už 3 102 586 Eur, iš kurio vien ilgalaikio turto vertė sudaro 2 973 344 Eur sumą, o trumpalaikiai įsipareigojimai siekia tik 586 895 Eur. Be to, atsakovė neturi jokių skolų nei Valstybinio socialinio draudimo fondui, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Patikrinus viešai prieinamą informaciją apie atsakovės kreditavimo riziką, matyti, kad tas pats duomenų tiekėjas teikia skirtingą informaciją bei nurodo ir tai, kad atsakovės ekonominė būklė yra teigiama. Tai, kad atsakovės dalis nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista, nepaneigia jos geros turtinės padėties.Aplinkybė, kad teismuose vyksta ginčai su ieškove ir su UAB „Statybų sprendimai“ neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Pati ieškovė netinkamai ir nekokybiškai atliko darbus, neatlygino atsakovės patirtų nuostolių, o blogai atliktų darbų neištaisė. Todėl atsakovė neatsiskaitė su ieškove. Analogiška situacija susiklostė ir su kitą įmone - UAB „Statybų sprendimai“. Tiek ieškovės, tiek UAB „Statybų sprendimai“ netinkamai atliktus darbus patvirtina antstolės J. J. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.Ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ne sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o sutrikdyti atsakovės veiklą ir daryti jai spaudimą. Dėl turto arešto pritaikymo atsakovė galimai patirtų daug didesnę finansinę žalą nei yra šio ieškinio suma. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė vengtų geranoriškai vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą, todėl atsakovės teisių suvaržymas tik pažeistų ekonomiškumo principą, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų trikdoma atsakovės veikla.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirajame skunde suformuluotus pagrindus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės (apeliantės) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB CreditInfo ataskaitą ir Nekilnojamojo turto registro išrašus, atsakovė UAB „FIMITAS“ kartu su atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą pateikė tokius įrodymus: 2015 m. ir 2016 m. UAB įmonės balanso kopijas, Rekvizitai.lt ataskaitą, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie UAB „FIMITAS“ įsipareigojimus, UAB Creditinfo ataskaitą apie kreditavimo riziką, Nekilnojamojo turto registro išrašų kopijas, 2017 m. kovo 16 d. antstolės J. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 6, Druskininkų apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį. Šie duomenys, ginčo šalių vertinimu, patvirtina, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju paminėti nauji įrodymai buvo pateikti atitinkamai kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį. Vadinasi byloje dalyvaujantiems asmenimis buvo sudarytos galimybės susipažinti su jais ir pareikšti savo nuomonę dėl jų pagrįstumo. Prieštaravimų dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo nepareikšta. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovei bei siekdamas nustatyti, ar egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus abiejų šalių duomenis.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygųLaikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar asmens prašyme nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šioje byloje ginčas kilo dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalingos sąlygos – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti atsakovei UAB „FIMITAS“ priklausančius nekilnojamuosius ir (ar) kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, (ir) ar turtines teises, neviršijant 69 443,95 Eur reikalavimo sumos ieškovė įrodinėjo sunkią atsakovės finansinę padėtį. Apeliantės teigimu, jos pareikšto ieškinio suma galimai yra didelė atsakovei, atsižvelgiant į pastarosios finansines galimybes, o tai objektyviai padidina apeliantei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Su tokiais skundo teiginiais nesutiktina.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kuriais iš esmės buvo paneigta didelės ieškinio sumos įtaka grėsmės, kad teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, egzistavimui. Be to, atsakovė, įgyvendindama įrodinėjimo pareigą, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis leidžiančius identifikuoti įmonės turto, įsipareigojimų dydį bei jų struktūrą. Kaip matyti iš atsakovės Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų duomenų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., atsakovės turimo turto vertė siekė 1 437 751 Eur, per vienerius metus vykdytinų įsipareigojimų suma – 42 156 Eur, o po vienerių metų vykdytina įsipareigojimų suma – 259 650 Eur. 2017 m. kovo 15 d. atsakovės sudaryto balanso už 2016 m. duomenimis, atsakovės turto vertė siekia 3 102 586 Eur, iš kurio: 2 973 344 Eur ilgalaikis turtas (t. y. 72 856 Eur žemė, 2 863 798 Eur statiniai, 28 905 Eur transporto priemonės) ir 127 130 Eur trumpalaikis turtas. Atsakovės įsipareigojimų sumą sudaro 2 731 566 Eur iš kurių: ilgalaikių įpareigojimų suma – 2 144 671 Eur ir 586 895 Eur trumpalaikiai įsipareigojimai. Apeliantė savo poziciją dėl atsakovės turtinės padėties argumentuoja ne visiškai teisingai interpretuodama atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, akcentuodama, kad pastaroji savo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą yra apsunkinusi hipoteka bei remiasi viešoje erdvėje įmonės UAB CreditInfo teikiama informacija apie atsakovės kreditingumą, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats savaime negali pakankamai pagrįsti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo ar nusakyti atsakovės veiklos stabilumo bei jos perspektyvumo. Teisminis ginčas su kita rangove – UAB „Statybų sprendimai“ dėl 33 960,70 Eur skolos priteisimo taip pat neleidžia abejoti atsakovės finansiniu pajėgumu įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismuose šiuo metu nėra kitų ginčų dėl negrąžintų skolų išieškojimo iš atsakovės (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), vadinasi, savo prievoles atsakovė vykdo. Aptarti finansiniai duomenys leidžia įsitikinti, kad atsakovė yra aktyviai ūkinę komercinę veiklą vykdantis subjektas, turintis pakankamai turto, kas savarankiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nesudaro (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei būtų vertinama kaip didelė, ar ne, vien ši aplinkybė negalėtų būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria ir materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016 ir kt.). Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kai nėra objektyvių duomenų, jog atsakovė vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo. Apeliantė turtiniu ieškinio reikalavimu siekia 69 443,95 Eur įsiskolinimo, susidariusio vykdant 2016 m. birželio 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 21 d. statybos rangos sutartis Nr. PR-2016-06-09/1 ir PR-2016-09-21/1, kurių bendra kaina 374 752,79 Eur, priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį ir atsakovės priepriešinių reikalavimų dėl netesybų, skolos priteisimo ir vienašalio baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu šioje byloje pateikimą bei pirmiau aptartą teismų praktiką, sutinka su atsakovės dėstoma pozicija, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų neproporcingai pažeisti jos teises ir neužtikrintų bylos šalių interesų pusiausvyros. Šalių ginčas ir bylinėjimasis dėl atliktų statybos rangos darbų apimties ir kokybės gali užtrukti ilgesnį laiką, taigi taikyti bei išviešinti apribojimai disponuoti turtu galėtų turėti įtakos atsakovės, kaip verslininkės, reputacijai, kenkti jos ūkinei komercinei, kas, atitinkamai, menkintų ir jos galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais, įskaitytinai ir su pačia apeliante. Taigi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovei, jeigu turto areštas nebūtų taikomas. Remdamasis nustatytomis teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo išsprendė teisingai, todėl nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.