Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. Z. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 8 829,05 Eur negrąžintos kredito dalies; 955,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. balandžio 12 d. kreipimosi į teismą dienos; 25,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 829,05 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2 556,31 Eur tarpininkavimo mokesčio; 18,18 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 3 d., iki kreipimosi į teismą dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 278,00 Eur žyminį mokestį; 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 8 904,90 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui; Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 777,30 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 25 proc.) bei 768,42 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. spalio 2 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ieškovei turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Ieškovė nurodė, jog atsakovas Sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl 2019 m. kovo 28 d. (o ne 2018 m. kovo 26 d., kaip nurodyta ieškinyje) atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Iš teismui pateiktų ieškovės duomenų matyti, kad skolinantis 8 904,90 Eur sumą, bendra mokėtina suma turėjo būti 16 450,62 Eur, kurioje 6 777,30 Eur sudaro palūkanos už 5 skolinimosi metus ir 768,42 Eur tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas „preliminarus” per mėnesį 12,80 Eur arba 12,81 Eur. Jokie kiti mokesčiai pasiūlyme dėl 8 904,90 Eur suteikimo į bendrą kredito kainą įskaičiuoti nebuvo.

Iš teismui pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad nuo paskolos gavimo dienos iki 2018 m. gruodžio 3 d. atsakovas iš viso ieškovei sumokėjo 276,00 Eur sumą, nors turėjo sumokėti 274,17 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas liko skolingas 8 829,05 Eur paskolos ir 955,88 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. balandžio 12 d. kreipimosi į teismą dienos. Pagal teismui pateiktą Dalinių įmokų mokėjimo (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarką, atsakovas yra pilnai sumokėjęs 1 mėnesinę įmoką ir papildomai 1,83 Eur,- šia suma mažintinas atsakovo kredito likutis ( iki 8 827,22 Eur). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad viso paimto kredito atsakovas negrąžino, sutartis 2019 m. kovo 28 d. nutraukta, iš atsakovo ieškovei priteistina 8 827,22 Eur likusi negrąžinta kredito dalis.

Sudarydamos vartojimo kredito sutartį šalys susitarė dėl 25 procentų palūkanų normos, buvo nurodyta ir galutinė, per 5 metus mokėtina palūkanų suma,- 6 777,30 Eur. Vadovaujantis tarp šalių sudarytų Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.11 punktu, atsakovui sutikus su jam teikiamo pasiūlymo dėl 8 904,90 Eur kredito suteikimo sąlygomis, ieškovei iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma 955,88 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. balandžio 12 d.), suma, 25 procentai mokėjimo palūkanų už negrąžintą 8 827,22 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2019 m. gegužės 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 2 556,31 Eur tarpininkavimo mokesčio, ieškinyje nurodydama, kad tai mokestis, skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pažymėtina, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą (ne 1.27 p., kaip nurodyta ieškinyje) tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. 5.3.1. punkte teigiama, kad „Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas“; 5.3.2 punkte nurodyta, kad „1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų“. Teismui pateiktoje dalinių įmokų mokėjimo lentelėje šis mokestis nurodytas kaip „preliminarus“. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis). CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos: kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos informacijos, reikalingos apsispręsti – sudaryti sutartį ar ne, ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, įvertinus, kad Sutartis tarp šalių vienašališkai nutraukta ir ieškovei nebereikia patirti išlaidų, susijusių su atsakovo mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu (kam ir yra ieškovės numatytas tarpininkavimo mokestis), įvertinus šio mokesčio apskaičiavimo tvarką, nurodytą Sutarties 5.3. punkte, priklausomą nuo kasmėnesinių įmokų dydžio ir priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, teismui priteisus visą negrąžintą kreditą, o ne mėnesines įmokas (nuo kurių ir turėtų būti skaičiuojamas tarpininkavimo mokestis Sutarčiai tebegaliojant), prašoma priteisti iki 2023 m. spalio 2 d. paskaičiuota tarpininkavimo mokesčio suma (preliminariai apskaičiuota) laikytina nepagrįsta, todėl šioje dalyje reikalavimas atmestinas.

Ieškovė prašo priteisti 18,18 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y., nuo 2018 m. lapkričio 3 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškinyje nurodyta, kad šios palūkanos skaičiuojamos pagal Sutarties 6.1 p. bei CK 6.261 straipsnį, numatantį minimalių palūkanų mokėjimą už prievolės termino praleidimą. Pažymėtina, kad teismui pateiktos Sutarties 6.1. punkte nurodyta: vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Nors ieškovė painioja terminus „ sutartinės mokėjimo palūkanos“, „kompensacinės palūkanos“, „palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi paskola“, tačiau įvertinus sutarties nuostatas dėl prievolės neįvykdymo laiku pasekmių, įvertinus prašomą priteisti palūkanų sumą, -18,18 Eur, ši ieškinio dalis tenkintina.

Ieškovė prašo priteisti įstatymo nustatytas minimalias palūkanas už priteistą sumą. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 278 Eur žyminio mokesčio, prašo priteisti 246,01 Eur išlaidas už procesinių dokumentų paruošimą teismui. Pažymėtina, kad taisydama ieškinio trūkumus dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų, ieškovė pateikė analogišką, kartu su ieškiniu pateiktą, PVM sąskaitos faktūros Nr.0000875 originalą, išrašytą jau kito asmens „apskaitą tvarkančios I. Ž.“. Pažymėtina, kad Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, dokumentų atgaline data surašymas vertintinas kaip galimas dokumentų klastojimas. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsižvelgiant į teismui pateiktus rašytinius įrodymus, dvi originalias sąskaitas faktūras dėl to paties įvykio išrašytas skirtingų asmenų, įvertinus tai, kad galimai viena jų išrašyta atgaline data, t. y. netikra, laikytina, kad vertinti teismui pateiktas sąskaitas faktūras kaip rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra teisinio pagrindo. Todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkintinas. Laikant, kad patenkinta apie 79 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 220 Eur žyminio mokesčio (79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis). Byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 5,37 Eur. Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos susidarė siunčiant procesinius dokumentus atsakovui, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatomis iš dalies nukrypstant nuo CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų taisyklių, šios išlaidos į Valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 8 827,22 Eur (aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt septyni eurai 22 ct) negrąžinto kredito, 955,88 Eur (devyni šimtai penkiasdešimt penki eurai 88 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. balandžio 12 d.), 18,18 Eur ( aštuoniolika eurų 18 ct) kompensacinių palūkanų, 25 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 8 827,22 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 220 Eur (du šimtai dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penki eurai 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.