Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

- Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (įsiteisėjo 2022 m. gegužės 10 d., bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: jis 2024 m. balandžio 21 d., apie 00.05 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,79 promilės.) žodinio konflikto metu su savo sutuoktine J. A., tyčia rankomis sugriebė pastarąją už kaklo, smaugė ją, kol liudininkas J. M. nuo sutuoktinės jį atitraukė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. A. sukėlė fizinį skausmą.

V. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. balandžio 22 d. įtariamojo apklausos protokole V. A. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo poelgio labai gailisi. Pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktine J. Jie turi 2 dukras, viena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai nuo jų, susikūrusi šeimą, antra P., jai (duomenys neskelbtini) metų, jos namie nebuvo, kaip tik ji buvo pas savo vyresnę seserį, nes tarp jų skirtumas daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, bet labai viena kitą gerbia ir myli. Šiuose namuose būtent įvykio dieną, tai buvo naktis 2024 m. balandžio 21 d., po vidurnakčio buvo jis, jo sutuoktinė ir buvo jo senas draugas J. M. Jis buvo atvažiavęs, nes kažkaip nesimatė ir jie visi trise vartojo alkoholį. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, bet jis nėra priklausomas nuo alkoholio, jam nuo jo gydytis nereikia. Jam pasirodė, kad J. kalbina, rodo per didelį dėmesį, jo sutuoktinei, tiesiog užpavydėjo. Įvyko žodinis konfliktas tarp jų, sutuoktinė kažką galimai pasakė, atsimena, kad jis jai griebė už kaklo. Su sutuoktine santuokoje apie (duomenys neskelbtini) metų, tai toks pirmas kartas, kad nesusitvardė ir panaudojo fizinį veiksmą, smurtą prieš savo sutuoktinę J. Kaip suprato policiją iškvietė J. Pareigūnai jam sakė, kad eitų iš namų, kur nors kitur pernakvotų. Jis savo sutuoktinės J. atsiprašė, kiek žino ji jam atleido. Neturi jokių priklausomybių, 2022 metais buvo probacija 10 mėnesių, todėl prašo esant galimybei šitą ikiteisminį tyrimą pabaigti susitaikymo būdu, jeigu neišeina, tai sutinka ir neprieštarauja, kad jis būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jam paaiškinta be ėjimo į teismą, skiriant jam visokius įpareigojimus, draudimus, kuriuos jis pasižada vykdyti, jų laikytis. J. matė kaip jis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę. Jam išaiškinta, kad kol vyks šis ikiteisminis tyrimas jam bus uždrausta būti savo namuose ir bendrauti su savo sutuoktine J. A. Turi kur gyventi, gyvens pas draugą O., pas kurį ir nakvojo, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tikrai nori sugrįžti į šeimą, nes kaip minėjo augina (duomenys neskelbtini) dukrą, todėl prašo šį ikiteisminį tyrimą pabaigti kuo greičiau (el. b. l. 61-63).

2024 m. birželio 11 d. įtariamojo apklausos protokole V. A. nurodė, analogiškas įvykio aplinkybes, papildomai nurodė, jog po šio įvykio nebevartoja alkoholio (el. b. l. 141-147).

2024 m. balandžio 25 d. apklausos protokole J. A. nurodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. Šiuo adresu, tai yra (duomenys neskelbtini), su ja pastoviai gyveno jos sutuoktinis V. A. ir gyvena jų (duomenys neskelbtini) dukrą, kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus. Su vyru santuokoje (duomenys neskelbtini) metų, jis prieš ją niekada nėra smurtavęs. Taip žodiškai būdavo susibardavo, bet niekada nebuvo pakėlęs prieš ją rankos. Dukros įvykio metu iš viso namuose nebuvo, ji buvo pas vyresnę (duomenys neskelbtini) seserį, kuri gyvena atskirai, turi savo šeimą. Į namus buvo atėjęs jų šeimos draugas J. M., kurį tiek ji, tiek jos sutuoktinis pažįsta seniai. Buvo išeiginės, jie leido sau atsipalaiduoti ir vartojo alkoholį. Mano, kad kalčiausias čia per didelis išgerto alkoholio kiekis ir nežino kas pasidarė jos sutuoktiniui, kad jis ją sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Kiek suprato J. M. puolė ją ginti, tai toks sutuoktinio elgesys ją išgąsdino, juto, pajautė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Vyras vėliau prasitarė, kad tiesiog užpavydėjo jos savo draugui. Tiesioginio sužalojimo nebuvo, net ir atvykus policijos pareigūnams, greitoji nebuvo reikalinga, nebuvo iškviesta. Pagalbą iškvietė J. M. Neatsimena ar J. M. atitraukė jos sutuoktinį nuo jos, ar jai pačiai kažkaip pavyko jį atitraukti, bet jai atrodo, kad bendromis jėgomis, nes sutuoktinis buvo įsikabinęs į jos kaklą. Ji įvykio metu nukentėjo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kaip suprato pareigūnai jos neklausinėjo, nes buvo pavartojusi alkoholio. Todėl nurodo, kad nukentėjo nuo savo sutuoktinio 2024 m. balandžio 21 d. apie 00.05 val., jų bute adresu (duomenys neskelbtini), bet ji niekur nevyks, jai ir medikų pagalbos neprireikė. Sutuoktiniui V. A. gydytis nuo alkoholizmo nereikia, priklausomybių jis neturi, nori, kad jis kuo greičiau grįžtų į šeimą ir gyventų toliau kartu, nes kaip minėjo augina (duomenys neskelbtini) dukrą, kuri labai myli savo tėtį. Taip sutuoktinis nėra agresyvus. Todėl jos kaip nukentėjusiosios pozicija būtų ta, kad ji savo sutuoktiniui V. A. civilinio ieškinio nereikš, jam pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė, todėl prašo šį ikiteisminį tyrimą pabaigti susitaikymo būdu, nes kiek žino sutuoktinis neteistas, jeigu jau neišeina užbaigti šio ikiteisminio tyrimo susitaikymo būdu, jai išaiškinta ir ji sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jai paaiškinta be ėjimo į teismą, skiriant sutuoktiniui visokius įpareigojimus, draudimus, kurios jis turėtų vykdyti, jų laikytis. Nori, kad jis kuo greičiau sugrįžtų į šeimą, nes kaip ir jis jai pats paaiškino jam šiuo metu uždrausta gyventi jų gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su ja (el. b. l. 70-72).

2024 m. gegužės 14 d. apklausos protokole J. M. nurodė, kad V. A. yra jo draugas, su juo bendrauja jau labai seniai, dar nuo mokyklos laikų. V. šeimą žino, jis turi sutuoktinę J., su kuria gyvena (duomenys neskelbtini). Tiesiog seniai buvo pas V. svečiuose ir įvykio dieną iš vakaro pradėjo kalbėtis, bendrauti. Alkoholį vartojo. Ir nežino kas pasidarė V., gal užpavydėjo, bet alkoholis tikrai turėjo įtakos jo veiksmams, kad jis puolė savo sutuoktinę J. A. Tai yra jam su J. sėdint, bendraujant jų buto virtuvėje į ją atėjęs V., tiesiog puolė savo sutuoktinę už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Jis tiesiog puolė juos atskirti, V. kažkaip jam trinktelėjo, bet iš karto sako, kad jam neskaudėjo, nenori, kad būtų pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, pareiškimo nerašys. Ir jam pavyko atitraukti V. nuo sutuoktinės ir jis puolė skambinti į pagalbos centrą. Nežino kas atsitiko V., kad jis užsipuolė savo sutuoktinę, nes jį pažįsta kaip normalų, neagresyvų vyrą. Jo sutuoktinė J. irgi rami, moteris. Todėl ir tiesiog buvo šios šeimos konflikto, smurto liudininkas, dėl ko ir duoda parodymus, kiek tekdavo anksčiau bendrauti, būti jų šeimoje, nebuvo pastebėjęs jokių smurto požymių. Visas šis įvykis buvo 2024 metų balandžio mėnesį po 20 dienos, apie vidurnaktį. Jis pats kaip minėjo įvykio metu nenukentėjo (el. b. l. 90-92).

2024 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) matome (duomenys neskelbtini) aukštų daugiabutį, kuris yra renovuojamas. Pro metalines pilkas duris patenkame į namo laiptinę, po dešinę matome pašto dėžutes o po kairę du pilkos spalvos liftus. Liftu pakilus į šeštąjį namo aukštą išlipus iš lifto, po kaire puse matome medines duris. Praėjus pro jas patenkame į koridorių, pasukę šiuo koridoriumi į dešinę matome baltos spalvos duris su priešgaisrinės žarnos ženklu. Priėję koridoriaus galą ir pasukę į dešinę matome koridorių, po kaire šio koridoriaus matomos dvejos rudos spalvos durys. Priėję koridoriaus gale esančias duris, patenkame į (duomenys neskelbtini) butą. Matome koridorių, jo kairėje yra spintelės, o dešinėje stalas su įvairiais daiktais. Tiesiai matomos rudos spalvos durys, šalia jų, dešinėje pusėje spintos, kurios veda į kitą koridorių. Šio koridoriaus gale yra dvejos durys, vienos iš jų, esančios po kaire, veda į miegamąjį, o po dešine – į virtuvę. Miegamajame po kaire puse yra spintelė, o šalia jos lova čia, prie spintelės ir lovos ir yra įvykio vieta. Kairiau nuo lovos yra langas, prie kurio stovi spintelė. Į dešinę nuo lango stovi komoda su televizoriumi, o dešinėje kambario pusėje yra lova. Patekę į virtuvę, po kaire puse matome stalą, tiesiai – langą o prie lango lovą. Dešinėje virtuvės pusėje yra virtuvės baldai su virykle. Prie viryklės stovi spintelė su kriaukle, o prie jos šaldytuvas, čia ir yra įvykio vieta. Daugiau reikšmingų pėdsakų neaptikta, teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis.

2024 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurio pavadinimas BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2024 m. balandžio 21 d. 00.17.55).mp3. Įrašo trukmė – 2.40 min. Dalyvaujantys asmenys: 1 moteris-Centro operatorė, 1 vyras: pranešėjas (el. b. l. 83-85).

2024 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 101-108).

2024 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad matomų kūno sužalojimų nėra. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas J. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuris paaiškino, kad jo draugas V. A. gim. (duomenys neskelbtini) d., smaugė savo sutuoktinę J. A., gim. (duomenys neskelbtini) d. Užėjus į butą, adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė V. A., kuris paaiškino, kad tarp jo ir jo žmonos bei draugo J. M. kilo žodinis konfliktas ir kad fizinis smurtas naudotas nebuvo. Pabendravus su J. A., ši teigė, kad 2024 m. balandžio 21 d. apie 00.05 val. buvo smaugiama du kartus savo vyro V. A., tiek virtuvėje, tiek miegamajame, dėl ko jautė fizinį skausmą. Kadangi J. buvo akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišliai įvykio aplinkybių papasakoti nesugebėjo. Buvo patikrintas J. A. girtumas ir nustatytas 3,33 promilių girtumo laipsnis. Taip pat buvo patikrintas ir V. A. girtumas ir nustatytas 1.79 promilių. girtumo laipsnis. Taip pat pranešėjo J. M. girtumas ir nustatytas 2.14 promilių. girtumo laipsnis (el. b. l. 15-18).

2024 m. balandžio 21 d. alkotesterio Dräger, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. nustatytas 1,79 prom. girtumas (el. b. l. 10).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – tas kas veiką padarė prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad J. A. ir V. A. yra sutuoktiniai – šeimos nariai.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. balandžio 21 d., jis, jo sutuoktinė ir draugas J. M., vartojo alkoholį. Jam pasirodė, kad draugas kalbina, rodo per didelį dėmesį, jo sutuoktinei, užpavydėjo. Įvyko žodinis konfliktas tarp jų, sutuoktinė kažką galimai pasakė, ir jis jai griebė už kaklo. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. V. A. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – J. A. ir J. M. parodymai, 2024 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. gegužės 13 d. ir 2024 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolai, 2024 m. balandžio 21 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejį. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

Nustatyta, kad V. A. smaugdamas sutuoktinę sukėlė jai fizinį skausmą. Įrodymų visumą neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. A. 2024 m. balandžio 21 d. apie 00.05 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,79 promilės.) žodinio konflikto metu su savo sutuoktine J. A., tyčia rankomis sugriebė pastarąją už kaklo, smaugė ją, kol liudininkas J. M. nuo sutuoktinės jį atitraukė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. A. sukėlė fizinį skausmą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. A. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 156-160). Nukentėjusioji J. A. informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 161-162).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, padarytą žalą – V. A. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, padarė apsvaigęs nuo alkoholio (el. b. l. 10) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. A. teistas už nusikaltimus nuosavybei (el. b. l. 121-128), per paskutinius 1 metus nebuvo baustas administracine tvarka (el. b. l. 52-53), nedirba (el. b. l. 129-130). Byloje nėra duomenų apie V. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas V. A. skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmės dydis yra artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui ir atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl tokio dydžio bausmė V. A. ir yra skiriama.

Nagrinėjamu atveju V. A. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, kartu skirtini įpareigojimai visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taip pat skirtinas draudimas visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso XI skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, jeigu teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriama kartu su bausme. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. V. A. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį. Šiuo atveju bausmės tikslai bus efektyviau pasiekti V. A. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 72² straipsnyje – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. A. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paliekant minėtus įpareigojimus ir draudimus.

V. Kiti klausimai

V. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir jos prieigose, nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. A. (el. b. l. 64-67), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai ir garso apžiūrėti 2024 m. gegužės 13 d. ir 2024 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolų metu – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kartu paskirti įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kartu paliekant įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), , nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir jos prieigose, nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. A. – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus apžiūrėtus 2024 m. gegužės 13 d. ir 2024 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolų metu – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo (vertimo) gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.