- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- eI-820-790/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- I. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
- 21.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. Ž. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. P-945 2 punktą, 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. P-948 1 punktą, kuriais pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Pareiškėja nurodo, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo naudojamasi administracinio nusižengimo medžiaga, remiantis kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino pareiškėją kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 506 straipsnyje. Pareiškėja nesutinka su patikrinimo metu nustatyta faktine aplinkybe dėl šlapinimosi viešoje vietoje. Pareiškėjos teigimu, nėra jokių patikimų įrodymų, nei vieno liudytojo, kuris galėtų patvirtinti, kad pareiškėja iš tikrųjų viešoje vietoje atliko minėtą veiksmą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai konstatuotas sunkus girtumo laipsnis – 3,45 promilės. Didesnis nei 2,5 promilės girtumas sukelia sunkų apsinuodijimą, atsiranda nervų sistemos slopinimo požymių, žmogus darosi mieguistas, praranda orientaciją, jam sutrinka sąmonė. Pareiškėja teigia, kad ji tos dienos įvykius prisimena tik fragmentiškai, o jos veiksmai nebuvo tyčiniai, jais nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ar įžeisti policijos pareigūnus. Tokiame kontekste, pareiškėjos vertinimu, jos pasakyti žodžiai pareigūnams neturėtų būti vertinami kaip sąmoningi ir tyčiniai. Dėl išgerto alkoholio kiekio pareiškėja teigia vargiai supratusi, kur ji yra, nesiorientavo erdvėje ir laike, vargu, ar įstengė atpažinti pareigūnus ir adekvačiai įvertinti jų nurodymus. Vertinant jos veiksmus policijos komisariate, pareiškėja prašo atsižvelgti, kad ji bijo uždarų erdvių ir tai galėjo iššaukti nevalingą jos protesto reakciją. Pareiškėjos manymu, patikrinimo atlikimo metu nebuvo tinkamai įvertintos objektyvios aplinkybės, kad ji serga depresija, paskutiniais metais išgyveno daug netekčių, 2017 metų vasarą jai teko padidintas darbo krūvis. Nebuvo įvertintas pareiškėjos paaiškinimas, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. ji sužinojo apie itin sunkią tėvo būklę ir galimas blogas prognozes išgyventi (tėvas mirė po dešimties dienų nuo incidento), todėl, būdama pervargusi, nevalgiusi ir prislėgta sielvarto, neapskaičiavo išgerto alkoholio kiekio ir galimų to pasekmių. Skiriant pačią griežčiausią nuobaudą, nebuvo įvertintas pareiškėjos ilgametis darbas ir patirtis prokuratūros sistemoje, o santykiai su kolegomis neobjektyviai įvardinti kaip neigiami. Pareiškėja daro išvadą, kad jos veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti kaip tyčiniai ir žeminantys prokuroro vardą, o jai pritaikyta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda nėra adekvati padarytam nusižengimui.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į skundą (2 t., b. l. 1-10) prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. P-945 pripažino, kad pareiškėja, būdama prokurore, turėdama konstitucinę pareigą ginti visuomenę nuo teisės pažeidimų, nesilaikė prokurorui taikomų aukštų elgesio (etikos) ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, pati darė teisės pažeidimus, kurių faktinės aplinkybės akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, tokiu savo elgesiu paniekindama ir pažemindama prokuroro ir visos prokuratūros vardą bei autoritetą, o būtent, 2017 m. gegužės 28 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) iš buto pro daugiabučio namo langą ir per balkoną metė į bendrojo naudojimo kiemą įvairius daiktus bei šiukšles; 2017 m. rugpjūčio 21 d. šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Pirmasis tarnybinis pažeidimas buvo padarytas aktyviais veiksmais, dėl jo kilo neigiami padariniai, buvo sutrikdyta gyventojų rimtis, iššaukta konfliktinė situacija, kurią spręsti iškviesti policijos pareigūnai. Policijos pareigūnų šis pažeidimas įvertintas kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 366 straipsnio 1 dalyje, už jį pareiškėjai pritaikyta administracinė atsakomybė. Antrasis pažeidimas laikomas šiurkščiu ir vertinamas kaip prokuroro vardą žeminantis poelgis, jis padarytas aktyviais veiksmais, dėl jo buvo diskredituotas prokuroro vardas ir prokuratūros autoritetas, sumenkintas prestižas. Pažeidimas pasireiškė ypatingu įžūlumu ir visuomenėje galiojančių normų nepaisymu. Vien pasirodymas viešoje vietoje sunkiai apgirtus jau savaime žemina prokuroro vardą, o nagrinėjamu atveju pareiškėja atliko ir kitus veiksmus, žeminančius prokuroro vardą. Vadovaujantis ANK 481 straipsnio 1 dalimi, 506 straipsnio 4 dalimi, 508 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Abu tarnybiniai pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia, jie kaip visuma padarė žalą institucijos viduje (tokie pažeidimai skatina kolektyvo nusivylimą, demotyvuoja darbuotojus) ir suformavo neigiamą visuomenės nuomonę, kad prokurorų pareigas užima asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir galiojančius įstatymus. Atsakovė mano, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo padaryta esminių procedūrų pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, įskaitant ir dėl šlapinimosi viešoje vietoje. Atsakovė teigia, kad sunki artimo asmens liga nepateisina pareiškėjos elgesio, pasireiškusio labai didelio alkoholio kiekio vartojimu, jos amoralaus elgesio. Atsakovė nurodo, kad paskirta nuobauda adekvati, buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, tarp jų pareiškėjos tarnyba ir jos asmuo. Atsakovė teigia, kad paskirtos nuobaudos sunkumą lėmė tai, kad tolesnė tarnyba ir prokuroro statusas nesuderinami su padarytais tyčiniais pažeidimais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė jį tenkinti, atsakovės atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. P-945 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorei I. Ž.“ 2 punktu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 39¹ straipsnio 1, 2 dalimis, 40 straipsnio 5 punktu, 41 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, 2017 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2017 m. spalio 4 d. teikimą, pareiškėjai, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorei, skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. P-948 „Dėl I. Ž. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ 1 punktu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atleido pareiškėją iš tarnybos prokuratūroje pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėja kelia ginčą dėl šių Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymų dalių pagrįstumo ir teisėtumo.
Prokurorai tarnybinėn atsakomybėn traukiami ir jiems tarnybinės nuobaudos skiriamos už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus (Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalis, 40 straipsnis).
Iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. P-945 matyti, kad pareiškėjai griežčiausia tarnybinė nuobauda paskirta konstatavus, kad ji savo elgesiu pažemino prokuroro vardą. Pagal Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 3 dalį prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. P-945, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. spalio 4 d. teikime Nr. 17-9.-5446 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (2 t., b. l. 16-19) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro 2017 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-5252 (2 t., b. l. 20-37) buvo konstatuota, kad pareiškėjos neteisėtas ir prokuroro vardą žeminantis elgesys pasireiškė tuo, kad ji:
1) 2017 m. gegužės 28 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio antrame aukšte, pro daugiabučio namo langą ir per balkoną mėtė į bendrojo naudojimo kiemą įvairius daiktus ir šiukšles, šiais veiksmais pažeisdama Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 46.4, 46.6 ir 47.22 punktus bei tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje;
2) 2017 m. rugpjūčio 21 d. šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, kadangi apie 11.10 val. Vilniaus autobusų stoties teritorijoje viešoje vietoje, apsvaigusi nuo alkoholio, žmonių akivaizdoje nusišlapino; apie 11.20 val. išvadino įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais į įvykį atvykusius pareigūnus B. V. ir A. S.; apie 11.40 val. pristatyta į policijos komisariatą bandė apspardyti pareigūnus kojomis, patalpinus į pristatytų asmenų patalpą elgėsi agresyviai ir įžūliai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė grotuotą užtvarą, nereagavo į policijos pareigūnų pastabas nusiraminti; uždaryta į laikinai sulaikytų asmenų patalpą elgėsi agresyviai ir įžūliai, nuolat šūkavo ir rėkavo, nuolat rankomis ir kojomis daužė patalpos duris, trukdė budintiems policijos pareigūnams vykdyti tarnybą, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, tuo įžeisdama policijos pareigūnų R. M., A. A., A. S., N. Š., E. M. garbę ir orumą.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras tokius pareiškėjos veiksmus įvertino kaip Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, 39¹ straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68, įtvirtintų teisingumo (5.1.1 punktas), padorumo (5.2.1 punktas), atsakomybės (5.9.1 punktas) principų bei 11 punkto pažeidimą.
Byloje pareiškėja iš esmės nekelia ginčo dėl to, kad ji atliko aukščiau nurodytus veiksmus (pareiškėja tik nurodo, kad ji 2017 m. rugpjūčio 21 d. viešoje vietoje nesišlapino).
Dėl pareiškėjos elgesio 2017 m. gegužės 28 d. pasakytina, kad tarnybinio patikrinimo metu gauta administracinio nusižengimo medžiaga (ROIK 17069106791) dėl pareiškėjos padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį patvirtina, kad pareiškėja iš buto, esančio antrame aukšte, pro daugiabučio namo langą ir per balkoną mėtė į bendrojo naudojimo kiemą įvairius daiktus ir šiukšles, šiais veiksmais pažeisdama Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 46.4, 46.6 ir 47.22 punktus bei tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje. Minėti Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių punktai draudžia pažeisti kaimynų, kitų visuomenės narių ramybę, poilsį, higienos ir sanitarines sąlygas, šiukšlinti daugiabučių gyvenamųjų namų laiptinėse, rūsiuose ir kituose bendrojo naudojimo patalpose ar mėtyti daiktus pro langus ar iš balkonų, viešose vietose vartoti necenzūrinius žodžius, priekabiauti prie praeivių, šlapintis ar kitais veiksmais žeminti žmogaus garbę ir orumą. Administracinio nusižengimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja tyčia į bendrojo naudojimo kiemą mėtė daiktus ir šiukšles iš antrojo aukšto, konfliktavo su senyvo amžiaus žmogumi, viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, toks jos elgesys iššaukė kaimynų pasipiktinimą. Šias aplinkybes patvirtina I. B. 2017 m. gegužės 28 d. pareiškimas (2 t., b. l. 117), kuriame ji nurodė, kad pareiškėja, keikdamasi necenzūriniais žodžiais, iš savo balkono mėtė įvairius daiktus, galėjo sužeisti pašalinius žmones, be to, kaimynai jai pranešė, kad matė, kaip pareiškėja apipylė vandeniu senyvo amžiaus M. B., policijos pareigūnės S. J. 2017 m. gegužės 28 d. tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 120-121), kad bendraujant su pareiškėja iš jos burnos sklido alkoholio kvapas, kad pareiškėja neneigė pro balkoną mėčiusi statybines medžiagas, apipylusi M. B. šunį vandeniu, fotonuotraukos, kuriose matomi kieme išmėtyti daiktai ir šiukšlės (2 t., b. l. 122-124), policijos pareigūno S. Č. 2017 m. birželio 9 d. tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 125), kad aplinkybes, jog pareiškėja iš balkono mėtė įvairius daiktus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pylė vandenį į kaimynę M. B. patvirtino kaimynai J.ir K. B., E. Š.. Pastebėtina, kad nors tarnybinio patikrinimo metu duotame 2017 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime (2 t., b. l. 145-146) pareiškėja neigė vartojusi necenzūrinius žodžius, sutrikdžiusi ramybę ir tvarką, tačiau tokie jos teiginiai prieštarauja jau aptartiems administracinio nusižengimo medžiagoje esantiems duomenims.
Dėl pareiškėjos elgesio 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu gauta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kurioje pareiškėjai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį („Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį”), 506 straipsnio 4 dalį („Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas”) ir 508 straipsnį („Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu”), patvirtina aukščiau aptartus pareiškėjos veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-4847-873/2017 (1 t., b. l. 36-43) pareiškėja pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-251-195/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Šiuose procesiniuose teismų dokumentuose išsamiai aptarti įrodymai, patvirtinantys minėtą pareiškėjos elgesį, be to, administracinio nusižengimo bylos duomenys išsamiai apibūdinti ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro 2017 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-5252. Nors pareiškėja skunde teismui nurodo nesutinkanti su patikrinimo metu nustatyta faktine aplinkybe dėl šlapinimosi viešoje vietoje, tačiau minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose konstatuojama, kad šį faktą patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys – autobusų stoties darbuotojo D. B. pareiškimas ir parodymai teismo posėdžio metu; autobusų stoties apsaugos darbuotojo V. R. pareiškimas ir parodymai teismo posėdžio metu; autobusų stoties valytojos E. M. parodymai teismo posėdžio metu; policijos pareigūnų B. V., A. S. tarnybiniai pranešimai bei parodymai teismo posėdyje, 2017 m. rugpjūčio 21 d. policijos registruojamų įvykių registro duomenys ir kita bylos medžiaga. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje pateiktas išsamus minėtų duomenų įvertinimas patikimumo, tarpusavio neprieštaringumo prasme, aplinkybė dėl pareiškėjos šlapinimosi viešoje vietoje išsamiai išanalizuota ir įvertinta kaip atitinkanti objektyvią tikrovę, todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad nėra jokių patikimų įrodymų, nei vieno liudytojo, kuris galėtų patvirtinti, jog pareiškėja iš tikrųjų viešoje vietoje atliko minėtą veiksmą. Šiuo atveju administracinę bylą dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo nagrinėjantis administracinis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti faktinių duomenų dėl pareiškėjos veiksmų 2017 m. rugpjūčio 21 d., nei tai padarė administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai. Taigi, teismas vertina, kad atsakovė tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 21 d. padarė aukščiau aptartus veiksmus, įskaitant šlapinimąsi viešoje vietoje.
Pagal Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus, prokurorai privalo gerbti ir ginti asmens teises ir laisves; laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šio įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalis numato prokurorų pareigą tarnybos ir ne tarnybos metu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso. Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68, 5.1.1 punkte įtvirtintas teisingumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad prokuroras privalo visada veikti protingai ir teisingai, priimti apgalvotus ir teisėtus sprendimus, prireikus paskelbti priimamų sprendimų motyvus ir argumentus; 5.2.1 punkte įtvirtintas padorumo principas, be kita ko, reiškiantis, kad prokuroras privalo elgtis padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas; 5.9.1 punkte įtvirtintas atsakomybės principas, be kita ko, reiškiantis, kad prokuroras privalo vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą. Prokurorų etikos kodekso 11 punkte įtvirtinta, kad piktybinis netiesos sakymas ar kitoks apgaudinėjimas, vartojimas įžeidžiančių žodžių ar gestų <…> vertinamas kaip šio kodekso normų ir principų pažeidimas.
Teismas pripažįsta, kad atsakovė pareiškėjos veiksmus, kuomet ji, pažeisdama savivaldybės nustatytas tvarkymo ir švaros taisykles, mėtė į bendrojo naudojimo kiemą įvairius daiktus ir šiukšles, konfliktavo su senyvo amžiaus žmogumi, viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, be to, kuomet ji viešoje vietoje, apsvaigusi nuo alkoholio, žmonių akivaizdoje nusišlapino, išvadino įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, bandė juos apspardyti kojomis, policijos komisariate elgėsi agresyviai ir įžūliai, nereagavo į policijos pareigūnų pastabas nusiraminti, trukdė budintiems policijos pareigūnams vykdyti tarnybą, bei savo veiksmais padarydama administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, pagrįstai pripažino kaip pažeidusius prokurorams taikomą pareigą gerbti ir ginti asmens teises ir laisves, aptartų Prokurorų etikos kodekse įtvirtintų teisingumo, padorumo, atsakomybės principų nesilaikymą. Pareiškėjos veiksmai atsakovės pagrįstai įvertinti kaip prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys, šiurkščiai pažeidžiantis Prokurorų etikos kodekso reikalavimus, taigi prokuroro vardą žeminantys poelgiai. Akivaizdu, kad aptarti pareiškėjos veiksmai pagal savo pobūdį (teisės pažeidimų padarymas viešoje vietoje, būnant smarkiai apsvaigus nuo alkoholio, pažeidžiant elementariausias moralines nuostatas, įžeidžiant policijos pareigūnų garbę ir orumą) nesiderina su tuo, kokio prokurorų elgesio visuomenė tikisi, nesiderina su prokurorams taikomais aukštais elgesio (etikos) ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimais. Pagal Prokuratūros įstatymo 30 straipsnio 1 dalį prokuroras, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas, saugoti patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą. Pareiškėja savo elgesiu duotos Lietuvos Respublikai priesaikos nesilaikė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad atsakovė pagrįstai pareiškėjos veiksmus įvertino kaip žeminantį prokuroro vardą elgesį.
Pareiškėja skunde teismui kelia klausimą dėl 2017 m. rugpjūčio 21 d. jos padarytų veiksmų tyčios, teigdama, kad būdama pervargusi, nevalgiusi ir prislėgta sielvarto dėl artėjančios tėvo mirties, neapskaičiavo išgerto alkoholio kiekio ir galimų pasekmių; dėl išgerto alkoholio kiekio ji nesiorientavo erdvėje ir laike, todėl jos veiksmai neturėtų būti pripažįstami sąmoningais ir tyčiniais. Tačiau teismas sutinka su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. spalio 4 d. teikime Nr. 17-9.-5446 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ išsamiai išdėstytais argumentais dėl pareiškėjos kaltės formos, t. y. kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjos veiksmai buvo padaryti tiesiogine tyčia. Pagal aptartas tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes matyti, kad pareiškėja, atlikdama neteisėtus ir pažeidžiančius Prokurorų etikos kodeksą veiksmus, suvokė jų pobūdį ir norėjo taip veikti. Pareiškėjos skundo argumentus, kad ji nesiorientavo erdvėje ir laike, paneigia faktinės aplinkybės, kad jos veiksmai buvo aktyvūs, įžūlūs, tęstiniai, susidedantys iš kelių epizodų ir truko pakankamai ilgą laiką. Antai, pareiškėja, vedama į policijos automobilį, sugebėjo pasipriešinti policijos pareigūnams, būdama autobusų stotyje ir policijos komisariate, bandė įspirti policijos pareigūnams, kėlė triukšmą, spardė grotas, keikėsi, įžeidinėjo pareigūnus ir atliko kitus aktyvius veiksmus. Nors pareiškėja nurodo, kad ji bijo uždarų erdvių ir tai galėjo iššaukti nevalingą jos protesto reakciją, tokie jos teiginiai aiškiai neatitinka tos dienos įvykių, pagal kuriuos jos įžūlūs ir agresyvūs veiksmai prasidėjo ne policijos komisariate, bet dar autobusų stotyje. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad pareiškėja, būdama prokurore, suvokė ir numatė, kad dėl jos užimamų pareigų jos neteisėti ir neetiški veiksmai neabejotinai sukels neigiamus padarinius prokuroro geram vardui, nes šie veiksmai buvo vieši, matomi, susiję su trečiaisiais asmenimis (tarp jų ir policijos pareigūnais). Pareiškėja, net būdama pervargusi, nevalgiusi ir prislėgta sielvarto, turėjo galimybę nevartoti alkoholio, tačiau sąmoningai apsisprendė suvartoti didelį kiekį alkoholinių gėrimų, tuo sąmoningai sukėlė stipraus apsvaigimo nuo alkoholio būseną. Neblaivumas negali būti vertinamas nei kaip atsakomybę lengvinanti, nei ją šalinanti aplinkybė. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, kad atsakovė nepagrįstai nustatė, jog 2017 m. rugpjūčio 21 d. jos veiksmai buvo tyčiniai.
Pareiškėja teigia, kad jai pritaikyta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda nėra adekvati padarytam nusižengimui, kad, skiriant nuobaudą, nebuvo įvertintas pareiškėjos ilgametis darbas ir patirtis prokuratūros sistemoje, o santykiai su kolegomis neobjektyviai įvardinti kaip neigiami. Su šiais pareiškėjos teiginiais teismas nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 6.2 punktą parenkant tarnybinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės formą, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro 2017 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-5252, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. spalio 4 d. teikimu Nr. 17-9.-5446 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. P-945, išsamiai apibūdintos visos aplinkybės, reikšmingos individualizuojant tarnybinę atsakomybę. Parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, pagrįstai atsižvelgta į pažeidimų pobūdį ir jų sukeltus padarinius – pareiškėjos veiksmai aiškiai prieštarauja moralės nuostatoms, nepateisina visuomenės lūkesčių prokurorams, žemina prokuroro vardą bei prokuratūros autoritetą. Apie pareiškėjos veiksmus buvo paskelbta žiniasklaidoje, be to, jie padarė didelę žalą prokuratūros institucijai, nes demotyvavo darbuotojus, sumenkino tarnybos prokuratūroje prestižą. Parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėja toliau tinkamai vykdyti prokurorės pareigų negalėtų, nes ji dėl aptariamų įvykių neturės autoriteto tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o tuo labiau tarp asmenų, kurių atžvilgiu ji kels kaltinimus ir palaikys valstybinį kaltinimą teismuose. Matyti, kad atsakovė, parinkdama tarnybinės nuobaudos rūšį, pagrįstai atsižvelgė ir į kaltės formą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, atsakovė pagrįstai vertino ir kitas tarnybinės atsakomybės individualizavimui reikšmingas aplinkybes – kad 2011 ir 2012 m. pareiškėja buvo sukėlusi konfliktines situacijas lošimo namuose ir pristatyta į policijos įstaigas, už tai jai buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Šios aplinkybės pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, nepadariusį išvadų dėl savo poelgių. Be to, atsakovė atsižvelgė ir į kitas pareiškėją tarnybinėje veikloje ir buityje charakterizuojančias aplinkybes. Teismo vertinimu, atsakovė, pagal minėtų aplinkybių visumą priėjo pagrįstos išvados, kad pareiškėjos paaiškinimas apie sunkias asmenines aplinkybes neeliminuoja padarytų tarnybinių nusižengimų sunkumo ir jų nepateisina. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovė tarnybinę nuobaudą parinko teisingai įvertinusi visas Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 6.2 punkte nurodytas ir kitas svarias aplinkybes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad, net ir atsižvelgus į pareiškėjos akcentuojamą jos ilgametį darbą ir patirtį prokuratūros sistemoje, atsakovės parinkta sankcija yra neadekvati ar neproporcinga poveikio priemonė pareiškėjai. Kaip teisingai nurodė atsakovė, pareiškėja nepadarė išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio, dėl aptariamo elgesio ji susikompromitavo, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, todėl ji negali būti teisėsaugos dalimi ir eiti prokuroro pareigų.
Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. P-945 2 punktas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. P-948 1 punktas, kuriuo pareiškėja atleista iš tarnybos prokuratūroje pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagrįsti ir teisėti, pagrindo jų naikinti nėra. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.