- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-427-238-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00813-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Alvyda Medišauskienė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-427-238/2012;
Teisėjas D. Gudas Proceso Nr. 1-64-1-00813-2011-8;
2012 m. birželio 8 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. birželio 22 d. apie 18 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini , asmeninio konflikto metu, vykusio kambaryje su nukentėjusiuoju G. B., virtuviniu peiliu tyčia dūrė vieną kartą stovinčiam G. B. į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam kiauryminį durtinį - pjautinį pilvo sienelės sužalojimą su kepenų sužalojimais, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. P. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, švelnesnę negu numato įstatymas. Skunde nurodoma, jog skirdamas bausmę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, teismas nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmės paskirtis yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teisingumo principas turi būti užtikrinamas ją individualizuojant. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai. Pirmosios instancijos teismas teisingai laikė apelianto prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis padėjo išaiškinti esmines aplinkybes nusikaltimo, kurį jis padarė ir dėl provokuojančių nukentėjusiojo veiksmų. Šios aplinkybės rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą visuomenei, todėl, nuteistojo nuomone, yra visos sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 2 dalyje, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę arba sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistasis A. P. skundžia nuosprendžio bausmės skyrimo dalį, nurodydamas, jog skirdamas bausmę, apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgęs į bausmės paskirtį, nepagrįstai netaikė švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės. Kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Kolegija pažymi, kad BK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas pats savo noru atvyko ar pranešė apie padarytą nusikaltimą, ar kad būtų atlyginęs žalą.
BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra nustatyta bent viena šio straipsnio 1-6 punktuose numatytų sąlygų. Tai yra: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šioje byloje nenustatyta sąlygų, kurios minimos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies ir skirti švelnesnę negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia galimybės nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, nukentėjusiojo nuomonę teisme, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertinęs visas aplinkybes teismas paskyrė A. P. vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y., žymiai mažesnę, nei bausmės, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
Pažymėtina ir tai, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Įvertinusi tai, kad šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, į visas apelianto nurodytas aplinkybes teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kolegija sprendžia, kad nėra ir teisinio pagrindo manyti, kad teismo paskirta bausmė būtų per griežta, neteisinga ar netinkamai individualizuota.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apylinkės teismas tinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir tinkamai paskyrė bausmę A. P., todėl keisti nuosprendžio ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.