Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-767-1231/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-11
Bylos Nr.
e1-767-1231/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16464-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Paulius Rimeikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-767-1231/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16464-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.4.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 11 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Algidos Banienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 146 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 290 straipsnį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bausmę atlikusi;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikusi;

4) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 18 MGL dydžio, 677,88 Eur, bauda, kartu skiriant baudžiamojo poveikio priemonę: draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metus;

5) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir 18 MGL dydžio bauda, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (tęsti registraciją), visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; laisvės apribojimo bausmę atlikus, baudos išieškojimas vykdomas;

6) Prienų rajono apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (tęsti registraciją), visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėta 2017 m. gruodžio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo ir 18 MGL, 677,88 Eur dydžio bauda, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (tęsti registraciją), visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; laisvės apribojimo bausmę atlikus, baudos išieškojimas vykdomas, 2024 m. birželio 26 d. liko sumokėti 96,13 Eur; teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K.2024 m. gegužės 1 d. apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė ne mažiau dvylika smūgių šluotos kotu R. M. į galvą, dešinę ir kairę rankas, į šonus, tuo nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, kairės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairio peties, kairio žasto srityje, kairiame klube, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimais kairės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairiame klube, dešinėje šlaunyje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

D. K. įtariamojo apklausos metu parodė, kad R. M. yra jos kaimynas, gyvena netoliese. Jų santykiai geri, jokių konfliktų anksčiau nebuvę. 2024 m. balandžio 30 d. vakare sugrįžo iš darbo ir namuose nerado sūnaus R. K., todėl nuėjo jo ieškoti pas R. M.. Nežino kada tiksliai nuėjo pas R. M.. Miegamajame prie stalo sėdėjo R. P.. Jie gėrė alų, ant stalo buvo padėta alkoholio. R. P. ir R. M. buvo neblaivūs. Kambaryje buvo neblaivus sūnus R. K.. Ji supyko, kad R. K. girtavo pas R. M., kad už gautą stipendiją pirko alkoholį, todėl pastūmė R. M., pradėjo rėkti ant jo. R. K. atsistojo ir išėjo iš R. M. namų. Neblaivus R. M. pradėjo kažką aiškinti dėl sūnaus, todėl ji susinervino ir rankomis nestipriai pastūmė R. M. į krūtinę. R. M. nugriuvo ant grindų ant užpakalio ir iš karto atsistojo, sakydamas, kad iškvies jai policiją. R. M. pradėjo ją vyti iš savo namų, liepė išeiti. Ji dar labiau susinervino ir staigiai pastvėrė lyg tai kambario ar virtuvės kampe buvusį plastmasinį 1 m ilgio, gal apie 2 cm diametro, raudonos spalvos šluotos kotą ir juo smogė keletą kartų R. M. per galvą, per šonus. Tiksliai nežino kur, kiek kartų smogė ir kur pataikė, nes buvo pikta, smogė stipriai, nesitaikydama. Galėjo smogti per įvairias kūno vietas ne mažiau dvylika smūgių ir sužaloti R. M.. Neblaivus R. M. nesipriešino, tik dengėsi rankomis galvą. Ji galėjo suduoti per įvairias kūno vietas. Viskas vyko labai greitai. R. M. prašė nustoti, jo nemušti. Smogusi keletą kartų šluotos kotu R. M., numetė ant grindų kambaryje sulinkusį šluotos kotą ir atsitraukė nuo R. M.. R. M. liepė išeiti iš jo namų, sakė, kad kvies policiją. R. M. veide, galvoje, ar kūne jokių sužalojimų nepastebėjo, nematė. Ji išėjo į namus. R. M. šluotos kotu sumušė supykusi ir susinervinusi. Alkoholio vartojimas neturėjo įtakos jos veiksmams. Daugiau su R. M. nebendravo, jo nematė. Dėl įvykio labai gailisi. Po įvykio R. M. iš namų kažkur išvažiavo (b. l. 135-141).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė be jos pačios asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame R. M. nurodė, jog 2024 m. gegužės 1 d. apie 01.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario patalpoje, kilusio žodinio konflikto metu pažįstama D. K. paėmusi iš virtuvės grindų šluostės kotą su juo užsimojo ant jo ir sudavė keletą smūgių į galvos sritį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, skausmą jautė ilgai. Prašo D. K. atžvilgiu taikyti įstatymo numatytas priemones. Apklausus kaip liudytoją (nukentėjusįjį) R. M., jis paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 1 d. apie 19.00 val. pas jį į namus atėjo kaimynai J. K. ir R. P.. Kaimynai atsinešė du butelius alaus po 1 litrą talpos, 6 procentų stiprumo. Miegamajame prie stalo trise gėrė jų atsineštą alų. Geriant alų maždaug po valandos nekviesta atėjo pažįstama D. K., kuri atsinešė degtinės butelį. Tuo metu, kai atėjo D. K., jie buvo baigę gerti alų ir toliau gėrė degtinę. Po vidurnakčio apie 01.30 val. prie stalo tarp jo ir D. K. įvyko žodinis konfliktas, dėl kokios priežasties neatsimena. D. K. nuėjo į virtuvę. Po kelių minučių D. K. grįžo vėl į miegamojo kambarį kairėje rankoje laikydama grindų šluotos kotą ir priėjusi su kotu smūgiavo jam į galvą. Kai D. K. šluotos kotu jam smūgiavo į galvą, jis sėdėjo lovoje. Su šluotos kotu jam sudavė keletą smūgių į galvą, į viršugalvį. R. P. bandė jį ginti, jis D. K. sakė „baik mažyle“ ir ją atitraukinėjo nuo jo. D. K. apsiramino, šluotos kotą numetė ant grindų netoliese prie lovos. Atsisėdusi prie stalo toliau gėrė degtinę. Jis nuėjo į bute esantį tualetą ir paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Atvykus policijos pareigūnams D. K. ir kaimynai buvo išėję iš buto. D. K. mušdama šluotos kotu sukėlė fizinį skausmą, nes skaudėjo. Smūgiavo šluotos kotu gan stipriai. Galvoje skausmą jautė labai ilgai. Kas iškvietė medikus neatsimena. Atvykę medikai suteikė būtiną pagalbą, vykti tolimesnei apžiūrai atsisakė. Pas teismo medicinos ekspertus sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti vyks. Po suduotų smūgių sąmonės praradęs nebuvo. D. K. būdama neblaivi tampa įkyri ir agresyvi. Proceso eigoje jis apsispręs dėl civilinio ieškinio teikimo (b. l. 10-20).

Nukentėjusiojo R. M. 2024 m. birželio 18 d. papildomu apklausos protokolu, kuriame R. M. parodė, kad patvirtina duotus parodymus, kurie yra teisingi, prašo jais vadovautis. Patikslina, kad 2024 m. gegužės 1 d. kilusio konflikto su D. K. metu, jį mušė šluotos kotu per galvą, rankas. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas jis nežino, neprisimena. Kiek tiksliai smūgių šluotos kotu jam smogė D. K. neprisimena, nes buvo neblaivus. Dėl D. K. sumušimo niekur nesigydė, vaistų nepirko, gydymo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia. Akistatose ar kituose procesiniuose veiksmuose su D. K. dalyvauti atsisako, nes nenori jos matyti, jos vengia. D. K. pretenzijų neturi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 38-41).

Tarnybiniu pranešimu „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 1 d. apie 01.32 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, (duomenys neskelbtini) nepageidaujami asmenys, 4 kaimynai, pas pranešėją bute, atsisako išeiti, prašo pareigūnų pagalbos. Pranešėjas pareigūnų lauks lauke, asmenys liko bute. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. gegužės 1 d. 01.30 val. Paskambinęs vyras pasakė, kad jam praskelta galva, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Atvykus nurodytu adresu namuose rastas R. M. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0231, patikros Nr. 1989358 nustatytas 1,26 promilių neblaivumas, kuris paaiškino, kad išgertuvių metu jam sėdint ant lovos pažįstama D. K. nenustatytą skaičių smūgių sudavė su plastikiniu šluotos kotu jam į galvos sritį. R. M. viršugalvyje kairėje pusėje yra matomas patinimas bei viršugalvio plaukuotoje dalyje matoma nedidelė žaizda. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, šie suteikė R. M. pirmąją pagalbą ir asmenį paliko namuose. Nepageidaujami asmenys iš įvykio vietos buvo pasišalinę. R. M. yra neblaivus, dėstė neadekvačiai įvykio aplinkybes, su juo atlikti procesinius veiksmus nebuvo galimybės, todėl tikslinga atlikti įvykio aplinkybių patikslinimą. Iš įvykio vietos buvo paimtas plastikinis šluotos kotas (b. l. 21-23).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas R. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Virtuvės patalpa netvarkingai apstatyta įvairiais buitiniais daiktais. Prie šaldytuvo ant grindų matomas plastikinis raudonos spalvos su juodais galais bei balta izoliacine juosta apklijuotu vienu galu šluotos kotas, kuris perlenktas į tris dalis. Kotas nufotografuotas įdėtas į popierinį maišą Nr. 1 ir paimtas iš įvykio vietos. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų įvykio vietoje nerasta ir nepaimta (b. l. 24-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G892/2024(02), kurioje nurodyta, kad R. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairio peties, kairio žasto srityje, kairiame klube, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairiame klube, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir nurodytu laiku - 2024 m. gegužės 1 d. ir aplinkybėmis. Padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai vienkartiniam griuvimui nebūdingi. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvylikos trauminių poveikių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 58-60).

Liudytojo R. P. apklausos protokolu, kuriame R. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 1 d. vakare gal apie 19.00 val. nuėjo pas kaimyną R. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), išgerti alaus. Jis nusinešė du 1 litro talpos butelius stipraus alaus. Pas R. M. buvo neblaivus kaimynas J. K.. Jie trise miegamajame gėrė alų. Netrukus į R. M. namus atėjo netoliese gyvenanti pažįstama D. K., kuri atsinešė 0.7 talpos degtinės butelį. Baigę gerti alų, pradėjo keturiese gerti degtinę. Išgertuvių metu tarp jų konfliktų nebuvo, jie nesipyko. Begeriant naktį, D. K. apsvaigo ir pradėjo konfliktuoti su R. M. dėl J. K.. Žodinio konflikto metu D. K. nuėjo iš miegamojo į virtuvę ir atsinešė rankoje šluotos kotą. Šluotos koto apibūdinti negali, nes gerai neįsidėmėjo, jo neapžiūrinėjo. Sugrįžusi su kotu į miegamąjį, D. K. iš karto priėjo prie R. M., kuris sėdėjo ant lovos ir šluotos kotu smogė jam keletą (nežino kiek kartų) smūgių per galvą. R. M. rankomis dengėsi galvą, todėl D. K. galėjo šluotos kotu suduoti ir per R. M. rankas. D. K. daužė R. M. šluotos kotu supykusi, smogė nesitaikydama, todėl galėjo smogti ir per galvą, per rankas, kojas. Dėl kokių priežasčių D. K. mušė R. M. nežino. Ji buvo neblaivi ir supykusi. J. K. buvo kambaryje, bet jis nesikišo, gal miegojo. Pamatęs, kad D. K. daužo šluotos kotu R. M., jis pradėjo ją raminti, bandė gražiai nukalbinti. D. K. nurimo, numetė ant grindų šluotos kotą, atsitraukė nuo R. M. ir atsisėdusi gėrė degtinę. R. M. greitai atsistojo ir išėjo iš kambario. Kur jis nuėjo ir ką darė jis nematė. Netrukus sugrįžęs į miegamąjį R. M. pasakė, kad jis iškvietė policiją, liepė jiems išeiti. R. M. veide ir kūne jokių žaizdų ar kitokių sužalojimų nematė, lyg tai jis nebuvo sužalotas. R. M. nesakė, kad jam ką nors skaudėtų. Jis išėjo į namus. Daugiau su R. M. nebendravo, jo nematė. Žino, kad gal nuo gegužės mėnesio vidurio R. M. namuose nėra, kiek žino, jis gydomas slaugos skyriuje (b. l. 65-68).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamoji D. K. 2024 m. gegužės 1 d. apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė ne mažiau dvylika smūgių šluotos kotu R. M. į galvą, dešinę ir kairę rankas, į šonus, tuo nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, kairės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairio peties, kairio žasto srityje, kairiame klube, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimais kairės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairiame klube, dešinėje šlaunyje. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina nusikalstamos veikos buvimą kaltinamosios veikoje, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji D. K. anksčiau teista, teistumas neišnykęs, ne kartą bausta administracine tvarka, nesanti psichiatrinio gydymo įskaitoje, dirbanti. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajai D. K. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, jai skirtinas laisvės apribojimas 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pripažino savo kaltę, kaltinamajai paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Išaiškinti D. K., jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti D. K., kad kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vykdant šį įpareigojimą, taikomos Bausmių vykdymo kodekso kodekso 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 18 straipsnio nuostatos. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti D. K., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Paulius Rimeikis