Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Ž.Bertašius, sekretoriaujant M. Paradnikaitei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. Ž., adv. V. K., atsakovės atstovui adv. R. K., trečiajam asmeniui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Godos grupė“ ieškinį atsakovei V. G. individualiai įmonei, tretiesiems asmenims V. B., A. G., J. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2012-10-10 ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad 2012-08-06 liūties metu pakartotinai buvo užlietos ieškovei priklausančio viešbučio rūsio patalpos. Ieškovė kreipėsi į specialių žinių turinčią įmonę UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, kuri patvirtino netinkamą hidroizoliacijos darbų atlikimą. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ įvertino, kad trūkumų pašalinimo išlaidos sudaro 345 240 Lt. Įvertinus baseino bei pirties išardymo darbų vertę, lifto remonto išlaidas, virtuvės įrangos atstatymo darbus, bendra ieškovei padarytoji žala sudarytų 572 721 Lt. Ieškovė prašė teismo šiuos ieškovės nuostolius priteisti iš atsakovės.

2014-09-12 teismo posėdyje ieškovės atstovė adv. V. K. ieškovės ieškinį palaikė. Ieškovės atstovė nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina tai, jog ieškovei yra padaryta žala dėl netinkamo statybos darbų atlikimo. Ieškovės reikalavimus patvirtina byloje pateiktos A. S. statybos darbų ekspertizės išvados bei kita surinkta bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl rūsio grindų netinkamos hidroizoliacijos.

Ieškovė grindžia savo reikalavimus 2006-12-05 šalių sudaryta rangos sutartimi (b. l. 18, t. 1). Šios sutarties 9.2.1 p. yra nustatyta atsakovės pareiga atlyginti ieškovei padarytus nuostolius, jeigu atsakovė nepašalina defektų, nustatytų per garantinį laikotarpį. Ieškovė įrodinėja atsakovės atliktų darbų defektus ir tai patvirtinti pateikė 2010-08-03 rūsio patalpų apžiūros aktą, kurį surašė V. G. įmonė (b. l. 19-23 t. 1). Šiame akte yra užfiksuotas rūsio grindų užliejimas vandeniu. Apžiūrą atlikęs asmuo akte nurodė, kad pagal statybos dokumentaciją rūsio grindų hidroizoliacijos darbai atlikti pagal techninį projektą ir nukrypimų neužfiksuota. V. G. įmonė išvadose konstatavo, kad patalpų užliejimą gali nulemti netinkamas grindų hidroizoliacijos plėvelės ir rūsio sienų sujungimas. Šios aplinkybės patvirtina, jog V. G. įmonė esminių statybos darbų trūkumų nenustatė. Kadangi V. G. įmonės išvados dėl patalpų užliejimo yra grindžiama prielaidomis, tai šios įmonės išvados atsakovės kaltės vykdant statybos darbus nepatvirtina.

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia ir UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ aktu Nr. 11/01 (b. l. 29, t. 1). Šiame akte yra konstatuojama, jog rūsio ir grindų projektiniai sprendimai nėra aiškūs, nenumatyta sienų hidroizoliacija, o grindų hidroizoliacijos sprendinys nedetalizuotas. Išvadose konstatuojama, kad paklojant polietileninę plėvelę ji nebuvo užleista ant rūsio sienų 300 mm atstumu pagal STR 2. 05.13:2004. Specialistas L. J. V. išvadose nurodė ir tai, kad statybos procese grindų hidroizoliacija faktiškai buvo įrengta paklojant dviejų sluoksnių polietileno plėvelę ir šis hidroizoliacijos pakeitimas yra neteisingas. Teismas konstatuoja, kad šios išvados yra prieštaringos. Jeigu grindų hidroizoliacijos sprendimas nebuvo detalizuotas projektiniuose sprendiniuose, tai hidroizoliacijos sprendimo atsakovei nebuvo galima neteisėtai pakeisti. UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ akte taip pat minima, kad vanduo pradėjo veržtis į patalpas miesto lietaus kanalizavimo tinklams užsipildžius vandeniu dėl liūties ir pastato drenažo sistemai nesugebėjus vandens perduoti į miesto tinklus. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie tai, kad vanduo į rūsio patalpas pradėjo veržtis ne tik per grindų sujungimus, bet ir rūsio vandens surinkimo trapus, tai yra angas vandeniui nutekėti į drenažo sistemą (b. l. 21 t. 1). Šios aplinkybės patvirtina atsakovės atsikirtimus, kad lietaus vandeniui užpildžius pastato drenažo sistemą ir miesto tinklams nesurenkant patenkančio vandens, šis vanduo pro drenažo ir pastato sujungimus pradėjo veržtis į rūsio patalpas. Taigi yra įrodyta, jog vandens tekėjimą į rūsio patalpas nulemia ne hidroizoliaciniai sprendimai, bet netinkama patalpų apsaugos nuo staigaus vandens lygio pakilimo sistema. Dėl to teismas sutinka su atsakovės nuostata, jog UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ akto išvados ieškovės reikalavimų nepatvirtina.

Ieškovė savo patikslintus reikalavimus grindžia byloje paskirtos statybinės ekspertizės išvadomis, tai yra ekspertize, atlikta eksperto A. S. Šios ekspertizės išvadose patvirtinama, jog pastato (duomenys neskelbtini), rūsio grindys yra įrengtos ne pagal techninio projekto sprendimus. Tokią išvadą ekspertas grindžia ekspertizės metu ekspertui pateiktais V. B. įmonės paruoštais brėžiniais dėl rūsio sienų konstrukcijos detalių, darbo brėžinių ir detalių (ekspertizės akto l. 8). Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog eksperto A. S. įvertinti dokumentai - brėžiniai - apie rūsio sienų konstrukcinius sprendimus nėra techninio projekto dalis (ekspertizės akto l. 68-69). Atsakovė bei trečiasis asmuo V. B. patvirtino, jog šie eksperto vertinti brėžiniai buvo paruošti, pateikti ieškovės vadovui L. Ž. susipažinti ir ieškovės vadovui buvo siūloma pagal šiuos brėžinius vykdyti rūsio grindų, sienų statybos darbus. Šiais brėžiniais bei sprendimais buvo siūloma sustiprinti rūsio grindų konstrukcijas įvertinant statybos darbų metu paaiškėjusią aplinkybę apie gruntinio vandens lygį arti žemės paviršiaus. Šie sprendimai buvo neįgyvendinti, nes ieškovės vadovas siekė pasirinkti pigesnį statybos darbų atlikimo būdą. Palangos miesto savivaldybės administracijos medžiagoje taip pat nėra duomenų apie rūsio grindų įrengimo sprendimus, kuriais vadovavosi ekspertas A. S. (b. l. 96-154, t. 1). Visa tai įrodo, kad ekspertas A. S. išvadas dėl darbų neatitikimo projektui pagrindė dokumentais, kurie nėra techninio projekto dalimi. Teismas konstatuoja, kad atsakovė negalėjo vykdyti statybos pagal dokumentus, kurie ieškovės iniciatyva nebuvo pateikti atsakovei vykdyti ir ekspertizės išvada dėl statybos pažeidžiant techninio projekto sprendimus yra neįrodyta (LR CPK 178 str.).

Ieškovė statybos darbų neatitikimą pastatų eksploatacijai keliamiems reikalavimams grindžia eksperto A. S. išvada dėl per didelės drėgmės rūsio patalpose (ekspertizės akto l. 12). Akivaizdu tai, kad šios ekspertizės išvados nėra grindžiamos konkrečiais drėgmės matavimais, nevertinta patalpų ventiliavimo sistema, neatsižvelgta į po rūsio grindimis įrengtą drenažo sistemą. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog eksperto A. S. ekspertizės išvados yra pateiktos neįvertinus faktinių pastato eksploatavimo aplinkybių, prieštarauja faktinei bylos medžiagai ir jomis vadovautis negalima.

Ieškovė reikalavimams pagrįsti pateikė ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ statinio apžiūros aktą (b. l. 107-109 t. 2). Akivaizdu yra tai, kad šis apžiūros aktas yra paremtas eksperto A. S. padarytomis išvadomis, apžiūros aktas tik fiksuoja patalpų užliejimo vandeniu padarinius ir neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl atsakovės kaltės vykdant statybos darbus.

Teismas atsižvelgia į eksperto V. B. E. pakartotinės ekspertizės išvadą dėl to, kad pastato rūsio grindų projektiniai sprendimai hidroizoliacijos tipo nenumato (b. l. 199 t. 3). Tai patvirtina, kad atsakovė hidroizoliaciją įrengė įvertinus faktinę padėtį, suderinus sprendimus su ieškovės paskirtu statybos darbų prižiūrėtoju A. G.. Ekspertas išvadose patvirtina, kad atsakovės panaudota hidroizoliacijai plėvelė atitinka norminių aktų reikalavimus. Teismas vadovaujasi šiomis išvadomis, nes jas patvirtina bylos medžiaga, atsakovės, trečiųjų asmenų A. G., V. B. parodymai.

Teismas įvertina eksperto V.B. E. pakartotinės ekspertizės išvadą, jog polietileninės plėvelės panaudojimas hidroizoliacijai negali būti pakankama priežastimi apsaugoti patalpas nuo jų užliejimo vandeniu dėl ekstremalių liūčių. Ekspertas nurodo, kad pastatas gali būti apsaugotas nuo užliejimo vandeniu įrengus drenažo šulinyje atbulinį vožtuvą. Tai teismui patvirtina, kad patalpų užliejimą nulemia ne atsakovės vykdyti statybos darbai, bet pastato eksploatavimo trūkumai.

Pakartotinės ekspertizės išvadose taip pat yra nurodyta apie tai, jog rūsio patalpų drėkimas yra nulemtas netinkamo sienų apšlitinimo, nepakankamo patalpų vėdinimo (b. l. 196, t. 3). Dėl patalpų vėdinimo, apšiltinimo darbų kokybės atsakovės atsakomybė nebuvo byloje įrodinėjama. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovė rūsio patalpose įrengė pirtį, sūkurinę vonią (baseiną), kas savaime padidina drėgmę patalpose. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės sprendimas įrengti rūsyje sūkurinę vonią, pirtį patvirtina apie rūsio patalpų atitikimą patalpų eksploatavimui keliamiems reikalavimams. Ieškovė, būdama verslo įmonė, teikdama apgyvendinimo paslaugas, žino apie patalpoms keliamus reikalavimus ir rūsio patalpoms esant nepatenkinamos būklės sprendimas įrengti vonią, pirtį nebūtų buvęs priimtas. Taigi galima sutikti su pakartotinės ekspertizės išvada, jog ieškovei priklausančios rūsio patalpos gali būti panaudojamos pagal paskirtį.

Ieškovė savo reikalavimuose nurodė tai, kad atsakovė pažeidė LR CK 6. 663, 6.659 str. reikalavimus, nes atsakovė vykdė darbus pažeisdama norminių aktų reikalavimus, atsakovė neįspėjo ieškovės apie pastato statybos darbų trūkumus. Su šiomis ieškovės nuostatomis sutikti negalima. Pakartotinės ekspertizės išvadose yra nurodyta, kad statybos darbus vykdė 6 rangovai, vienas subrangovas, o generalinis rangovas statybos procese nebuvo paskirtas (b. l. 187,188 t. 3). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad drenažo įrengimo darbus atliko ne atsakovė. Pakartotinės ekspertizės išvadose konstatuojama, jog tinkamas drenažo įrengimas pašalintų riziką dėl patalpų užliejimo ekstremalių liūčių metu. Pakartotinės ekspertizės išvados patvirtina, jog atsakovės atlikti statybos darbai nenulemia nei patalpų užliejimo, nei blogų patalpų eksploatavimo sąlygų. Teismas įvertina aplinkybę, jog statybos metu paaiškėjus aukštesniam gruntinio vandens lygiui, pastato pamatų įrengimo lygis šalių iniciatyva buvo pakeltas 0,5 metro. Tai patvirtina, jog atsakovė vykdant jai priklausančius atlikti darbus siekė ieškovei naudingo rezultato ir esminių statybos darbų trūkumų ji nepadarė.

Ieškovė savo reikalavimuose nurodė ir tai, kad atsakovė, paaiškėjus aukštesniam gruntinio vandens lygiui, privalėjo įgyvendinti V. B. įmonės paruoštus sprendinius dėl monolitinių pamatų įrengimo, sumažinančių patalpų užliejimo riziką. Su šia ieškovės nuostata sutikti taip pat negalima. Bylos medžiaga patvirtinta, kad ieškovė parašais patvirtino, jog jai buvo pateikti V. B. brėžiniai dėl monolitinių rūsio grindų, pamatų įrengimo, tačiau ieškovė sąmoningai šių sprendimų atsisakė. Tai patvirtino ir atsakovė, bei tretieji asmenys V. B., A. G.. Pakartotinės ekspertizės išvadose yra nurodyta, kad ieškovė statybos darbus vykdė ūkio būdu ir ieškovė vykdė projekto valdytojo funkcijas (b. l. 188 t. 3). Taigi ieškovė sąmoningai prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų statybos darbų pasekmių pasirinkdama pigesnį statybos darbų būdą, o šių sprendimų trūkumai nebuvo akivaizdūs jų priėmimo metu. Tokią išvadą galima padaryti, nes ieškinys atsakovei pareikštas praėjus 3 metams nuo statybos darbų pabaigos, ieškovė rūsio patalpas pripažino tinkamomis vandens procedūroms atlikti. Be to, pastatas norminių atkų nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį, o patalpų užlijimo atvejai paaiškėjo tik esant ekstremalioms situacijoms. Pakartotinės ekspertizės išvados patvirtina būtinas priemones, kurios pašalintų patalpų užliejimo galimybę ir pagerintų patalpų eksploatacijos sąlygas. Šios priemonės nėra susijusios su atsakovės atliktais darbais. Pakartotinė ekspertizė patvirtino ir tai, jog atsakovė, vykdydama rangos sutartį, statybos norminių aktų reikalavimų nepažeidė. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė LR CK 6. 659, 6.663 str. reikalavimų nepažeidė, ieškovės ieškinys dėl rūsio patalpų trūkumų neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Dėl mansardos patalpų įrengimo.

Ieškovė byloje įrodinėjo ir tai, kad pastato eksploatavimo procese ji pastebėjo, jog nukrypstant nuo projekto mansardoje įrengtos per mažo ploto sanitarinės patalpos. Su šiomis ieškovės nuostatomis atsakovė pagrįstai nesutinka. Ieškovė reikalavimus grindžia tuo, kad patalpų neatitikimą ji nustatė įvertinusi mansardos patalpų gyventojų nusiskundimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovei patalpų laikinas apgyvendinimas yra verslo dalis, todėl jai apie patalpų įrengimą bei jų atitikimą siekiant patenkinti gyventojų reikalavimus turėjo būti žinoma nuo patalpų įrengimo momento (LR CK 6. 38 str.). Be to, patalpų plotai yra akivaizdūs ir plotų įvertinimui nebūtinos specialios žinios. Byloje yra Palangos savivaldybei pateiktas mansardos patalpų projektas ir jame nėra nurodyta, kad mansardos patalpose bus įrengiamos gyvenamosios patalpos. Mansardoje numatyta įrengti technines patalpas (b. l. 143, t. 1). Duomenų apie mansardos patalpų pakeitimą įstatymo nustatyta tvarka ieškovė nepateikė (LR CPK 178 str.). Taigi ieškovei pakeitus negyvenamųjų patalpų paskirtį statybos procese negalima konstatuoti, jog atsakovė neteisėtai pažeidė gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus. Pakartotinės ekspertizės išvadose yra nurodyta, kad gyvenamosios patalpos mansardoje neturi evakuacinio išėjimo, įrengtos vietoje pagalbinių patalpų ir nesant techninių galimybių jas padidinti iki gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė įrodinėja ne statybos darbų trūkumus, bet ieškovės patiriamus nepatogumus dėl mansardos patalpų apgyvendinimo. Teismas konstatuoja, kad atsakovė statybos darbus mansardoje atliko pagal ieškovės nurodytas sąlygas, šie darbai ieškovės buvo priimti, statybos darbų kokybės reikalavimai yra įvykdyti, todėl atsakovė ieškovei nuostolių nepadarė, ši ieškinio dalis yra neįrodyta ir atmestina (LR CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatuoja, kad atmetus ieškovės ieškinį atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (LR CPK 93 str.). Kadangi atsakovė sumokėjo 10 000 Lt už pakartotinės ekspertizės atlikimą, teismas šiomis išvadomis vadovavosi, tikslinga šias lėšas iš ieškovės atsakovei priteisti. Teismas netenkina atsakovės prašymo priteisti 4 000 Lt už K. B. išvadų pateikimą byloje, nes teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ekspertizės išvadomis, o K. B. tyrimas atliktas atsakovės iniciatyva ir didesnės įrodomosios reikšmės jis neturi. Byloje pateikti duomenys apie atsakovės atstovavimo išlaidas patvirtina, kad atsakovė turi teisę į 6 000 Lt priteisimą už atsiliepimų surašymą, į 3 000 Lt priteisimą už atsakovės atstovavimą teismo posėdžiuose, į 1 440 Lt išlaidų atlyginimą už prašymų teismui pateikimą, iš viso 10 440 Lt (LR CPK 98 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas atsižvelgia į tai, kad atmetus ieškinį atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos (LR CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės UAB „Godos grupė“ ieškinį.

Priteisti iš ieškovės UAB „Godos grupė“ atsakovei V. G. individualiai įmonei 10 000 Lt pakartotinės ekspertizės išlaidoms atlyginti, 10 440 Lt atsakovės advokato pagalbai apmokėti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra atsakovės V. G. individualios įmonės, kodas 173938792, turto areštą, taikytą 2011-02-02, 2012-10-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.