- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-16
- Bylos Nr.
- 2K-750/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- V. M.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal BK 286 straipsnį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Iš V. M. priteista S. N. ir G. S. po 1500 Lt neturtinės žalos, 60,90 Lt – teismo išlaidų.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.00 val., Raseinių rajone vykusio renginio metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų G. S. ir S. N. reikalavimų, panaudodamas fizinį smurtą jiems pasipriešino, t. y. griebė G. S. už peties, suplėšė tarnybinę uniformą – marškinius, taip pat mažiausiai dėl dviejų suduotų smūgių ar trauminių poveikių padarė dešiniojo peties sąnario ir žasto sumušimą ir odos nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą G. S., o S. N. įspyręs du kartus į dešinę koją padarė dešinės blauzdos sumušimą, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą; taip V. M. pasipriešino asmenims, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nutartį ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendį ir bylą jam nutraukti. Nukentėjusiųjų S. N. ir G. S. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, paviršutiniškai patikrino jo apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 286 straipsnio; tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti, todėl naikintini. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, itin lakoniškai pasisakė dėl apeliacinio skundo motyvų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas kasatoriui apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir policijos darbuotojų parodymais. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad nebuvo apklausti įvykį matę liudytojai – šventės dalyviai, kurių buvę labai daug – tai patvirtino apklausiami policijos darbuotojai ir nukentėjusieji, tačiau daugiau liudytojų nebuvo ieškoma ir apklausta; apklausiami buvo tik pareigūnai. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja R. patvirtinusi, jog jokio konflikto nebuvę, kasatorius nieko neįžeidinėjęs ir nieko nedaręs. Apeliacinės instancijos teismas, anot nuteistojo V. M., netinkamai pasisakė, kodėl laiko liudytojų parodymus teisingais. Taip pat kasatorius nurodo, kad su Raseinių rajono policijos komisariato darbuotojais nesutaria, nes dėl vieno iš jų buvo pranešęs Specialiųjų tyrimų tarnybai, o tas pats pareigūnas dalyvavo jį vežant į policijos nuovadą; šiuo metu teigia esantis nuolat kontroliuojamas policijos pareigūnų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Įrodymų vertinimas ir išvadų, pagrįstų jais, darymas yra pirmosios instancijos teismo, priimančio apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismo, tikrinančio šio nuosprendžio ne tik teisėtumą, bet ir pagrįstumą, prerogatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduodamas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasatorius skunde ginčija savo nusikalstamos veikos padarymo faktą ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktą įrodymų tyrimą. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nors pats įrodymų nerenka ir jų iš naujo nevertina, tačiau pasisako dėl tinkamo ar netinkamo BPK normų aiškinimo tiek, kiek tai susiję su įrodymų leistinumu ir sąsajumu, jų patikimumu, įrodymų vertinimo taisyklių laikymusi.
Kasaciniame skunde nuteistasis ginčija teismų atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą patikimumo ir pakankamumo aspektais. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės būtų pažeistos. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaip liudytojai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklausti A. Ž., O. G., K. T., t. y. asmenys, įvykio metu vykdę viešojo administravimo funkcijas. Jų parodymai dėl įvykio aplinkybių sutapo su nukentėjusiųjų S. N. ir G. S. nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad liudytoja R. R. nurodė kitas įvykio aplinkybes ir į tai nuosprendyje nebuvo atsižvelgta – liudytojos R. R. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo su kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais. Dėl įrodymų pakankamumo aspekto pažymėtina tai, kad byloje buvo apklausti kaip liudytojai ir V. S. bei G. M. – asmenys, nevykdę viešojo administravimo funkcijų įvykio metu. G. M. pateikta informacija apie asmenis, neva žinančius apie įvykio aplinkybes, proceso metu buvo patikrinta ir paneigta. Tai aiškiai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nepažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies, motyvuotai atsakė į apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ir BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, tinkamai pasisakyta dėl byloje surinktų įrodymų (liudytojų, nukentėjusiųjų ir paties nuteistojo V. M. parodymų bei kitų įrodymų), visumos.
Kasaciniame skunde nurodomos nuteistojo V. M. situacijos su policijos pareigūnais nėra susijusios su jo baudžiamosios atsakomybės klausimu dėl padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. M. kasacinį skundą atmesti.