Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.S. atstovo Žilvino Mišeikio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L.S. atstovo Žilvino Mišeikio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L.S. dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojimo atlikti viešojo administravimo veiksmus

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

I.

Pareiškėjas advokatas Žilvinas Mišeikis kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006-10-20 sprendimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją pašalinti padarytus pažeidimus bei atlikti tarnybinį patikrinimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-2012-06 neteisėto duomenų (tame tarpe ir L.S. asmens) paskelbimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos tarnybos Ikiteisminio tyrimo skyrius atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 05-1-2012-06, kurioje L.S. buvo pareikštas įtarimas. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl Nidos pasienio kontrolės poste 2006-03-03 įvykusio incidento. Pareiškėjo teigimu, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, jis nerado jokio tyrimą kontroliavusio Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro sprendimo dėl šio ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo, o minėtas ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras netgi pažymėjo, kad prokuroro iniciatyva informacija apie tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-2012-06 nebuvo skelbiama, ir pareigūnai dėl leidimo skelbti informaciją į prokurorą nesikreipė. Tačiau, pareiškėjo tvirtinimu, kurį laiką po įvykio, visuomenės informavimo priemonėse (laikraščiuose, televizijose, interneto žinių portaluose) buvo skelbiama informacija, susijusi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 05-1-2012-06 - įtariamųjų asmens duomenys, atliekamų tyrimo veiksmų detalės ir panašiai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2006-08-31 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio metu būtų nustatyta, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo įstaigos bei kokie konkrečiai pareigūnai neteisėtai paskelbė ikiteisminio tyrimo atliekamo byloje Nr. 05-1-2012-06 duomenis (tame tarpe ir L.S.). Vidaus reikalų ministerija 2006-09-04 raštu Nr. 4D-221 informavo pareiškėją, jog nėra kompetentinga vertinti, ar pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nes tai yra prokuroro, kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą, kompetencija. Pareiškėjas mano, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimas atsisakyti atlikti tarnybinį patikrinimą yra neteisėtas ir nepagrįstas bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pareiškėjas grįsdamas prašymą atlikti tarnybinį patikrinimą, pažymėjo, neprašęs vertinti, ar pareigūnai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nurodė, kad valstybė, suteikdama atskiriems valdžios ir valdymo subjektams konkrečias teises ir pareigas, kartu leidžia jiems veikti tik suteiktų įgalinimų ribose. Pareiškėjo tvirtinimu, ir šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos atlikti jie yra įgalioti procesinio įstatymo. Kadangi ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo be prokuroro leidimo galimybė Baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta, laikytina, kad toks veiksmas yra draudžiamas. Pareiškėjas skundą grindė Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbiami; šiuos duomenis galima paskelbti tik turint prokuroro leidimą ir tik tiek, kiek jis pripažįsta esant leistina. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju atitinkamas prokuroro leidimas nebuvo duotas, taigi pareigūnų veiksmai, atskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenis, nėra procesiniai veiksmai ir/ar procesiniai sprendimai, todėl, pareiškėjas juos vertina kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar/ir tarnybos pareigų neatlikimu. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad procesiniais veiksmais ar sprendimais negalima laikyti tokių veiksmų ar sprendimų, kurie nenumatyti Baudžiamojo proceso kodekse; pažymėjo ir tai, jog pareigūnų veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos.

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001-07-12 įsakymu Nr.391 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius nuostatų (toliau - Nuostatai) 8.3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius ministro pavedimu atlieka tarnybinius patikrinimus dėl ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, įstaigų prie ministerijos vadovų, taip pat kitų valstybės tarnautojų; valstybės įmonių, kurių steigėjas yra ministerija, vadovų ir darbuotojų veiklos teisėtumo. Pareiškėjo tvirtinimu, vadovaujantis šia nuostata ir prašė Vidaus reikalų ministerijos atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio metu būtų nustatyta, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo įstaigos bei kokie konkrečiai pareigūnai neteisėtai paskelbė ikiteisminio tyrimo atliekamo byloje Nr. 05-1-2012-06 duomenis (tame tarpe ir L.S.). Pareiškėjo nuomone, Vidaus reikalų ministerija, atsisakydama atlikti tarnybinį patikrinimą, netinkamai interpretavo Nuostatų normas bei neteisėtai ir nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 8.3 punktą, neprocesinius pareigūnų veiksmus įvertindama kaip procesinius.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai sprendime nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius informuodamas raštu Nr.4D-221 pareiškėją apie atsisakymą atlikti tarnybinį patikrinimą nepažeidė ir negali pažeisti privataus asmens (L.S.) interesų, kadangi minėtas raštas yra informacinio pobūdžio ir nelaikytinas sprendimu viešojo administravimo srityje, nes nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl teisės. Pažymėjo, jog Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius pagal savo nuostatus nėra viešojo administravimo subjektas, galintis priiminėti sprendimus viešojo administravimo srityje. Nurodė, kad pagal Vidaus reikalų ministro 203-08-27 įsakymu Nr.lV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 1 punktą, tarnybiniai patikrinimai atliekami dėl pareigūnų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų, o pareiškėjo nurodyta veika - galimai neteisėtas ikiteisminio tyrimo duomenų paskleidimas - prisikirtina Baudžiamajame kodekse reglamentuojamoms veikoms, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, pareiškėjo pateikti duomenys apie kažkieno neva tai padarytą neteisėtą ikiteisminio tyrimo duomenų paskleidimą ir neteisėtą L.S. asmens duomenų pagarsinimą yra nekonkretūs, t.y. pareiškėjas nenurodo kas, kur, kada, kokiu būdu, kokius duomenis paskleidė, dėl ko apskritai neįmanomas joks tyrimas ar patikrinimas. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia ne nurodydamas konkretaus teisės akto nuostatų, šiuo atveju - Tvarkos - pažeidimą, o mokslinės doktrinos, Konstitucijos principų, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis, kurios šios bylos nagrinėjimui nėra reikšmingos.

Trečiojo suinteresuotojo asmens L.S. atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimas besąlygiškai yra susijęs su procesiniais veiksmais. Visi veiksmai ikiteisminio tyrimo metu atliekami griežtai vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo tvarka taip pat yra nustatyta Baudžiamojo proceso kodekse, reglamentuojančiame procesinius veiksmus. Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini ir iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Iš šio teisinio reglamentavimo, teismo nuomone, seka, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu galimai paskelbtų vienų ar kitų duomenų, susijusių su išimtinai ikiteisminio tyrimo duomeninis, veiksmų nustatymas ir jų įvertinimas yra prokuroro kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą kompetencija. Tik prokurorui atlikus tyrimą ir nustačius neteisėto ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo faktą, galimas asmenų paskelbusių šiuos duomenis atsakomybės klausimas.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – Statutas), tarnybinis patikrinimas atliekamas, esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą. Už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į vieną pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos) (Statuto 26 straipsnio 1 dalis ir 6 dalis). Sisteminė šio teisės akto, o taip pat ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.IV-308, analizė rodo, kad tarnybinio patikrinimo tikslas, ištyrus pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei, esant pagrindui, skirti tarnybinę nuobaudą.

Teismas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius pagal savo veiklos nuostatus, patvirtintus Vidaus reikalų ministro 2001-07-12 įsakymu Nr. 391, nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jis negali priimti sprendimų viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad šis raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų, yra nepagrįstas. Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006-10-20 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Anot pareiškėjo, neteisėtas ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas kartu yra ir tarnybos tvarkos pažeidimas, pareigūno vardo pažeminimas, todėl Vidaus reikalų ministerija privalėjo atlikti tarnybinį patikrinimą, vadovaudamasi Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 6 punktu. Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtinta tik prokuroro diskrecijos teisė iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo duomenis galėjo atskleisti ir pareigūnai, neturintys ikiteisminio tyrimo pareigūno statuso, kurių veiklos kontrolė tenka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

2. Kaip teigia pareiškėjas, Vidaus reikalų ministerijos 2006-09-04 raštas Nr.4D-221, kuriuo jis buvo informuotas apie tai, jog tarnybinis patikrinimas nebus atliekamas, yra individualus administracinis sprendimas, numatytas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Todėl šis sprendimas gali būti skundžiamas teismui, o Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius yra viešojo administravimo institucija, turinti teisę priimti individualius administracinius aktus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d.sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Anot atsakovo, pareigūno veika, kuomet jis neteisėtai atskleidžia ikiteisminio tyrimo duomenis, t. y. padaro nusikalstamą veiką, numatytą BK 247 straipsnyje (ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo), neabejotinai vertintina ir kaip pareigūno vardo pažeminimas, o toks pareigūnas, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kartu yra traukiamas ir tarnybinėn atsakomybėn (Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnis). Šiuo atveju, sprendžiant pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą, turi būti vadovaujamasi baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje pareigūno veiksmai jau yra teisiškai įvertinti. Tikrinti, ar pareigūnas galimai padarė tokią nusikalstamą veiką, t. y. baudžiamąjį nusižengimą, šiuo atveju gali tik prokuroras, kuris pradeda, organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, taip pat tiria skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų bei sprendimų (Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnis, 164 straipsnio 1 dalis, 170 straipsnio 2 dalis). Vidaus reikalų ministerija nėra ikiteisminio tyrimo institucija, todėl ji negali tirti tokių veikų bei jas tiriančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, išskyrus ikiteisminio tyrimo pareigūno etiką, atliekant ikiteisminį tyrimą. Nusikalstamų veikų tyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja specialus įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas. Dėl šių motyvų apelianto reikalavimo, jog Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius atliktų tarnybinį patikrinimą ir nustatytų, koks ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kada ir kokiu būdu paskelbė ikiteisminio tyrimo duomenis be prokuroro leidimo, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, tenkinimas nėra Vidaus reikalų ministerijos kompetencija.

2. Kaip teigia atsakovas, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde minimas Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr.4D-221 yra vertintinas tik kaip informacinio pobūdžio raštas, kuris nepažeidžia ir negali pažeisti privataus asmens (trečiojo suinteresuotojo asmens L.S.) teisių ir teisėtų interesų. Dėl šių motyvų minėto Vidaus reikalų ministerijos rašto skundimas teismui neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio teisę kreiptis gynybos į teismą, nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl reikalavimo nustatyti atsakovui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, asmenis bei institucijas neteisėtai paskelbusius ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje duomenis, tame tarpe ir pareiškėjo, L.S., duomenis.

Kaip nurodo pareiškėjas, jis dėl Nidos pasienio kontrolės poste 2006 03 03 įvykusio incidento buvo pripažintas įtariamuoju ir jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu žiniasklaidos priemonėse buvo neteisėtai paskelbti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje duomenys, tame tarpe ir pareiškėjo, L.S., duomenys. Pareiškėjo teigimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra nutrauktas. Prašo, kad atsakovas atliktų tarnybinį patikrinimą ir nustatytų asmenis bei institucijas neteisėtai, be atitinkamo prokuroro leidimo, paskelbusius ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje duomenis, tame tarpe ir pareiškėjo, L.S., duomenis.

Ginčo atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas apibrėžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektus, jų veiklos principus, nustato administracinio reglamentavimo, viešųjų paslaugų teikimo administravimo bei institucijų vidaus administravimo pagrindus, taip pat administracines procedūras ir prievoles nagrinėjant bei sprendžiant asmenų prašymus ir skundus (toliau - prašymus), tačiau šio įstatymo 38 straipsnyje buvo nustatyta, kad „šio įstatymo administracinių procedūrų nuostatos privalomos tik viešojo administravimo institucijoms ir įstaigoms, praktiškai įgyvendinančioms įstatymus ir valstybės vykdomosios valdžios priimtus teisės aktus, priimant, nagrinėjant ir sprendžiant asmenų prašymus. Šio įstatymo trečiojo skirsnio "Administracinės procedūros ir prievolės" nuostatos netaikomos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, Lietuvos bankui, kitoms institucijoms, vykdančioms savo įgaliojimus pagal atskiruose įstatymuose nustatytą tvarką.“

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad ne visi asmenų prašymai ir skundai yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka bei kad viešojo administravimo institucijų kompetencija, nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus, gali būti ribojama kitų teisės aktų, kuriais šios funkcijos gali būti perduotos kitoms valstybinės valdžios institucijoms.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 – 3 ir 8 punktuose nustatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka:

1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

2) atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus;

3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese;

8) pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus.

Apibendrinant darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo atvejais, asmenų prašymus ir skundus, nagrinėti yra pavesta prokuratūrai.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. ruodžio 13 d. nutartyje, nagrinėdamas baudžiamąją bylą dėl BK 247 ir BPK 177 straipsnių taikymų, išaiškino, jog „ BK 247 straipsnio normos dispozicija, kurioje įtvirtinta ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo sudėtis, yra blanketinė. Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo (paskelbimo) teisinis reguliavimas nustatytas BPK 177 straipsnyje. Tik šiuo teisiniu reguliavimu nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo tvarkos pažeidimas gali sudaryti ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo nusižengimo, numatyto BK 247 straipsnyje, sudėtį. Todėl minimo baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai, tarp jų ir subjekto, turi būti apibūdinami remiantis ir BPK 177 straipsnio nuostatomis. Kiti asmenys, atskleidę ikiteisminio tyrimo duomenis ir neatitinkantys BPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, negali būti pripažįstami nusižengimo, numatyto BK 247 straipsnyje, subjektais - vykdytojais..... Todėl, jei ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo atskleidžia ne BPK 177 straipsnio 2 dalyje numatyti asmenys, atsakomybė turėtų iškilti atitinkamiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, be kurių neteisėtų veiksmų (pvz., tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo) šių duomenų atskleidimas iš esmės būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, jog Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privati informacija, taip pat neteikiama ir ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, pažeistų valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti. Taigi pagal įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje tiesiog negali patekti viešosios informacijos rengėjams, jei visi teisėsaugos pareigūnai laikytųsi įstatymo ir nepateiktų spaudai iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo duomenų.“

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 8.3 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti procesiniai sprendimai, atliekant ikiteisminį tyrimą.

Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas pagal galiojančius teisės aktus nėra pavesta spręsti ir nagrinėti byloje aptariamą klausimą bei kad tai įgaliota daryti yra prokuratūra, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L.S. atstovo Žilvino Mišeikio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.