Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis nevedęs, dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmę atlikęs 2022 m. balandžio 8 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis L. A. 2024 m. gegužės 5 d. apie 13.20 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., kambaryje, spirdamas vieną kartą S. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, į dešinę koją sukėlė fizinį skausmą šeimos narei, nukentėjusiajai S. M..

2. Kaltinamasis L. A. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. gegužės 5 d. apie 12 val. grįžo iš žvejybos namo, kur gyvena kartu su S. M. ir jų bendra dukra U. A., kuriai 13 metų. Namuose buvo viena dukra, kurios jis paklausė, kur yra mama. Ji nežinojo ir netrukus išėjo pas senelius. Jis pradėjo ieškoti S., nes ji jau 3 mėnesius nesustodama geria alkoholį. Sužinojo iš draugo, kad šis matė, kaip S. išėjo pas kaimyną M. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nuėjęs pas M. į namus pamatė, kad ten yra S., M. ir D. (jos pavardės nepamena), S. buvo neblaivi. Priekaištavo S., kodėl ji išėjo gerti pas kaimynus ir paliko vieną jų dukrą be priežiūros, supykęs spyrė jai vieną kartą į koją. Nematė S. reakcijos į spyrį, negali pasakyti, ar jai skaudėjo, nes S. veidą buvo paslėpusi už D. nugaros, prie kurios sėdėjo. Po spyrio išėjo namo, kur po kurio laiko atvyko policija ir jį sulaikė. Nėra daugiau smurtavęs prieš S., dėl padarytos veikos gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be visiško kaltinamojo L. A. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta:

3.1. Nukentėjusiosios S. M. parodymais, kad 2024 m. gegužės 5 d. svečiavosi pas savo pažįstamą M. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten dar buvo pažįstama D. Ž., visi trise vartojo alkoholį. Apie 13.20 val. pas M. į namus atėjo jos sugyventinis L. A., ji tuo metu sėdėjo ant sofos, šalia sėdėjo D.. Tik atėjęs L. A. pradėjo šaukti ant jos, nes supyko, kad ji išėjo pas M., ir šaukdamas spyrė jai į dešinės kojos blauzdą, dar užsimojo su ranka prieš ją, tačiau D., ją užstodama, apgynė nuo L.. Po spyrio L. išėjo iš M. namų. Dėl L. A. spyrio jai skaudėjo blauzdą, atsirado žaizda blauzdoje ir mėlynė. Ji išėjo į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykusiems pareigūnams rodė kitas mėlynes ant kūno, tačiau tai nėra susiję su šiuo įvykiu ar smurtu. Pas medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia.

3.2. Liudytojo M. K. parodymais, kad 2024 m. gegužės 5 d. apie 10-11 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstama S. M.. Pas jį namuose jau buvo draugė D. Ž.. Jie visi trys – jis, D. ir S. – gėrė alkoholinius gėrimus, o apie pietus atėjęs jo draugas L. A. pradėjo priekaištauti S. dėl girtavimo, vaiko palikimo namuose be suaugusių priežiūros šeimos griovimo bei spyrė jai į dešinės kojos blauzdą. S. buvo jau gerokai neblaivi iki ateinant L.. S. sėdėjo ant sofos, o šalia jos sėdėjo D.. Kai po spyrio S. pareigūnams parodė koją, į kurią spyrė L., pamatė, kad buvo žaizda, tekėjo kraujas. L. dar buvo užsimojęs S. suduoti ranka, tačiau S. pasislėpė už D., ir L. jai nebesudavė ir iškarto išėjo. Kai L. išėjo iš jo namų, jis išėjo į parduotuvę, o grįžęs pamatė, kad kieme yra policija. Nežino, kas iškvietė policiją.

3.3. Liudytojos D. Ž. parodymais, kad 2024 m. gegužės 5 d. buvo pas draugą M. K., adresu (duomenys neskelbtini). Jau nuo ryto, pas M. K. atėjo pažįstama S. M.. Visi trys pas M. kambaryje gėrė alų, brendį. Po kurio laiko pas M. į namus atėjo L. A., S. sugyventinis, jis buvo labai piktas, šaukė ant S., kad ji nenustoja vartoti alkoholio, nebūna namuose, ir spyrė sėdinčiai ant sofos S. į koją. Dar buvo užsimojęs ranka suduoti S., tačiau ji užstojo S. nuo L. ir šis nebetrenkė. L. išėjo iš M. namų. Tuo metu M. K. išėjo į parduotuvę, ji liko su S.. S. jai nieko nesakė, kad jai skauda tą koją. Ji pasakė, kad išeina į tualetą. Grįžusi iš lauko tualeto pasakė, kad tuoj atvažiuos policija. Atvykusiems policijos pareigūnams ji parodė koją, į kurią spyrė L.. Matė, kad buvo žaizda, kuri kraujavo, buvo nedidelis guzelis.

3.4. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, kuri yra medinis, vieno aukšto, gelsvos spalvos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainė.

3.5. Asmens apžiūros protokolu ir jo priedu – fotonuotraukomis, kur užfiksuota nukentėjusiosios S. M. apžiūra ir užfiksuota, kad ant dešinės kojos, žemiau kelio, matoma žaizda – kraujosruva.

3.6. Alkoholio kiekio matuokliu, iš kurio matyti, kad 2024 m. gegužės 5 d. 14.06 val. įtariamajam L. A. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

4. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

5. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. A., tyčia spyrė koja savo sugyventinei S. M. į dešinę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl L. A. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš savo sugyventinę, suprato savo veikos pavojingumą, numatė pasekmes ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

6. Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tos, jog nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam L. A. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, smurtauta prieš šeimos narį – sugyventinę, smurtas nebuvo intensyvus, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau taip pat atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, smurtą kaltinamasis panaudojo dėl nukentėjusiosios vartojamo alkoholio ir vaiko palikimo be priežiūros. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: L. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs, nebaustas administracine tvarka, yra atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės.

8. Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jai už nusikalstamos veikos, padarymą skirti prokuroro siūlomą – laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose, nustatyti įpareigojimus, kurių kaltinamasis turi laikytis bausmės vykdymo metu, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pripažinus L. A. kaltu padarius smurtinę nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, jam skiriama ir baudžiamoji poveikio priemonė įpareigojimas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 71 straipsnis, 72² straipsnis). Kaltinamajam L. A. išaiškinamos šios baudžiamosios poveikio priemonės nevykdymo pasekmės.

9. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, remiantis BK 64¹ straipsniu, L. A. paskirta bausmė sumažinama trečdaliu. Kaltinamajai L. A. išaiškinama laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos, jo teisės ir pareigos (BPK 353 straipsnis).

10. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. A. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 5 d. 13.50 val. iki 2024 m. gegužės 6 d. 10.45 val. (viena para), sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms. (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis).

11. Kaltinamajam L. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąjį L. A. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam L. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 6 d. (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą L. A., iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, tarp jų – ir laisvės atėmimo bausmę. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.