Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-10 · Civilinė byla Nr. 2A-630-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-10
Bylos Nr.
2A-630-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
G. P.
Kategorijos
  • 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-630-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.; 75.7, 75.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Marijono Greičiaus,sekretoriaujant A. Navickui,dalyvaujant ieškovės atstovui adv. A. Sizovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. P. 2009-06-30 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (b.l 3-6, 37) prašė: panaikinti 2007-11-21 Vilniaus m. CMS apskaitytą jos ir atsakovo G. P. santuokos apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 41 000 Lt nuostolių; po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos turėtą pavardę – E; pripažinti atsakovui jam priklausančius kreditorinius įsipareigojimus jo asmeninėmis skolomis. Nurodė, kad santuokiniai ryšiai nutrūko dėl išryškėjusio skirtingo požiūrio į gyvenimą, nuo 2008 metų sutuoktiniai gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, santuokoje vaikų nesusilaukė, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Paaiškino, kad atsakovas asmeniniams reikalams iš jos pasiskolino 43 940 Lt, grąžino 2490 Lt, liko skolingas 41 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas G. P. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 47-48) su ieškiniu dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei prievolės pagal 2008-09-30 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Europrovidus“ pripažinimo jo asmenine prievole sutiko, kitoje dalyje prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 41 000 Lt nuostolių atlyginimą. Tvirtina, jog teismui pateiktame paskolos raštelyje nuodyti duomenys neatitinka tikrovės: nurodyta suma vos ne dvigubai didesnė už 2008-02-21 ieškovės jam pervesta pinigų suma – 24 000 Lt. Be to, santuokos nutraukimo byloje draudžiama kelti kitus reikalavimus (CPK 383 str.), kurie nėra nustatyti CPK 385 str. 1 d., t.y. ieškovė gali keti reikalavimus, susijusius tik su išlaikymu ir turto padalijimu.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-11-12 sprendimu (b.l. 102-103) ieškovės L. P. ieškinį patenkino: L. P. ir G. P. santuoką, sudarytą 2007-11-17 Vilniaus m. CMS, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – E.; priteisė ieškovei iš atsakovo 41 000 Lt skolos ir nustatė šios skolos mokėjimo tvarką, įpareigodamas atsakovą skolą sumokėti per penkis metus, sumokant per metus ne mažiau kaip 8 200 Lt, jeigu šalys nesusitars kitaip, o skolos mokėjimo terminą nurodė skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažino atsakovui jam priklausančius kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008-09-30 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2007-04-19 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal vartojimo sutartį Nr. 0700316/16, asmeniniais; nustatė, kad pagal „Swedbank“, AB ir G. P. 2006-02-14 pasirašytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prievolė grąžinti kreditą atitenka atsakovui, kuri laikytina jo asmenine skola; priteisė ieškovei iš atsakovo 681,50 Lt žyminio mokesčio bei 600 Lt už advokato teisinę pagalbą bei iš ieškovės ir atsakovo po 20,10 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ją nutraukti kliūčių nėra (CK 3.61 str.). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino skolą ieškovei, kurią patvirtina į bylą pateiktas skolos pripažinimo raštelis (b.l.30), teismas patenkino ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 41 000 Lt. Tačiau įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), išdėstė skolos sumokėjimą penkeriems metams. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas šalims teismas paskirstė lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

Ieškovė L. P. apeliaciniu skundu (b.l. 105-106) prašo Vilniaus m. 1-oj apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimą pakeisti: priteisti ieškovei iš atsakovo 41 000 Lt skolą sumokėti ne dalimis, o visą iš karto; priteisti iš atsakovo visą sumokėtą žyminį mokestį bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, nepareikalavęs iš atsakovo jo mokumo įrodymų, nepalankiu ieškovei būdu išdalino priteistą skolos mokėjimą penkeriems metams, pirmą įmoką mokant po metų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, kas ypatingai blogina ieškovės padėtį. Tokia skolos išdėstymo tvarka užkerta kelią ieškovei kuo ekonomiškiau ir greičiau įgyvendint teismo sprendimą, kadangi vykdomąjį dokumentą ji galėtų gauti tik po metų. Mano, kad teismas nepagrįstai žyminį mokestį padalino lygiomis dalimis tarp šalių, nes žyminį mokestį ji mokėjo nuo ieškinio sumos (skolos dydžio), atsakovas su ieškiniu sutiko, taip pat nepagrįstai iki 600 Lt buvo sumažintos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Šios instancijos teisme nagrinėjimas yra saistomas apeliaciniame skunde įvardijamų nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvų bei teisinių argumentų, jeigu nenustatomi absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas.

Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.

Vienas tokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas absoliučiai negalioja, kuomet pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti bylos nagrinėjime asmenų teisių arba pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama reikalavimą pripažinti atsakovui jam priklausančius kreditorinius įsipareigojimus asmeninėmis atsakovo prievolėmis, jokių savo ir/ar atsakovo, ar judviejų bendrų kreditorių, priešingai nei reikalauja CPK 382 str. 5 p. nuostatos, ieškinyje neįvardijo, nenurodė pranešusi apie bylos nagrinėjimą jai žinomiems savo ar sutuoktinio kreditoriams ir tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Apie tai, kad sutuoktiniai turi (asmeninių ar judviejų bendrų) kreditorių, buvo akivaizdu vos pradėjus bylą nagrinėti teisme. Pati ieškovė su ieškiniu pateikė bent trijų paskolos sutarčių kopijas (b.l.16 -29), teismo posėdyje įvardijo turinti ir asmeninių paskolų, o atsakovas pripažino skolingas bankams ir fiziniams asmenims apie 200 000 Lt (b.l.100).

Teismas tokių duomenų bei pačių šalių pripažinimo apie egzistuojančias skolas tinkamai neįvertino ir neįpareigojo apeliantės (ieškovės) ištaisyti šios bylos nagrinėjimo eigoje jau akivaizdžiai paaiškėjusių ieškinio turinio trūkumų (CPK 115 str., 138 str., 296 str. 1 d. 11 p.), kurie, esant ieškovės reikalavimui padalinti skolas tokiu būdu, kad jos atitektų tik atsakovui, kliudė ir pačios bylos procesui - iš anksto suponavo prielaidas pasisakyti dėl byloje dalyvauti neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų ( CPK 37 str., 46 str., 47 str.). Šio procesinio trūkumo teismas neištaisė ir savo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Teismo užklausimų bankams apie atsakovo G. P. vardu esančias sąskaitas bei jų likučius (b.l. 70-72), tenkinant apeliantės ieškinyje išdėstytą prašymą, prilyginti CPK 382 str. 5 d p. nurodytam pranešimui jokio teisinio pagrindo nėra. Pastebėtina ir tai, kad net ir šiuo atveju buvo žinoma vieno iš kreditorių – „Swedbank“, AB neigiama pozicija dėl, jo įsitikinimu, solidarių skolų padalijimo vienam iš sutuoktinių (b.l. 77). Nepaisant kreditorių neinformavimo apie vykstantį procesą, pirmosios instancijos teismas sprendimu skolų (prievolių) padalijimo klausimą sutuoktiniams išsprendė, pripažinęs keturis atsakovo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus vieno sutuoktinio - atsakovo G. P. - asmeninėmis prievolėmis. Pastebėtina ir tai, kad teismas tokios savo pozicijos ir išvados tik apie vieno iš sutuoktinių pareigą grąžinti skolas nepagrindė jokiais teisiniais argumentais ar byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų analize, nors kai kurios prievolės akivaizdžiai kildinamos iš sutarčių, sudarytų santuokos metu (b.l. 16), o kreditoriaus sutikimas dėl prievolės modifikavimo tokiu būdu nepateiktas. Šiuo aspektu kolegija akcentuoja, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims (kreidtoriams), taigi toks teisinis rezultatas iš esmės paneigia ir vieną iš pamatinių – teismo sprendimo privalomumo - principą (CPK 18 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teismas turi garantuoti ir pačių sutuoktinių, ir jų kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini, be to, pats santuokos nutraukimo faktas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-13 nutartis c.b. Nr 3K-3-482/2008; 2009-05-18 nutartis c.b. Nr. 3K-7-229/2009).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs ir dėl to, kad įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-06-04 nutartis c.b. Nr. 3K-7-192/2007; 2010-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-173/2010; 2010-05-20 nutartis c.b. Nr.3K-P-186/2010). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 str., kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Lygiai tokias pačias garantijas kreditoriams įtvirtina ir aptariama proceso teisės norma - CPK 382 str. 5 p., įpareigojanti informuoti tiek asmeninius kiekvieno iš sutuoktinių, tiek ir bendrus jų kreditorius apie inicijuotą santuokos nutraukimo bylą. Ši procesinė pareiga neišnyksta ir tais atvejais, kuomet sutuoktiniai neturi dalintino turto, į kurį galėtų pretenduoti kreditoriai, juo labiau bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalinti bendras dalines ar solidariais prievoles. Apeliantė tokį reikalavimą reiškė. Tokiu atveju pasirengimo bylą nagrinėti metu būtina buvo spręsti klausimą, ar prievoles, kurias siekiama modifikuoti, atsirado santuokos metu. Jeigu toks teisiškai reikšmingas faktas nustatomas, kreditoriai pagal šias prievoles trauktini dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms. Tokių kreditorių procesinė padėtis gali būti skirtinga priklausomai nuo nagrinėjamų ginčų ir pareikštų reikalavimų pobūdžio. Jeigu dėl prievolės pobūdžio ir jos padalijimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus yra kilęs ginčas ir jis sprendžiamas teisme, reikalavimas padalyti prievolę turi būti nagrinėjamas tik pagal ginčo teisenos taisykles pareiškus ieškinį kreditoriui kaip atsakovui. Tačiau tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikšto reikalavimo padalinti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.).

Esant tokiam materialinėmis bei procesinėmis normomis įtvirtintam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo formuojamai praktikai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas betarpiškumo principą (CPK 14 str.3 d.), nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių bei pareigų. Tai yra besąlyginis pagrindas panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų apeliantės argumentų, nes, panaikinus sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, šie skundo argumentai teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui nereikšmingi.

Tačiau pažymėtina, kad šalys sudarė ne civilinę, kaip įvardinta teismo sprendime, o bažnytinę santuoką, kuri tik buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 8). Nors pirmosios instancijos teismas buvo atkreipęs dėmesį į šią aplinkybę, nutartimi įpareigojo ieškovę tikslinti reikalavimą (b.l. 33, 37), tačiau sprendime reikšmės tam nesuteikė. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 pateiktais išaiškinimais dėl tokia tvarka sudarytos santuokos pasibaigimo.

Apeliantė žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nemokėjo, todėl jo grąžinimo pagal CPK 87 str. 1 d. 7 p. nuostatą klausimas nekyla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėMarijonas Greičius