- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- AS-556-556-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus
- Pareiškėjas
- profesinės sąjungos ,,Mūsų reikalas“, asociacijos ,,Kalvarijų turgus visiems“, E. J.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Kalvarijų turgus“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Balneta“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų profesinės sąjungos ,,Mūsų reikalas“, asociacijos ,,Kalvarijų turgus visiems“ ir E. J. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Kalvarijų turgus“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Balneta“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. liepos 26 d. teisme gautas pareiškėjų profesinės sąjungos „Mūsų reikalas“, asociacijos „Kalvarijų turgus visiems“ bei E. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1-1619 ,,Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ 1, 2, 3, 7 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1-1619 ,,Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ 1, 2, 3, 7 punktų galiojimą.
Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad, nesustabdžius ginčijamo sprendimo 1, 2, 3, 7 punktų galiojimo, galimo pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų arba taptų neįmanomas, kadangi minėtais skundžiamo sprendimo punktais savivaldybės taryba patvirtino Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatus ir pavedė atitinkamiems subjektams atlikti konkurso organizavimo ir priežiūros darbus, išnuomoti turgavietę konkurso laimėtojui. Taip pat nurodė, kad pagal savivaldybės tarybos pateiktą informaciją dalyvių pasiūlymai dalyvauti konkurse turi būti pateikti iki 2010 m. rugsėjo 8 d., todėl pasibaigus šiam terminui bus pradėtas nuomos konkurso vykdymas bei teikėjų pasiūlymų vertinimas, laimėtojo pripažinimas bei sutarties dėl Kalvarijų turgavietės perleidimo tretiesiems asmenims nuomos pagrindais sudarymas. Teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, jis negalėtų būti faktiškai įgyvendintas, kadangi konkursas būtų pasibaigęs, todėl jo nuostatų prieštaringumas teisės aktams nebūtų aktualus, o sudaryta nuomos sutartis galiotų. Taip pat nurodė, kad savivaldybės tarybos sprendimo 1, 2, 3, 7 punktų galiojimas stabdytinas ir dėl viešojo intereso, nes Kalvarijų turgavietės prekeiviai bei kiti suinteresuoti asmenys (negalintys per neprotingą dviejų mėnesių terminą bei dėl diskriminuojančių fizinius asmenis konkurso nuostatų sąlygų parengti pasiūlymą) netektų galimybės dalyvauti konkurse, todėl nebūtų pakankamos dalyvių konkurencijos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 29 d. nutarties dalimi pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkino – laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1-1619 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ 1, 2, 3 ir 7 punktų galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, jog pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų. Teismas nurodė, kad pagal ginčijamu sprendimu patvirtintus Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatus konkursas susideda iš atskirų etapų, t. y. pasiūlymų rengimo ir pateikimo, pasiūlymų nagrinėjimo ir vertinimo, sutarties sudarymo ir vykdymo. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei įvertinus tą faktą, kad Kalvarijų turgavietės nuomos konkursas jau yra paskelbtas, pripažintina, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog, teismui nesustabdžius ginčijamų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1-1619 punktų galiojimo, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju kiltų reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui arba jis taptų neįmanomas, kadangi Kalvarijų turgavietės nuomos konkursas jau būtų pasibaigęs, o turgavietės nuomos sutartis su konkurso laimėtoju jau būtų sudaryta, todėl konkurso nuostatų prieštaravimas teisės aktams neturėtų jokios įtakos jos galiojimui, vertintinos kaip sudarančios pagrindą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo laikinai sustabdyti skundžiamo sprendimo Nr. 1-1619 1, 2, 3 ir 7 punktų galiojimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą ir panaikinus ginčijamu savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus konkurso nuostatus, neišvengiamai atsirastų neigiamų pasekmių ne tik konkurse dalyvaujantiems juridiniams asmenims, bet taip pat ir konkursą organizuojančiai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, taigi Kalvarijų turgavietės konkurso vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo galiojimo sustabdymas. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nuspręsti, jog pirmiausia turi būti išspręstas ginčijamų Kalvarijų turgavietės nuostatų teisėtumo klausimas ir tik po to vykdomas turgavietės nuomos konkursas.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį - atmesti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje administracinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės privalo būti proporcingos siekiamam tikslui ir taikomos tik tuo atveju, jei jų nepritaikymas teismo sprendimo įvykdymą stipriai apsunkintų ar apskritai padarytų neįmanomą.
2. Skundžiamo sprendimo pagrindu yra tik pradedamas vykdyti turgavietės nuomos konkursas, tačiau vien konkurso paskelbimas jokiu būdu nereiškia, kad turgavietė tikrai bus išnuomota ir tuo labiau, jog ją išnuomojus turgavietėje prekiaujantiems asmenims bus sudarytos sąlygos, kurios pažeistų šių asmenų teises (t. y. nors nuomos konkursas ir yra paskelbtas, tačiau neaišku, ar jame apskritai bus gauta dalyvių pasiūlymų, ar šie pasiūlymai bus pripažinti tinkamais, ar su konkurso laimėtoju bus pasirašyta sutartis ir pan.). Taigi vien nuomos konkurso paskelbimas ir vykdymas nei turgavietėje prekiaujantiems asmenims, nei kitiems galimai suinteresuotiems asmenims jokių teisinių pasekmių sukelti negali. Teisines pasekmes minėtiems asmenims galimai galėtų sukelti tik jau pasirašyta ir įsigaliojusi Kalvarijų turgavietės nuomos sutartis, jei tokia apskritai bus sudaryta. Be to, jei nuomos konkurso laimėtojas, sudaręs turgavietės nuomos sutartį, nesilaikys sutartyje bei patvirtintuose konkurso nuostatuose šiuo metu turgavietėje prekiaujantiems asmenims nustatytų garantijų ar kitaip pažeis minėtų asmenų teises, tokiu atveju jie turės teisę skųsti tokius nuomininko veiksmus ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises.
3. Taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, turi būti atsižvelgta, ar jų taikymas neprieštaraus viešajam interesui. Be to, pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumas turi būti vertinamas taikant bendruosius visuomenės ir atskirų jos narių (grupės) interesų derinimo ir individo teisių (interesų) suvaržymo proporcingumo principus. Šiuo atveju ypač akcentuotina tai, kad pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ne tik neturėtų jokios įtakos teismo sprendimo įvykdymo galimumui, bet ir padarytų didelės žalos Vilniaus miesto savivaldybei bei didelei Vilniaus miesto gyventojų daliai. Vykdomo Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso tikslas yra išrinkti konkurso laimėtoją, kuris, su juo pasirašius sutartį, rekonstruotų, eksploatuotų ir administruotų Kalvarijų turgavietę. Šio tikslo siekiama tam, kad turgavietė atitiktų šiuolaikinių vartotojų poreikius, puoštų centrinę miesto dalį, suburtų tradicinius prekeivius ir kokybiškų produktų pasiūla sudarytų atsvarą didiesiems prekybos centrams. Be to, išnuomojus Kalvarijų turgavietę siekiama pagerinti jos administravimą, užkirsti kelią šiuo metu turgavietėje paplitusiai prekybai kontrabandinėmis bei kitomis nelegaliomis prekėmis, taip ne tik mažinant nusikalstamumą, bet ir didinant biudžeto mokesčių pavidalu gaunamas pajamas.
4. Pirmosios instancijos teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius skundžiamų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1-1619 punktų galiojimą, o tuo pačiu ir Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso vykdymą, turgavietės rekonstrukcija turi būti atidėta neribotam laikui. Tai reiškia, jog mažiausiai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Kalvarijų turgavietės nuomos konkursas, o tuo pačiu ir turgavietės rekonstrukcija, negalės būti vykdoma, todėl daugiau kaip pusė Vilniaus miesto gyventojų, nuolat besilankančių šioje prekybos vietoje, ir toliau turėtų naudotis nesutvarkyta turgaviete, joje ir toliau būtų vykdoma nelegali prekyba, apleista turgavietės teritorija miesto centre darytų didelę žalą miesto įvaizdžiui.
5. Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso, o tuo pačiu ir rekonstrukcijos, sustabdymas ne tik sukels aukščiau paminėtus nepatogumus Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams, bet taip pat ir didelius tiesioginius finansinius nuostolius Vilniaus miesto savivaldybei. Pažymėtina, kad konkursą laimėjęs nuomininkas į Kalvarijų turgavietės rekonstrukciją turėtų investuoti ne mažiau kaip 25 mln. Lt, o už visą Kalvarijų turgavietę kaip kompleksą turėtų mokėti konkurso metu pasiūlytą nuomos mokestį, kuris negali būti mažesnis kaip 1 mln. Lt per metus. Šiuo metu savivaldybė iš UAB „Kalvarijų turgus“ gauna apie 456 000 Lt mokesčio per metus. Pirmosios instancijos teismui patenkinus pareiškėjų prašymą ir nepagrįstai sustabdžius skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo galiojimą, ne tik neribotam laikui atidedama galimybė rekonstruoti ir sutvarkyti Kalvarijų turgavietę, dėl ko nukentės joje nuolat besilankančių gyventojų interesai, bet ir bus padaryta didelė turtinė žala Vilniaus miesto savivaldybei, nes ji neturės galimybės gauti nurodyto dydžio nuomos mokesčio. Tokia padėtis pažeidžia ne tik Vilniaus miesto savivaldybės interesus, bet ir viešąjį interesą, nes, kaip minėta, gyventojai ir toliau neturės galimybės naudotis tvarkinga ir patogia turgaviete, o savivaldybė negalės gauti į biudžetą lėšų, kurios turėtų būti naudojamos miesto reikmėms.
6. Pareiškėjai nėra pateikę visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jie patirtų kokių nors nuostolių (savo tariamus nuostolius pareiškėjai sieja tik nuomos sutarties pasirašymu ir niekuo neparemta prielaida, kad, atėjus investuotojui, padidės turgavietės nuomos mokestis ar pablogės kitos prekybos turgavietėje sąlygos).
7. Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės sustabdant viso Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso vykdymą yra visiškai neproporcingos patvirtina ir tai, jog šiuo atveju skundą teismui yra pareiškęs tik vienas iš maždaug 2 000 Kalvarijų turgavietėje prekiaujančių asmenų bei dvi organizacijos, galimai vienijančios tik nedidelę dalį turgavietės prekiautojų. Atkreiptinas dėmesys, kad nei profesinė sąjunga „Mūsų reikalas“, nei asociacija „Kalvarijų turgus visiems“ nėra pateikę jokių įgaliojimų, kurie suteiktų jiems teisę atstovauti visus ar didžiąją dalį Kalvarijų turguje prekiaujančių asmenų.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad siekia panaikinti skundžiamo sprendimo konkrečius punktus, todėl, sprendžiant dėl atsakovo atskirojo skundo pagrįstumo, reikėtų vertinti, ar yra reali grėsmė, jog nesustabdžius skundžiamo sprendimo 1, 2, 3, 7 punktų galiojimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pareiškėjų įsitikinimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartį, iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, kadangi pareiškėjų skundo nagrinėjimo metu sueitų pasiūlymų dalyvauti konkurse pateikimo terminai ir, manytina, būtų sudaryta nuomos sutartis su konkurso laimėtoju. Be to, Kalvarijų turgavietės prekeiviai bei kiti suinteresuoti asmenys netektų galimybės dalyvauti minėtame konkurse. Tokia situacija savo ruožtu prieštarautų ir viešajam interesui, kadangi, nesant pakankamos dalyvių konkurencijos, Kalvarijų turgavietė galėtų būti išnuomota nekonkurencingą pasiūlymą pateikusiam dalyviui. Pabrėžia, kad tiek pareiškėjas - fizinis asmuo, tiek pareiškėjų - juridinių asmenų asocijuojami bei atstovaujami asmenys - Kalvarijų turgavietės prekeiviai, Vilniaus miesto savivaldybės atstovams ne kartą viešai yra išsakę savo pasiryžimą patiems dalyvauti Kalvarijų turgavietės nuomos konkurse ir jis tebeaktualus. Tačiau nebus įmanomas įgyvendinti, jei ginčijamo neteisėto teisės akto galiojimas nebus sustabdytas. Atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, nepateikia. Skundžiamo sprendimo galiojimo nesustabdymas, esant pareiškėjams palankiam teismo sprendimui, dar labiau užtęstų Kalvarijų turgavietės rekonstrukcijos darbus, kadangi atsirastų pagrindas ginčyti sudarytą nuomos sutartį, reikalauti taikyti restituciją, iš naujo organizuoti nuomos konkursą, keisti konkurso laimėtoją, reikalauti grąžinti konkursą laimėjusio asmens investuotas į turgavietę lėšas ir pan. Pareiškėjų manymu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir neprieštarauja proporcingumo principui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartimi patenkino pareiškėjų prašymą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje laikinai sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1-1619 ,,Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1, 2, 3, 7 punktų galiojimą. Būtina pažymėti, kad 2010 m. birželio 30 d. sprendimo 1 punktu buvo patvirtinti Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatai ir šis aspektas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminis, nes kiti prašomi panaikinti Sprendimo punktai - labiau organizacinio pobūdžio, todėl ir pasisakant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės teisėtumo bei pagrįstumo akcentuotinas pirmasis momentas.
Skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšis, jų taikymo sąlygas ir tvarką administracinėse bylose reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmus skundą nagrinėti administraciniame teisme, proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva teismas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
Taigi administraciniame teisme reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimai sprendžiami pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnį, išskyrus atvejus, kai specialias normas nustato atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną reglamentuojantys įstatymai (ABTĮ 1 str. 3 d.).
Tikrinamoje byloje nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti byloje ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1-1619 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ 1, 2, 3 ir 7 punktų galiojimą.
Pagal formuojamą praktiką Vyriausiasis administracinis teismas atmeta prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie susiję su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų (2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-388/2005).
Sprendžiant iš pareiškėjų skundo pagrindo bei dalyko teigtina prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę būtent ir esant nukreiptą į ateitį bei susijusią su jų teisių prevenciniu gynimu. Juk Sprendimo 1 punktu patvirtinti nuomos konkurso nuostatai yra tik pradinis etapas, teisinė prielaida pradėti konkretaus savivaldybei priklausančio objekto nuomos (konkurso pagrindu) procesą. Vien nuomos konkurso nuostatų patvirtinimas nei turgavietėje prekiaujantiems asmenims, nei kitiems galimai suinteresuotiems asmenims jokių teisinių pasekmių dabartiniame etape sukelti negali. Teisines padarinius minėtiems asmenims galimai sukeltų konkretaus teisinio vieneto pripažinimas nuomos konkurso nugalėtoju bei su tuo subjektu pasirašyta ir įsigaliojusi turgavietės nuomos sutartis. Todėl teigtina, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė skirta pareiškėjų teisių prevenciniam gynimui. Ši aplinkybė - viena iš priežasčių, kodėl atskirasis skundas tenkintinas. Ir netgi būtų pakankama nutarties dalies naikinimui, bet manytina, jog tikslinga atkreipti dėmesį ir į kitas aplinkybes, įtvirtinančias priimtiną apeliacinės instancijos teismo sprendimą (bendrine prasme).
Kaip jau buvo pastebėta šiame teisės akte, Sprendimo pirmuoju punktu patvirtinti nekilnojamojo turto nuomos konkurso nuostatai. Pastarasis teisės aktas pagal savo požymius (teisėkūros subjektas priėmęs nuostatus; neįvardytas adresatas, nes formuluojama bendra taisyklė; apibrėžta dokumento forma – nuostatai; nuostatai nukreipti reguliuoti tipiškus (šiuo atveju nuomos konkurso) santykius; priėmimo procedūra ženkliai sudėtingesnė nei individualaus teisės akto) labiau būtų priskirtinas norminiam teisės aktui nei individualiam teisės aktui, kas suponuoja atitinkamas išvadas, grįstinas ir formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Antai, administracinis apeliacinės instancijos teismas 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS2-489/2006 yra pažymėjęs, kad „Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas leidžia administraciniam teismui taikyti ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę. Akto galiojimo laikinas sustabdymas yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procesas yra specifinis, jis iš esmės skiriasi nuo individualaus pobūdžio administracinių bylų nagrinėjimo. Šiuo procesu siekiama ne išspręsti konkrečių asmenų subjektinių teisių pažeidimo klausimą, o nuspręsti dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Sprendimu dėl norminio administracinio akto teisėtumo administracinis teismas skundžiamą norminį aktą pripažįsta teisėtu arba pripažįsta jį prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laiko jį panaikintu (ABTĮ 115 str. 1 d.). Tokie sprendimai paprastai nereikalauja specialaus vykdymo proceso, nes sukelia teisines pasekmes patys savaime. Negalima teigti, kad šiuo atveju, nesustabdžius norminio administracinio akto galiojimo, gali pasunkėti administracinio teismo sprendimo laikyti neteisėtą norminį administracinį aktą panaikintu įvykdymas. Tuo tarpu dėl pasekmių, kylančių taikant ginčijamą norminį administracinį aktą, turi būti sprendžiama individualiose administracinėse bylose. Suinteresuotiems asmenims, manantiems, kad, taikant ginčijamą norminį administracinį aktą, priimamais individualiais aktais yra pažeidžiamos jų teisės, nėra užkertamas kelias ginčyti šiuos individualaus pobūdžio aktus ir prašyti sustabdyti jų galiojimą individualiose administracinėse bylose“.
Vadinasi, atmetus prašymą taikyti laikinąją apsaugą, bus įmanoma atkurti iki akto priėmimo buvusią padėtį, jei pareiškėjų reikalavimai bus patenkinti. Šis argumentas, kaip papildomas, irgi tarnauja atskirojo skundo tenkinimui.
Iš Vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, yra svarbu įvertinti ne tik grėsmę būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, bet svarbu atkreipti dėmesį ir į reikalavimų užtikrinimo priemonių proporcingumą bei jų taikymo tikslingumą.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija savo praktikoje yra konstatavusi, kad proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas.
Nagrinėjamu atveju vargu ar būtų galima teigti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės didesnė žala būtų padaryta pareiškėjams nei atsakovui. Tuo tarpu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, jei skundas būtų atmestas ar reikalavimai palikti nenagrinėti, atsakovas patirtų sunkesnius bei ryškesnius negatyvius padarinius nei pareiškėjai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas aptariamo aspekto išsamiau nebedetalizuoja ir tvirtina, jog aukščiau aptarti motyvai visiškai pakankami atskirajam skundui tenkinti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje laikino sustabdymo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1-1619 ,,Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ 1, 2, 3, 7 punktų galiojimo, panaikinti.
Pareiškėjų profesinės sąjungos ,,Mūsų reikalas“, asociacijos ,,Kalvarijų turgus visiems“ ir E. J. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.