Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu deklaravęs gyvenamąją vietą, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nužudė artimąjį giminaitį, tai yra jis 2011-09-16 apie 12.00 - 13.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto su savo broliu J. N. metu, tyčia, vieną kartą dūrė peiliu savo broliui J. N. į dešinės kojos šlaunį, padarydamas jam durtinę - pjautinę dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus žaizdą su dešinės šlaunies arterijos sužalojimu, dėl ko nukentėjusysis nuo ūmaus nukraujavimo į išorę mirė vietoj, tokiu būdu tyčia nužudė artimąjį giminaitį (brolį) - J. N..

Apklaustas kaltinamuoju A. N. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog įvykio dieną pabudo apie 6 val. ryto, ruošėsi į mišką. Kadangi iš vakaro buvo išgėrę, tai nutarė „pachmielą“ padaryti, nuvažiavo į „Norfą“, nupirko 5 butelius vyno. Nuėjo pas brolį, išgėrė ten visi, po ko jis nuėjo namo ir atsigulė. Atėjęs brolis, pradėjo spardyti duris, durys buvo užrakintos, jis jį įsileido. Brolio sugyventinė A. S. gulėjo pas juos. Atėjęs brolis pradėjo priekaištauti A., šaukti, kad ji eitų namo. Jis broliui pasakė, kad šis eitų namo, išsiblaivytų. Tada brolis pasakė, ko jis jam aiškina, ir pradėjo jį spardyti. Brolis spyrė jam keletą kartų į šoną. Jis pasikėlė iš lovos, pastūmė brolį į šoną ir išėjo pro duris į lauką. Brolis išėjo iš paskos. Jis užpakalinėje kelnių kišenėje buvo įsidėjęs peilį, nes ruošėsi eiti grybauti, peilis kišenėje buvo ir išgertuvių metu. Kadangi verandoje ant lentų buvo prilyta, slidu, jis nenorėjo paslysti ir užgriūti ant peilio, todėl jį išsitraukė ir nešė rankoje. Tada J. jam spyrė du kartus į užpakalį, jis atsisuko ir brolis vėl spyrė. Ar jis smeigė kai jam spyrė, ar tą koją gaudė, negali pasakyti, nesuprato kaip dūris įvyko. Kai brolis spyrė, jis gaudė jo koją ir negali pasakyti, kaip ten buvo, pajuto smūgį į ranką, kurioje laikė peilį. Peilį laikė ašmenimis į žemę. Po to jis pasisuko į šoną ir nuėjo į kambarį. Peilį jis numetė į spintelės pusę, jis nematė, ar peilis buvo kruvinas. Numetęs peilį jis išėjo iš namų, sėdėjo prie beržo, laukė, nes galvojo, jog jeigu grįš, tai brolis J. vėl pradės triukšmauti. Belaukdamas prie beržo užmigo. Jam išeinant iš namų brolis sėdėjo ant laiptų, jis nežiūrėjo į brolį, stengėsi greičiau pro jį praeiti, nematė, ar jis buvo kruvinas, ar ne. Pabudo policijos pareigūnų automobilyje. Jis nenorėjo brolio pagązdinti peiliu, norėjo išvengti konflikto, kuo greičiau išeiti iš namų. Taip išeina, kad broliui J. peiliu dūrė gindamasis. Nei mušti, nei užmušti brolio nenorėjo. Jei jis būtų norėjęs broliui keršyti, tai seniai jau būtų kažkas įvykę. Jis su broliu nuo mažens kartu gyveno, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko.

Teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo perskaityti A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2011-09-17 apklaustas įtariamuoju A. N. parodė, kad 2011 metų kovo mėnesį mirus motinai, jis su broliu J. N. paveldėjo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Namas buvo padalintas į dvi dalis. Viename namo gale gyvena jis kartu su žmona ir vaikais, kitame namo gale gyvena jo brolis J. N. kartu su sugyventine A. S.. Eilę metų jis nesutaria su broliu, kai būdavo neblaivūs, būdavo, kad ir susimušdavo. Maždaug prieš 5-6 metus J. N. jam buvo sužalojęs kaklą, o prieš 4-5 metus - sulaužęs koją. Į policiją dėl minėtų sužalojimų nesikreipė. Kai abudu išsiblaivydavo, tai gyvendavo taikiai, nesiginčydavo. Nuo 2011-09-14, namuose, kartu su savo žmona D. N. gėrė vyną. 2011-09-16 apie 10 val. parsivežė penkis butelius vyno „Vakaris”. Vieną butelį vyno išgėrė kartu su žmona D. N., broliu J. N. ir jo sugyventine A. S. J. N. kambaryje. Po to nuėjo gerti vyną pas save į kambarį. J. N. tuo metu kažkur išėjo. Tada toliau vyną gėrė trise: jis, jo žmona D. N. ir A. S.. Po kiek laiko grįžo J. N.. Jis nenorėjo įsileisti J. N. vidun, nes pastarasis kabinėjasi prie jo ir sugyventinės A. S.. Tuo metu su D. N. ir A. S. jau buvo išgėrę dar tris butelius vyno. J. N. vis prašėsi būti įsileidžiamas, šūkavo. Po kurio laiko jis atidarė duris ir įleido J. N., jie pradėjo abu bartis. J. N. priekaištavo, kad jis ilgai jo neįleido vidun ir kelis kartus įspyrė jam kažkur į šonus. Jis J. N. pasakė „aš tau Juozai įdursiu šituo peiliu”. Tai sakydamas, jis laikė rankoje peilį, kurį buvo išsitraukęs iš kelnių kišenės. Peilis buvo šviesiai pilkos spalvos plastmasine rankena, nesulenkiamas. Prisimena, kad varė J. N. namo. Jie buvo verandoje, kai J. N. vis bandė jam įspirti, kilnojo kojas. Tuomet jis dūrė peiliu vieną kartą J. N. į dešinę šlaunį. Jis pajuto, kad peilio geležtė įsmigo į J. N. koją. Pastebėjo, kad iš J. N. kojos pradėjo bėgti kraujas, matė jo kruvinas kelnes. Po dūrio J. N. išėjo į lauką ir atsisėdo ant medinių laiptų. Jis peilį padėjo ant stalo ir, išėjęs į lauką, po medžiu užmigo. Daugiau nieko neprisimena, nes buvo girtas. Prasiblaivė jau policijos komisariate. Įvykis galėjo būti apie 13-14 val. J. N. nužudyti jis nenorėjo, norėjo tiesiog pagąsdinti, nestipriai sužaloti, kad jis išeitų iš jo namų ir netriukšmautų. Viskas įvyko dėl to, kad abudu buvo neblaivūs, jis susinervino ir taip pasielgė. Dėl šio įvykio, savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b.l. 92-93).

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. N. patvirtino 2011-10-07 parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas namą, kuriame gyveno (duomenys neskelbtini), vietą, tarp verandos ir kambario ant grindinio, kurioje J. N. spyrė jam dešine koja, tada jis, pagavęs koją, iš viršaus peiliu dūrė vieną kartą J. N. į dešinę šlaunį (b.l. 95-100).

2011-12-09 papildomos apklausos metu A. N. parodė, kad 2011-09-16 iš ryto peilį, kuriuo dūrė broliui J. N., įsidėjo į kelnių kišenę, nes ruošėsi grybauti. Išgertuvių metu peilis visą laiką buvo jo kelnių kišenėje. Kai susibarė su broliu ir kai jis jam spyrė, jis pagavo jo koją, išsitraukė peilį ir dūrė juo J. N. į koją. Peilį jis nunešė į kambarį ir padėjo kažkur ant spintelės. Tada išėjo į kiemą. Praeidamas pro brolį, kuris sėdėjo verandoje ant slenksčio, prie jo kraujo nepastebėjo. Nuėjo prie beržo ir užmigo. Peilio nebuvo paėmęs tam, kad ruoštųsi gintis ar sužaloti brolį. Peilį galėtų atpažinti (b.l. 102).

2012-03-26 apklausos metu A. N. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta tik iš dalies, nes brolio J. N. nužudyti nenorėjo, o peiliu jam dūrė gindamasis, nes jis jam spyrė (b.l. 105).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, rašytiniai byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog galimai rugsėjo 16 d., tiksliai neprisimena, iš ryto ji, J. N., A. N. ir D. N. išgėrinėjo jos ir J. N. gyvenamojo namo pusėje. Iš viso buvo du buteliai vyno. Išgėrusi, ji nuėjo į D. ir A. N. namo pusėje esantį kambarį miegoti, nes J. prisigėręs triukšmaudavo, o juos visus tris paliko toliau gerti. Kur jie paskui gėrė ir kaip ten viskas įvyko, ji nežino. Ją pažadino atėjusi D., kuri šaukė, kad J. negyvas. D. N. jai pasakojo, kad kai pamatė, kad J. N. ir A. N. pradeda bartis, ji, kad netraumuoti vaiko, kartu su vaiku pabėgo į mišką, kur užmigo. D. N. pasakojo, kad grįžusi iš miško rado J. mirusį. Išbėgusi į koridorių, ji pamatė kraujo klaną, D. puolė šluostyti kraują. Kadangi ji negali matyti kraujo, jai buvo šokas, todėl ji iššoko per langą ir pabėgo į mišką. Ji matė, kad A. tuo metu miegojo po beržu. Kai ji iššoko per langą, tada parvažiavo V. N.. Kai grįžo V. N. ji buvo lauke, o D. N. šluostė kraują. Kraujas buvo ant laiptų ir verandoje, kitur namuose kraujo daugiau niekur nebuvo. Greitąją pagalbą iškvietė V. N.. Miške ji buvo gal pusvalandį, matė kai buvo atvažiavusi greitoji pagalba ir policija. Tą dieną ji negirdėjo, kad tarp A. ir J. vyktų kažkoks konfliktas ar muštynės. Ji galvoja, kad niekas kitas J. N. negalėjo sužaloti, tik A. N.. Santykiai tarp A. ir J. buvo blogi. Kol jie blaivūs, tai santykiai normalūs būdavo, o kai išgerdavo, tai pešdavosi visą laiką. Būdavo tokių atvejų, kad ir su peiliais, ir su kirviais muštynės būdavo. J. N. išgėręs būdavo agresyvus ir jos atžvilgiu, puldavo ją mušti. A. N. įvykio dieną norėjo eiti grybauti, jis kiekvieną dieną eidavo grybauti. A. nešiodavosi peilį į mišką.

Teisme, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti nukentėjusiosios A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad kartu su J. N. gyveno apie 10 metų (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, nepilnamečių vaikų neturi. 2011 metų kovo mėnesį, mirus J. N. motinai, J. N. kartu su A. N. paveldėjo gyvenamąjį namą, pasidalindami jį tarpusavyje: vienoje namo dalyje ji gyveno kartu su J. N., kitoje - A. N. su žmona D. N.. 2011-09-16 nuo ryto kartu su J. N., A. N. ir D. N. gėrė vyną. Išgėrus kelis butelius, ji apsvaigo ir nuėjo miegoti A. N. namo kambaryje. Kas vyko toliau, ji nežino, nes miegojo. Ją pažadino D. N., kuri pasakė, kad J. N. turbūt negyvas ir prašė pažiūrėti. Pastebėjusi namo verandoje ant grindų kraujo dėmes, išsigando, nes bijo kraujo, ir, iššokusi per langą, nubėgo į mišką. Namo viduje, verandoje, kur matė kraujo dėmes, jokio peilio nepastebėjo. Atvykus greitosios med. pagalbos darbuotojams sugrįžo namo. Paskui atvyko policijos pareigūnai. Ji matė A. N. gulintį prie beržo. J. N. net nematė, nes vėl nuėjo į mišką ir palaukė, kol išvyko policija. Nuo anksčiau broliai N. nesutardavo, mušdavosi, šokinėdavo vienas prieš kitą su peiliais, ypač kai prisigerdavo. Dėl ko kilo šis konfliktas tarp J. N. ir A. N. nežino. 2011-09-16 ji nepastebėjo, kad A. N. nešiotųsi rankoje peilį ar būtų įsidėjęs jį į kišenę. Tą dieną jie negrybavo ir nesiruošė grybauti. Kai A. N. eidavo grybauti, matydavo, kad jis galinėje kelnių kišenėje nešiodavosi peilį. Kuriuo peiliu A. N. galėjo sužaloti J. N. nežino. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Pretenzijų A. N. neturi, nes jis pats gailisi dėl to, kas įvyko (b.l. 19-20, 21).

Teisiamojo posėdžio metu, išaiškinus BPK 82 str. 2 d. nuostatas, liudytoja D. N. atsisakė duoti parodymus. Todėl, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti liudytojos D. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad kartu su savo vyru A. N. ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name kartu su savo sugyventine A. S. gyvena ir vyro brolis J. N.. 2011-09-16 apie 10 val. ryte A. N. parvežė penkis butelius vyno. Kartu su A. N., J. N. ir A. S. pradėjo gerti parvežtą vyną. Ar buvo išgertas visas vynas, neprisimena, tik prisimena, kad tarp A. N. ir J. N. kilo konfliktas ir jie pradėjo verandoje bartis. Tuo metu ji, paėmusi mažametį anūką, pabėgo iš namų. Po kurio laiko grįžusi namo, pamatė prie verandos ant laiptų gulintį kruviną J. N.. Šalia peilio nematė. A. N. tuo metu miegojo kieme po medžiu. Paėmusi J. N. už rankos, pastebėjo, kad jis nebegyvas. Visko neprisimena, tačiau galimai ji galėjo pažadinti A. S., kuri miegojo kambaryje ir kuri išsigandusi pabėgo iš namų. Kadangi verandoje buvo labai daug kraujo, paėmusi skudurą, ji pavalė kraują. Tuo metu į namus grįžo dukra V. N., kuri iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai konstatavo J. N. mirtį. Atvykę policijos pareigūnai paėmė iš namų tris peilius. A. N. peilio nuolat nesinešiodavo, tik kaip eidavo grybauti. Tą dieną jie negrybavo ir nesiruošė grybauti. Tarp J. N. ir A. N. konfliktai vykdavo labai dažnai. Kai tik jie būdavo išgėrę, pradėdavo muštis, daužyti namo langus. Maždaug prieš 10 metų J. N. buvo peiliu sužalojęs A. N. kaklą, maždaug prieš 6 metus J. A. buvo sulaužęs koją (b.l. 25-26, 27, 28).

Liudytoja V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Viename namo gale gyvena ji su vaikais, tėvu A. N. ir motina D. N., o kitame gale gyveno jos tėvo brolis J. N. su savo sugyventine A. S.. 2011 m. rugsėjo 16 d. apie 15.30 val. ji su vaiku grįžo iš ligoninės, eidama į namus pastebėjo prie beržo netoli namų gulintį tėtį, po to prie įėjimo į namą ant laiptų ant nugaros gulintį dėdę. Ji pažiūrėjo į dėdę ir labai išsigando, nes jis buvo pamėlęs, matėsi kraujas. Kraujas buvo ant dėdės abiejų kojų ir po laiptais, kelnės iki kulnų buvo numautos, jis buvo tik su glaudėm. Ant veido kraujo nesimatė, tik buvo pamėlęs, akys buvo užmerktos. Ji suprato, kad dėdė yra sužalotas. Ji dėdės nelietė. Nuėjusi į kitą namo galą, kur gyvena dėdė J. su sugyventine, rado dėdės J. sugyventinę A. S. ir savo mamą, jos buvo girtos. Ji paklausė jų, kodėl jos neiškvietė pagalbos, tačiau jos jai nieko aiškiai negalėjo pasakyti. Tada ji, palikusi vaiką su kuriuo grįžo iš ligoninės, nubėgo pas kaimyną ir iškvietė greitąją pagalbą. Sulaukus greitosios pagalbos, jie kartu nuvažiavo į namus ir greitosios darbuotojai pasakė, kad dėdė negyvas. Ji tiksliai nežino, ar jos tėvas A. N. įvykio dieną norėjo eiti grybauti, nes iš pat ryto, 7.30 val., autobusu su mažesniu vaiku išvažiavo į ligoninę, kitą vaiką paliko mamai. Tarp tėvo ir jo brolio J., kol jie būdavo negirti, buvo normalūs santykiai, gražiai bendraudavo, nesimušdavo, o kai išgerdavo, tai dėdė J. vis ateidavo ir kabindavosi prie jos tėvo, stumdydavo, spardydavo jį, būdavo ir su peiliais šokinėdavo. J. N. ieškodavo savo sugyventinės, nes A. dažnai pas juos miegodavo, dėdė daužydavo langus ir rėkdavo, kad jie neslėptų jo sugyventinės, gąsdindavo, kad jis juos užmuš ir panašiai. Kartais, kai jos tėvas išgerdavo ir atsiguldavo miegoti, dėdė ateidavo ir iš niekur nieko spardydavo, daužydavo tėvą. J. N. labai mušdavo savo sugyventinę A. ir ji bėgdavo, slėpdavosi nuo jo, kad jos nemuštų.

Iš 2011-09-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), priklausanti J. ir A. N.. Apžiūros metu nustatyta, kad prie įėjimo į gyvenamąjį namą (verandą), ant medinių laiptų guli J. N. lavonas su durtine - pjautine žaizda dešinės kojos šlaunyje. Verandoje, virtuvėje ant grindų yra rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu iš virtuvės buvo paimti trys peiliai (vienas šviesiai pilkos spalvos plastmasine rankena, ant minėto peilio geležtės matosi rudos spalvos sutepimai), skuduras su rusvos spalvos dėmėmis, du galimi kraujo mėginiai (nuo laiptų, verandos grindų) (b.l. 3-18).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. N. mirtis įvyko nuo ūminio išorinio nukraujavimo durtinės - pjautinės dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus žaizdos su dešinės šlaunies arterijos sužalojimu pasėkoje. J. N. mirtis galėjo įvykti užduotyje nurodytu laiku - 2011-09-16. Durinė - pjautinė dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus žaizda su dešinės šlaunies arterijos sužalojimu padaryta aštraus duriamai - pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Minėtas sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Atliekant J. N. lavono teismo medicinos tyrimą, sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai, nekonstatuota. J. N. kraujyje rasta 4.00 promilės etilo alkoholio (b.l 38-41).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad durtinė - pjautinė dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus žaizda su dešinės šlaunies arterijos sužalojimu padaryta aštraus pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Neatmetama galimybė, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas laikant nukentėjusiojo dešinę koją horizontalioje padėtyje ir į ją duriant iš viršaus, laikant peilį ašmenimis į apačią (b.l. 43-46).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. N. odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje padaryti dinamiškai kontaktuojant su kietu buku žalojančiu paviršiumi. Sužalojimai padaryti prieš 2-3 paras iki apžiūros (A. N. teismo medicininė apžiūra atlikta 2011-09-16 20.30 val.) ir neatitinka bylos aplinkybėse nurodytam laikui. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 82-83). Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog daugiau sužalojimų A. N. kūno paviršiuje nėra.

2011-09-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas patvirtina, kad 2011-09-17 buvo paimtos nuoplovos nuo A. N. rankų (b.l. 55). 2011-10-06 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas patvirtina, kad 2011-10-06 iš įtariamojo A. N. buvo paimti DNR pavyzdžiai (seilių mėginys) ir jo rankų pėdsakų atspaudai (b.l. 58-59).

2011-09-17 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2011-09-17 įtariamasis A. N. pateikė juodos spalvos marškinėlius, megztinį, kuriais vilkėjo nusikalstamos veikos padarymo metu (b.l. 56).

2011-10-10 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad teismo medicinos sanitarė pateikė mirusiojo J. N. pilkos spalvos kelnes, J. N. dešinės kojos šlaunies žaizdos ir kraujo mėginį (b.l. 57).

Iš 2011-10-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti šie daiktai: įvykio vietos apžiūros metu paimtas skuduras su rudos (rusvos) spalvos dėmėmis panašiomis į kraują ir teismo medicinos sanitarės pateiktos J. N. kelnės, kuriomis jis vilkėjo 2011-09-16. Apžiūros metu nustatyta, kad skuduras su rudos (rusvos) spalvos dėmėmis - tai vaikiškas mėlynos spalvos džemperis su kapišonu, kuris visas suteptas rudos (rusvos) spalvos skysčiu. Skystis išdžiūvęs, todėl džemperis sukietėjęs. Apžiūros metu nustatyta, kad kelnės yra pilkos spalvos, jos suteptos rusvos spalvos skysčiu tiek priekinėje dalyje, tiek užpakalinėje. Priekinėje kelnių dalyje, nuo viršutinės kelnių dalies 23 cm atstumu ir nuo dešinės klešnės siūlės 17,5 cm atstumu yra horizontali 1,7 cm ilgio skylė (b.l. 47-52).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant peilio (šviesios spalvos rankena) geležtės, nuoplovose nuo laiptų, nuo verandos grindų yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas J. N. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos gautas dominuojantis moters DNR profilis su nedidele galimai vyro DNR priemaiša, kuri identifikavimui netinka (b.l. 62-63).

2012-03-25 daiktų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, A. N. tarp pateiktų atpažinimui 6 peilių, iš kurių trys buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu, kiti trys su įvykiu nesusiję, atpažino peilį šviesios spalvos plastmasine rankena, kuriuo jis dūrė savo broliui J. N. į koją (b.l. 71- 73).

Iš 2012-03-26 daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis šviesios spalvos plastmasine rankena. Apžiūros metu nustatyta, kad ant peilio geležtės yra rusvos spalvos sutepimai. Peilio bendras ilgis 21,5 cm, geležtės ilgis 12,5 cm, geležtės storis 1 mm, geležtės plotis apie 2 cm, pakotė 1,3 cm, koto ilgis 9 cm, kote matosi dvi kniedės, pakotėje matosi 0,4 cm skersmens skylė. Peilio kotas plastmasinis, šviesios spalvos (b.l. 76-78).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2011-09-16 18.03 val. A. N. nustatytas 4,288 promilių girtumas (b.l. 85).

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2011-11-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate nebuvo gauta A. N. pranešimų, pareiškimų, skundų dėl netinkamojo brolio J. N. elgesio jo atžvilgiu (b.l. 35).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. Byloje nustatyta, kad A. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios A. S., liudytojos D. N. parodymai bei alkotesterio pažyma, kuria jam nustatytas 4,288 promilių girtumas – b.l. 85), 2011-09-16 apie 12.00 - 13.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su savo broliu J. N. metu, tyčia, vieną kartą dūrė peiliu savo broliui J. N. į dešinės kojos šlaunį, dėl ko nukentėjusysis nuo ūmaus nukraujavimo į išorę mirė vietoj, tokiu būdu tyčia nužudė artimąjį giminaitį (brolį) - J. N..

Kaip matyti iš byloje esančių kaltinamojo A. N. parodymų turinio, pastarasis neneigė turėjęs su savimi peilį ir juo įdūręs J. N. į dešinės kojos šlaunį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu bei teisme skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kitą dieną po įvykio, 2011-09-17 vykusios apklausos metu A. N. parodė, jog jam įsileidus J. N. į namus, pastarasis priekaištavo, kad jis ilgai jo neįleido vidun ir kelis kartus įspyrė jam kažkur į šonus. Jis J. N. pasakė „aš tau Juozai įdursiu šituo peiliu”. Tai sakydamas, jis laikė rankoje peilį, kurį buvo išsitraukęs iš kelnių kišenės. Peilis buvo šviesiai pilkos spalvos plastmasine rankena, nesulenkiamas. Jie buvo verandoje, kai J. N. vis bandė jam įspirti, kilnojo kojas. Tuomet jis dūrė peiliu vieną kartą J. N. į dešinę šlaunį. Jis pajuto, kad peilio geležtė įsmigo į J. N. koją. Pastebėjo, kad iš J. N. kojos pradėjo bėgti kraujas, matė jo kruvinas kelnes. Po dūrio J. N. išėjo į lauką ir atsisėdo ant medinių laiptų. J. N. nužudyti jis nenorėjo, norėjo tiesiog pagąsdinti, nestipriai sužaloti, kad jis išeitų iš jo namų ir netriukšmautų. Viskas įvyko dėl to, kad abudu buvo neblaivūs, jis susinervino ir taip pasielgė. 2011-12-09 vykusios papildomos apklausos metu A. N. taip pat parodė, kad kai susibarė su broliu J. N. ir kai jis jam spyrė, jis pagavo jo koją, išsitraukė peilį ir dūrė juo J. N. į koją. Aukščiau išdėtytus parodymus A. N. patvirtino 2011-10-07 parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą, tarp verandos ir kambario ant grindinio, kurioje J. N. spyrė jam dešine koja, tada jis, pagavęs koją, iš viršaus peiliu dūrė vieną kartą J. N. į dešinę šlaunį. 2012-03-26 vykusios apklausos metu A. N. jau parodė, jog brolio J. N. nužudyti jis nenorėjo, o peiliu jam dūrė gindamasis, nes jis jam spyrė. Tokios pat pozicijos kaltinamasis laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu. Pastarasis parodė, jog įsileidus į namus brolį, brolis pradėjo priekaištauti A. S., šaukti, kad ji eitų namo. Jis broliui pasakė, kad šis eitų namo, išsiblaivytų. Tada brolis pasakė, ko jis jam aiškina, ir pradėjo jį spardyti. Brolis spyrė jam keletą kartų į šoną. Jis pasikėlė iš lovos, pastūmė brolį į šoną ir išėjo pro duris į lauką. Brolis išėjo iš paskos. Jis užpakalinėje kelnių kišenėje buvo įsidėjęs peilį, nes ruošėsi eiti grybauti, peilis kišenėje buvo ir išgertuvių metu. Kadangi verandoje ant lentų buvo prilyta, slidu, jis nenorėjo paslysti ir užgriūti ant peilio, todėl jį išsitraukė ir nešė rankoje. Tada J. jam spyrė du kartus į užpakalį, jis atsisuko ir brolis vėl spyrė. Ar jis smeigė kai jam spyrė, ar tą koją gaudė, negali pasakyti, nesuprato kaip dūris įvyko. Kai brolis spyrė, jis gaudė jo koją ir negali pasakyti, kaip ten buvo, pajuto smūgį į ranką, kurioje laikė peilį. Peilį laikė ašmenimis į žemę. Jis nenorėjo brolio pagąsdinti peiliu, norėjo išvengti konflikto, kuo greičiau išeiti iš namų. Taip išeina, kad broliui Juozui peiliu dūrė gindamasis.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. N. parodymus apie tai, kad jis broliui J. N. peiliu į dešinės kojos šlaunį įdūrė netyčia, gindamasis nuo pastarojo spyrių, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai, byloje esančia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) A. N. nustatyti tik odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje. Be to, nustatyta, jog minėti sužalojimai padaryti prieš 2-3 paras iki apžiūros (A. N. teismo medicininė apžiūra atlikta 2011-09-16 20.30 val.) ir neatitinka bylos aplinkybėse nurodytam laikui. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog daugiau sužalojimų A. N. kūno paviršiuje nėra. Kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus apie tai, kad jis, pagavęs J. N. dešinę koją, vieną kartą iš viršaus peiliu dūrė J. N. į dešinę šlaunį, netiesiogiai patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog neatmetama galimybė, kad durtinė - pjautinė dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus žaizda su dešinės šlaunies arterijos sužalojimu galėjo būti padaryta laikant nukentėjusiojo dešinę koją horizontalioje padėtyje ir į ją duriant iš viršaus, laikant peilį ašmenimis į apačią. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. N. mirtis įvyko nuo ūminio išorinio nukraujavimo durtinės - pjautinės dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus žaizdos su dešinės šlaunies arterijos sužalojimu pasėkoje. Durinė - pjautinė dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus žaizda su dešinės šlaunies arterijos sužalojimu padaryta aštraus duriamai - pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Minėtas sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Atliekant J. N. lavono teismo medicinos tyrimą, sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai, nekonstatuota. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti trys peiliai. Daiktų parodymo atpažinti metu A. N. tarp pateiktų atpažinti 6 peilių atpažino peilį šviesios spalvos plastmasine rankena ir nurodė, jog būtent šiuo peiliu dūrė savo broliui Juozui į koją.

Tokiu būdu, byloje pilnai įrodyta, kad J. N. mirė nuo A. N. jam peiliu suduoto smūgio į dešinės kojos šlaunį, padarytų sužalojimų, kas patvirtina tiesioginio priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo veiksmų ir sukeltų padarinių, - nukentėjusiojo J. N. mirties. Kaltinamasis A. N. veikė netiesiogine tyčia, t.y. jis suduodamas smūgį peiliu J. N. į dešinės kojos šlaunį, t.y. į gyvybiškai svarbią kūno dalį, suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į pastarojo gyvybę, numatė, kad dėl jo veikimo gali sutrikdyti J. N. sveikatą ar atimti jam gyvybę, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

A. N. padarė nusikalstamą veiką žmogaus gyvybei (panaudodamas peilį nužudė savo brolį), kuri priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika yra baigta ir padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje neteistas (b.l. 151), baustas administracine tvarka (b.l. 154-157), niekur nedirba (b.l. 152), nors registruotas Darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokų negauna (b.l. 153), vedęs, turi dvi nepilnametes dukras (G. N., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 160), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011-10-03 charakteristikos Nr. (duomenys neskelbtini), A. N. nepilnametės dukros mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, į namus parvažiuoja savaitgaliais arba atostogų metu. A. N. paskutiniu metu niekur nedirbo, pagrindinis pragyvenimo šaltinis – grybai, uogos ir atsitiktiniai darbai pas kaimo gyventojus. A. N. girtaudavo kartu su sutuoktine D. N. arba su kitais kaimo gyventojais. D. ir A. N. šeima nuo 2000 metų įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Seniūnijoje nėra gauta nusiskundimų iš kaimynų apie įžūlų A. N. elgesį (b.l. 161). A. N. psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 165, 167-169). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. N. yra priklausomas nuo alkoholio, todėl jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau tai nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus, analizuojant šiuo metu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra jokių duomenų, kad A. N. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis, šiuo metu nėra jokio pagrindo A. N. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 173-174).

Įvertinant aukščiau išdėstytą, kaltinamajam A. N. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, žemesnė inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytam terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Nukentėjusioji A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pretenzijų kaltinamajam neturi bei prašė skirti kiek įmanoma švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai ir saugomi Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (b.l. 54, 80) sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str. str.,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., A. N. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. birželio 18 d..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-06-18.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje - vaikišką mėlynos spalvos džemperį su rudos spalvos dėmėmis; peilį šviesia plastmasine rankena (kotu); du vokus su rusvos spalvos mėginiais; A. N. DNR mėginį; A. N. rankų nuoplovas, A. N. megztinį ir marškinėlius; J. N. kelnes, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.