Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „PML ISKRA“ atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Dariui Binkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „PML Iskra“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „PML ISKRA“ 2016-04-04 teismui padavė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016-03-10 sprendimą Nr. S-54(7-3/2016); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2015-11-27 sprendimą Nr. 1A-534; 3) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015-08-14 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5KM19/31-0676S ta apimtimi, kuria nuspręsta nepripažinti UAB „PML ISKRA“ importuotų prekių, deklaruotų EID: Nr. 15LTKR2000IM003DA9 (2015-01-30), Nr. 15LTKR2000IN004957 (2015-02-03), Nr. 15LTKR2000IM004930 (2015-02-03), muitinės vertės; nustatyti UAB „PML ISKRA“ importuotų prekių, deklaruotų EID: Nr. 15LTKR2000IM003DA9 (2015-01-30), Nr. 15LTKR2000IN004957 (2015-02-03), Nr. 15LTKR2000IM004930 (2015-02-03), muitinę vertę vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. nuostatomis, remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje; perskaičiuoti importo muitą (A00) ir PVM apmokestinamąją vertę ir atitinkamai pataisyti EID: Nr. 15LTKR2000IM003DA9 (2015-01-30), Nr. 15LTKR2000IN004957 (2015-02-03), Nr. 15LTKR2000IM004930 (2015-02-03), duomenis; įregistruoti muitinėje UAB „PML ISKRA“ už importuotas prekes, deklaruotas EID, mokestinę nepriemoką: importo muitą (A00) – 11 361 € ir baudą (894) – 1 136 €.

Pareiškėja nesutinka su Komisijos nuomone, kad Muitinės departamentas nustatydamas pareiškėjos importuotų prekių muitinę vertę, pagrįstai netaikė Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio. Nurodo, kad pareiškėja importavo į Bendrijos muitų teritoriją prekes, kurias Kauno teritorinėje muitinėje deklaravo EID: Nr.l5LTKR2000IM003DA9 (2015-01-30), Nr.l5LTKR2000IN004957 (2015-02-03) ir Nr. 15LTKR2000IM004930 (2015-02-03), pateikdama Kauno teritorinei muitinei prekių pardavimo sąskaitas ir tarptautinius krovinių važtaraščius bei dokumentus apie finansinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais. UAB „PML ISKRA“ ir Kauno teritorinės muitinės ginčo nagrinėjimo metu pareiškėja papildomai pateikė kontrahento Honkongo įmonės STAR GLORY LIMITED 2015 m. vasario 13 d. prašymą, ketinimų protokolą bei derybinio susitikimo protokolus, išsamiai atskleidžiančius UAB „PML ISKRA“ ir Honkongo įmonės STAR GLORY LIMITED derybų dėl sandorio kainos eigą. Iš minėtų dokumentų vienareikšmiai galima nustatyti sandorio vertę, o tai reiškia, kad Kauno teritorinei muitinei nustatant UAB „PML ISKRA“ importuotų prekių, deklaruotų EID: Nr. 15LTKR2000IM003DA9 (2015-01-30), Nr. l5LTKR2000IN00495 (2015-02-03) ir Nr.l5LTKR2000IM004930 (2015-02-03), muitinę vertę, nebuvo jokio pagrindo netaikyti Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio.

Pareiškėja nurodo, kad vietos mokesčių administratorius atlikdamas pakartotinį patikrinimą turėjo atsižvelgti į pareiškėjos pateiktus ketinimų protokolą ir derybinio susitikimo protokolą nepaisant to, kad šie dokumentai nebuvo pateikti pirminio patikrinimo metu. Pareiškėja nesutinka su Komisijos pozicija, kad komercinė sutartis Nr. 14/10/2014, 2014 m. rugsėjo 5 d. ketinimų protokolas, 2014-11-06 derybinio susitikimo protokolas nenurodytas Honkongo įmones „Star Glory Limited vardu sandorį sudaręs atstovas (konkretus asmuo), todėl šie dokumentai negali būti laikomi pagrindžiantys deklaruotą sandorio vertę. Sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tais pagrindais, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Sandorį sudarančios šalies atstovo tapatybės neatskleidimas nėra pagrindas sandoryje nedalyvavusiam trečiajam asmeniui sandorį traktuoti kaip negaliojantį.

Aplinkybė, jog UAB „PML ISKRA“ pirminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje pateikė du komercinės sutarties Nr. 14/10/2014 vertimus į lietuvių kalbą su skirtinga informacija apie nuolaidų taikymą, nesudaro kliūčių nustatyti sandorio vertę ir tuo pačiu nesudaro pagrindo netaikyti sandorio vertės metodo nustatant prekių muitinę vertę. Komercinė sutartis Nr. 14/10/2014 pagal turinį laikytina ne pirkimo pardavimo sutartimi, o organizacine sutartimi. Šioje sutartyje nebuvo nustatytos konkrečios prekių kainos ir parduodami kiekiai. Minėta sutartis buvo pagrindu šalims derėtis dėl konkrečių prekių pardavimo apimčių ir jų kainos. 2014-11-06 derybinio susitikimo protokole buvo fiksuotas šalių susitarimas dėl aštuonių siuntų asortimento ir kiekvienos siuntos kainos. Pareiškėjos teigimu, tai, kad mokėjimas yra atliktas ne tiesiogiai pardavėjui, o pardavėjo nurodytam kitam subjektui, negali būti pagrindu netaikyti Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio. Prekių gabenimo maršrutas ar prekių gabenimo išlaidos nėra tos aplinkybės, su kuriomis Bendrijos muitinės kodeksas ar bet kuris kitas ginčo santykius reglamentuojantis teisės aktas, sietų prekių muitinės vertės nustatymą. Kauno teritorinė muitinė, nustatydama importuojamų prekių muitinę vertę pagal Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalį, naudojosi Muitinės departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje sukauptais duomenimis apie prekių muitinę vertę. Tai reiškia, kad naudodamasi PREMI duomenų baze, Kauno teritorinė muitinė galėjo ir privalėjo nustatyti importuojamų prekių muitinę vertę pagal Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalį, t. y. taikyti tapačių bei panašių prekių sandorio vertės metodus. Ataskaitoje nepateikiami duomenys apie tai, kad Kauno teritorinė muitinė, nustatydama importuojamų prekių muitinę vertę, laikėsi Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 9 p. numatytų reikalavimų.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja importuotos avalynės žemą kainą grindžia tuo, jog importuota avalynė buvo nekokybiška, su defektais. Įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, apibūdinančius importuotos avalynės kokybę, nustatyta, kad nėra pateikta prekių kokybę patvirtinančio dokumento (kokybės sertifikato), kuris nurodytų importuotų prekių kokybę. Muitinės departamento nuomone, vertinant pareiškėjos pateiktus dokumentus, apibūdinančius importuotą avalynę, matyti, kad iš juose pateiktos prieštaringos informacijos negalima daryti vienareikšmės išvados, kokius defektus turėjo (ir ar išvis turėjo) importuota avalynė, t. y. muitinės deklaracijose prekė aprašyta „su galimais defektais“; Kinijos įmonės „Star glory limited“ išrašytose sąskaitose yra įrašas „dėvėtos, B klasė“; pareiškėjos Lenkijos įmonei išrašytose sąskaitose nėra jokio įrašo apie tai, jog prekės turi defektų; pareiškėjos papildomai pateiktame dokumente „Derybinio susitikimo protokolas“ yra nurodomi kiekvienos siuntos avalynės defektai (morališkai pasenę modeliai, prekės netekusios estetinės išvaizdos, spalvos skirtumai, pastebimi klijai, nekokybiškos siūlės).

Vertinant pareiškėjos pateiktus dokumentus, kuriais grindžiama sandorio vertė, nustatyta, kad pateiktose sąskaitose yra nurodytos tik pristatymo sąlygos „DDU Kaunas“, tačiau sąskaitoje nėra išskirta kokią kainos dalį sudaro transportavimo išlaidos. Dokumentai, pagrindžiantys prekių transportavimo, draudimo ir prekių pakrovimo-iškrovimo išlaidas, faktiškai patirtas gabenant prekes iš Kinijos į Kauną, nepateikti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti prekių gabenimo maršrutą bei faktiškai patirtas išlaidas gabenant importuotas prekes iš Kinijos į Kauną, laikytina, kad nėra objektyvių ir kiekybiškai įvertinamų duomenų apie patirtas prekių pristatymo išlaidas.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad UAB „PML ISKRA“ nepateikė muitinei dokumentų, kurie pagrįstų mažą prekių įsigijimo kainą, o pateiktuose dokumentuose yra neišsami ir prieštaringa informacija, todėl muitinei nėra galimybės nustatyti sumokėtos kainos už prekes, įsigytas iš Honkongo įmonės „STAR GLORY LIMITED“, deklaruotas tikrinamomis EID ir muitinė nėra įtikinta, kad deklaruota sandorio vertė atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Bendrijos muitinės kodekso 29 str. prasme.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. (b) p., nagrinėjamu atveju importuotų prekių muitinei vertei apskaičiuoti, panašių prekių muitinio įvertinimo metodas netaikytinas, kadangi pagal turimus dokumentus ir juose esančią informaciją nėra galimybės nustatyti, ar prekės turi panašias savybes, ar atitinka jų kokybė, rūšis, taip pat nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų atlikti patikslinimą dėl kiekio skirtumo, skirtingo apyvartos lygio. Tuo tarpu remiantis Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d, (c) p., importuotų prekių muitinės vertės nustatyti pagal prekių vieneto kainą, už kurią importuotų prekių arba importuotų tapačių ar panašių prekių didžiausias kiekis, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, parduotas su pardavėjais nesusįjusiems asmenims, nėra galimybės, kadangi UAB „PML ISKRA“ importuotas prekes pardavė tik vienam pirkėjui-Lenkijos įmonei „SK Logistic Spolka Z Ograniczona Odpowiedzialnoscia“.

Pareiškėjos importuotų prekių muitiniam įvertinimui muitinė taikė ne Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose nurodytus tapačių ir panašių prekių sandorio vertes, o Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalį. Tapačių ir panašių prekių bei tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai yra skirtingos sąvokos. Vien ta aplinkybė, jog prekės yra tapačios arba panašios, kaip jas apibrėžia Nuostatų 142 straipsnis, nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodų. Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalis bei Nuostatų 151 bei 152 straipsniai reglamentuoja, kad tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodų taikymui būtinas toks pat prekių apyvartos lygis, taip pat jos turi būti eksportuotos tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno teritorinė muitinė 2015-08-14 priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5KM19/31-0676S. Šia ataskaita Kauno teritorinė muitinė nusprendė pakeisti importuotų prekių Taric kodus, nepripažinti deklaruotos prekių sandorio vertės muitine verte ir ją nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio nuostatomis bei pareiškėjai apskaičiuoti ir įregistruoti mokestinę prievolę: 11 361 Eur muito mokesčio ir 1 136 Eur baudą (b. 1. 12–22).

Muitinės departamentas 2015-11-27 sprendimu Nr. 1A-534 patvirtino supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5KM19/31-0676S, kuria Kauno teritorinė muitinė pareiškėjai apskaičiavo ir įregistravo mokestinę prievolę 11 361 Eur muitą ir 1 136 Eur baudą (b. 1. 26–29).

Pareiškėja, nesutikdama su Muitinės departamento 2015-11-27 sprendimu Nr. 1A-534, 2015-12-21 pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, l. 2–12).

Komisija 2016-03-10 sprendimu Nr. S-54 (7-3/2016) patvirtino Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2015-11-27 sprendimą Nr. 1A-534 (b. 1. 32–38).

Pareiškėja nesutikdama su Komisijos sprendimu pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. 1. 1–11).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl UAB „PML ISKRA“ iš Kinijos importuotų ir deklaruotų prekių muitinės vertės nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais, jeigu: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus apribojimus, kurie: nustatyti įstatymų arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų; riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi didelės įtakos prekių vertei; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti; c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus; d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi.

Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. b punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio. Pastarojo straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei, vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra, ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a str. 2 dalį, jei muitinė turi abejonių, apibrėžtų 1 dalyje, ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal šio reglamento 178 str. 4 dalį. Europos Teisingumo Teismas 2006 m. lapkričio 16 d. sprendime Compaq Computer International Corporation prieš Inspecteur der Belastingdienst – Douanedistrict Arnhem (bylos Nr. C-306/04) taip pat nurodė, kad pagal Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies įvadinio sakinio formuluotę sandorio vertė yra konkreti vertė, „prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais“. Taigi „sandorio verte“ laikytina patikslinta vertė, jeigu įvykdytos patikslinimo sąlygos. Jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 straipsniais, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant priimtinas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti: 1) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; 2) Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnyje (Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d.).

Pareiškėja nesutinka, kad atsakovas pagrįstai atsisakė taikyti Bendrijos muitinės kodekso 29 str. Iš Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto, 29 straipsnio 2 dalies a, b, c punktų, 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkto nuostatų analizės matyti, kad importuojamų prekių muitinė vertė – tai sandorio vertė, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes. Todėl tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – nustačius konkrečią faktiškai sumokėtą (mokėtiną) kainą, galima taikyti sandorio vertės metodą. Pažymėta, kad importuojamų prekių muitine verte negali būti laikoma jų įsigijimo (sandorio) vertė, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai turi įtaką sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma nustatyti.

Nagrinėjamu atveju tiek Komisija, tiek Muitinės departamentas, tiek Kauno teritorinė muitinė nustatė, kad pareiškėjos EID importuotų prekių (avalynės) deklaruota sandorio vertė buvo 5-8 kartus mažesnė, nei kitų importuotų prekių. Pareiškėja finansiniam atsiskaitymui už įsigytas prekes pagrįsti pateikė mokėjimo nurodymą užsienio valiuta, tačiau mokėjimą atliko ne prekių pardavėjui – Honkongo įmonei „STAR GLORY LIMITED“, o trečiajam asmeniui Kinijos įmonei „Taizhou Linski Import Export“. Pareiškėja pateikė du komercinės sutarties Nr. 14/10/2014 vertimus į lietuvių kalbą su skirtinga informacija apie nuolaidų taikymą. Pareiškėjos importuotų prekių vieneto kaina buvo nustatyta Kauno teritorinės muitinės, nes pareiškėjo pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta tik pakuočių kaina, nepateikti dokumentai patvirtinantys prekių transportavimo draudimo, pakrovimo išlaidas. Teismas atkreipia dėmesį, kad prekės buvo gabenamos iš tolimos valstybės (Kinija), prekių (avalynės) vertė buvo pakankamai nedidelė, todėl transportavimo išlaidos turėtų daryti ženklią įtaką importuojamųjų prekių vertei. Aplinkybė, jog supaprastinto patikrinimo metu pareiškėja fiziškai neturėjo prekių (buvo pardavusi Lenkijoje registruotai įmonei SK LOGISTIC SP. Z O.O.) nepaneigia galimybės pareiškėjai pateikti reikalingus duomenis apie prekių įsigijimą, vertę, transportavimą.

Iš visų Kauno teritorinės muitinės nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjos importuotų prekių apmokėjimo sąlygos negali būti pripažintos aiškiomis, todėl jai pagrįstai buvo pritaikytos Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio nuostatos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. birželio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-516/2003 pateikęs išaiškinimą, kad tiek nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo importuotų prekių apmokėjimo sąlygų neaiškumą, tiek susijusių asmenų egzistavimą įrodo, kad pareiškėjui pagrįstai nebuvo pritaikytas sandorio vertės metodas ir pareiškėjo importuotų prekių muitinė vertė nustatyta pagal Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalį naudojant duomenis iš PREMI duomenų bazės.

Pareiškėjos teigimu Kauno teritorinė muitinė nustatydama importuojamų prekių muitinę vertę pagal Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalį, naudojosi Muitinės departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje sukauptais duomenimis apie prekių muitinę vertę. Tai reiškia, kad naudodamasi PREMI duomenų baze, Kauno teritorinė muitinė galėjo ir privalėjo nustatyti importuojamų prekių muitinę vertę pagal Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalį, t. y taikyti tapačių bei panašių prekių sandorio vertės metodus. Teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėjos importuotų prekių muitiniam įvertinimui Kauno teritorinė muitinė taikė ne Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose nurodytus tapačių ir panašių prekių sandorio vertes, o Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalį. Tapačių ir panašių prekių bei tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai nėra tapačios sąvokos. Vien ta aplinkybė, jog prekės yra tapačios arba panašios, kaip jas apibrėžia Nuostatų 142 straipsnis, nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodų. Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalis bei Nuostatų 151 bei 152 straipsniai reglamentuoja, kad tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodų taikymui būtinas toks pat prekių apyvartos lygis, taip pat jos turi būti eksportuotos tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Muitinės departamento 2015-11-27 sprendimas Nr. 1A-534, Mokestinių ginčų komisijos 2016-03-10 sprendimas Nr. S-54(7-3/2016) ir Kauno teritorinės muitinės 2015-08-14 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5KM19/31-0676S ta apimtimi, kuria nuspręsta nepripažinti UAB „PML ISKRA“ importuotų prekių, deklaruotų EID: Nr. 15LTKR2000IM003DA9 (2015-01-30), Nr. 15LTKR2000IN004957 (2015-02-03), Nr. 15LTKR2000IM004930 (2015-02-03), muitinės vertės, nustatyti UAB „PML ISKRA“ importuotų prekių, deklaruotų EID: Nr. 15LTKR2000IM003DA9 (2015-01-30), Nr. 15LTKR2000IN004957 (2015-02-03), Nr. 15LTKR2000IM004930 (2015-02-03), muitinę vertę vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. nuostatomis, remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje; perskaičiuoti importo muitą (A00) ir PVM apmokestinamąją vertę ir atitinkamai pataisyti EID: Nr. 15LTKR2000IM003DA9 (2015-01-30), Nr. 15LTKR2000IN004957 (2015-02-03), Nr. 15LTKR2000IM004930 (2015-02-03), duomenis; įregistruoti muitinėje UAB „PML ISKRA“ už importuotas prekes, deklaruotas EID, mokestinę nepriemoką: importo muitą (A00) – 11 361 € ir baudą (894) – 1 136 €, priimti tinkamai įvertinus nustatytas aplinkybės, išsamiai ištyrus visus įrodymus, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjo reikalavimas juos panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „PML ISKRA“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.