Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-839-864/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-05
Bylos Nr.
2-839-864/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
UAB „Rumartė“
Atsakovas
J. A.
Advokatai
Tomas Jaugelavičius
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė,sekretoriaujant Dianai Zapolskajai,dalyvaujant ieškovo UAB „Rumartė“ atstovui Antanui Sirtautui,atsakovui J. A.,atsakovo atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Rumartė“, j.a.k. 180779080, buveinė - Plungės g. 80, Telšiai (toliau – ieškovas), ieškinį atsakovui J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas), dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 14622,93 Lt padarytą žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2010 metais lapkričio mėnesį, buvęs ieškovo darbuotojas J. A., t.y. atsakovas, kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl 41779,84 Lt išieškojimo iš UAB „Rumartė“. Telšių rajono apylankės teismas, tenkinat atsakovo prašymą, 2011-03-16 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Rumartė“ atžvilgiu 41779,84 Lt sumai. Ieškovas apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą 2011-03-17 buvo informuotas Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo pažymėjimu. Telšių rajono apylinkės teismo 2011-04-11 sprendimu, ieškovo J. A. ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t.y. ieškovo naudai buvo priteista 658,40 Lt, o kitoje dalyje (41121,44 Lt) ieškinys buvo atmestas, ttačiau J. A. nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2011-09-06 nutartimi atmetė apelianto apeliacinį skundą ir paliko galioti priimtą Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą. Ieškovas nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paralyžavo įmonės veiklą, apribojimas įmonės veikloje tęsėsi 7 mėnesius. Ieškovas negalėjo ir neturėjo teisės atsiskaityti su savo medžiagų tiekėjais ir paslaugų teikėjais, taip pat ieškovas negalėjo parduoti ar užstatyti savo įmonės turto bankams, įmonėms teikiančioms paskolas, kad galėtų gautas pinigines lėšas investuoti į savo įmonės veiklą, gauti iš to pelną. Negalėdamas užstatyti įmonės turto, ieškovas turėjo atsisakyti kai kurių užsakovų siūlomų statybinių darbų. Kadangi atsakovas nesikreipė į antstolius, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės konkrečiai ieškinyje nurodytai sumai, todėl buvo areštuotas visas turtas. Ieškovas negalėdamas plėtoti savo verslo, kas mėnesį nuo taikyto turto arešto sumos, prarasdavo 5 proc. į mėnesį gaunamą pelną. Ieškovo turto atžvilgiu, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nuo 2011-03-16 iki ieškinio pateikimo dienos 2011-09-20, t.y. 7 mėnesius, todėl ieškovas patyrė 14622,93 Lt nuostolių (b.l. 2-4). Dublike ieškovas nurodė, kad jei įmonė yra susijusi su teismais, jos turtas areštuotas, tai nei viena statybinė įmonė laimėjusi konkursą, nesudarys subrangovinių sutarčių su tokia įmone, todėl ieškovas negalėjo ir neturėjo teisės, kai buvo areštuotas įmonės turtas, dalyvauti bet kokiuose konkursuose. Taip pat nurodė, kad ieškovo nurodytas planuojamas gauti 5 proc. pelnas nuo kiekvieno užsakymo yra normalus gaunamas pelnas, jei 41622,93 Lt būtų investuoti į atliekamus ieškovo statybinius darbus (b.l. 88-90).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškovo reikalavimus atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovas neįrodė, kad dėl konkrečiai atsakovo iniciatyva jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patyrė kokių nors realių nuostolių bei jokiais įrodymais nepagrindė jų dydžio. Ieškovo nurodyta 5 proc. tariamai į mėnesį gaunama pelno suma yra tik teorinė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dalyvavo ar bandė dalyvauti viešuose pirkimuose, kituose konkursuose ir kad šių pirkimų bei konkurso sąlygose buvo numatyta, kad negali būti įmonės turto atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas nepasinaudojo įstatymo suteikta galimybę tiek ginčyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tiek prašyti šį teismo sprendimą pakeisti jam tinkančiomis kitomis priemonėmis. Ieškovo pateiktos sutartis ir lokalinės sąmatos nepagrindžia ieškovo teiginių, kad už visas teikiamas paslaugas ar statybos darbus jis gauna 5 proc. dydžio į mėnesį pelną. Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė, kad jis realiai patyrė būtent 14622,93 Lt žalą ir kad šią žalą patyrė būtent dėl atsakovo neteisėto veiksmo (b.l. 65-68). Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovas galėjo pasinaudoti įstatyme numatytą galimybe ir pareikalauti galimų nuostolių užtikrinimą, tačiau šia galimybe neapsinaudojo. Atsakovas pažymėjo, kad yra priteisimi tik realūs nuostoliai, o ne tokie, kokie galėjo būti (b.l. 121-123).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kadangi J. A. ieškinys buvo atmestas, tai nuo 44779,84 Lt sumos ieškovas patyrė 5 proc. mėnesinių nuostolių ir kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos 7 mėnesius, tai ieškovas patyrė 14122,93 Lt nuostolių. Ieškovas negalėjo kreiptis dėl dalyvavimo pirkimuose, kadangi jo turtas buvo areštuotas. Ieškovas neskundė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi praktiškai tokios nutartys niekada nėra keičiamos, todėl ieškovas su teismo nutartimi sutiko. Ieškovas nepasinaudojo savo teise po mėnesio kreiptis į Hipotekos teisėją panaikinti įrašą dėl turto arešto. Atstovas patvirtino, kad ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad nepatirtų nuostolių, kadangi, jo nuomone, praktikoje nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebūna naikinama ar keičiama (b.l. 141).

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes. Atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovas nesinaudojo jam suteiktomis teisėmis kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Areštas ieškovui netrukdė, jis galėjo disponuoti savo turtu. Nei vienos konkurso sąlygos nieko bendro su turto areštu neturėjo ir ieškovui nebuvo užkirsta galimybė dalyvauti konkursuose. Atsakovo ieškinys nebuvo atmestas, jis buvo tenkintas iš dalies (b.l. 141-142).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neįteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo iš ieškovo kreipėsi į Telšių rajono apylankės teismą. Telšių rajono apylinkės teismas, tenkinant atsakovo prašymą, 2011-03-16 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovui priklausančių nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, o jų nesant pakankamai, ir piniginių lėšų, priklausančių ieškovui ir esančių pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, areštą iš viso bendrai 41779,00 Lt sumai (b.l. 10). Telšių rajono apylinkės teismas 2011-04-11 sprendimu atsakovo ieškinį tenkino iš dalies, t.y. perkėlė atsakovo atleidimo iš darbo datą, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 658, 40 Lt darbo užmokesčio bei nusprendė taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo turtui panaikinti sprendimui įsiteisėjus (b.l. 12-15). Šiaulių apygardos teismas 2011-09-06 nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2011-04-11 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 21-26). Ieškovo teigimu dėl jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas patyrė 14622,93 Lt nuostolių, kuriuos atsakovas turi atlyginti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 147 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 2011-09-30).

LR CPK 147 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2011-09-30) įtvirtinta atsakovo, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė šios ieškovo prašymu taikytos priemonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006). Naudodamasis LR CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo nuostolius vertina 14622,93 Lt, nurodydamas, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo ir neturėjo teisės atsiskaityti su savo medžiagų tiekėjais ir paslaugų teikėjais, taip pat ieškovas neturėjo teisės ir negalėjo parduoti ar užstatyti savo įmonės turto bankams, įmonėms teikiančioms paskolas, kad galėtų gautas pinigines lėšas investuoti į savo įmonės veiklą, gauti iš to pelną. Negalėdamas užstatyti įmonės turto, ieškovas turėjo atsisakyti kai kurių užsakovo siūlomų statybinių darbų, ieškovas negalėjo dalyvauti rengiamuose viešuose pirkimuose, kituose konkursuose. Dėl to, ieškovas negalėdamas plėtoti savo verslo, kas mėnesį nuo taikyto turto arešto sumos, prarasdavo 5 procentus į mėnesį gaunamą pelną, t.y. per mėnesį patyrė 2088,99 Lt nuostolių. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos 7 mėnesius, tai ieškovas patyrė 14622,93 Lt nuostolių. Ieškovas savo teiginiams pagrįsti pateikė sudarytas rangos darbų sutartis su trečiaisiais asmenimis (b.l. 27-30, 38-40), lokalines sąmatas (b.l. 31-37, 41-47), tačiau pažymėtina, kad pateiktos lokalinės sąmatos nėra pasirašytos, todėl nėra aišku ar užsakovas šias sąmatas patvirtino. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sutartyse ir lokalinėse sąmatose nurodyti darbai buvo atlikti ir kad ieškovo nurodytas pelnas buvo gautas. Atmestinas ieškovo teiginys, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės užkirto galimybę ieškovui dalyvauti ne tik viešuose pirkimuose, bet ir sudaryti subrangos sutartis su įmonėmis, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis dalyvavo ar bandė dalyvauti kokiuose nors viešuose pirkimuose, kituose konkursuose ir kad šių pirkimų bei konkursų sąlygose buvo numatyta, kad negali būti įmonės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl atsakovo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo pašalintas iš kokių nors viešųjų konkursų ar pirkimų. Ieškovas pateikė konkurso sąlygas dėl Kuršėnų vandentiekio ir dėl objekto Vilniuje (b.l. 91-116), tačiau minėtos sąlygos neįrodo, jog ieškovas dalyvavo ar bandė dalyvauti konkurse ar, kad jam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkirto galimybę dalyvauti viešuose pirkimuose. Iš pateiktų sąlygų matyti, kad nėra draudimo dalyvauti įmonėms konkurse, jeigu teikėjui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nėra reikalavimo pateikti kokius nors dokumentus, kuriuose būtų duomenys apie taikomas ar netaikomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytus jo teiginius, kad jis neatsiskaitė su paslaugų teikėjais ir negalėjo parduoti ar užstatyti savo įmonės turto bankams, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas mėgino tai padaryti. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovui nepavyko atlikti paminėtų veiksmų būtent dėl atsakovo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytų nuostolių realumą, t.y. kad ieškovas nurodytus nuostolius patyrė realiai.

Vadovaujantis LR CPK 151 straipsnio nuostatomis (redakcija galiojusi iki 2011-09-30), nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Ieškovui 2011-03-16 teismo nutartyje taip pat buvo išaiškinta, kad jis turi teisę apskųsti šią nutartį per 7 dienas atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011-03-17 jis apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą buvo informuotas (b.l. 2), tačiau ieškovas nepasinaudojo minėta procesine teise ir neapskundė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, jog neskundė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi praktiškai tokios nutartys niekada nėra keičiamos, todėl ieškovas su teismo nutartimi sutiko (b.l. 141). Darytina išvada, kad J. A. prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo atžvilgiu buvo pagrįstos ir teisėtos ir jokių kaltų atsakovo veiksmų dėl to nėra. Vadovaujantis LR CPK 146 straipsnio nuostatomis (redakcija galiojusi iki 2011-09-30), pagrįstu ieškovo prašymu, teismas turėjo teisę pakeisti vieną laikinąją priemonę kita arba netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o jau pritaikytas panaikinti. Ieškovas, remdamasis šia įstatymo norma, turėjo teisę pateikti teismui argumentus ir pasiūlyti įmokėti depozitą, pasiūlyti laiduotoją, taip pat ieškovas galėjo prašyti teismo pakeisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis, ar taikyti turto areštą kokiam nors konkrečiam turtui, o remiantis LR CPK 147 straipsniu (redakcija galiojusi iki 2011-09-30) ieškovas turėjo teisę prašyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau iš ieškovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nenustatyta, jog ieškovas būtų pasinaudojęs jam suteiktomis minėtomis procesinėmis teisėmis. Kaip matyti iš ieškovo pateikto pažymėjimo apie turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą turto arešto aktų registre, turto būsena nurodyta laikina (b.l. 11). Tokia turto arešto būsena suteikė ieškovui teisę per vieną mėnesį, t.y. dar 2011-04-16, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, kreiptis į Hipotekos teisėją su prašymu išregistruoti iš turto arešto registro laikinai įregistruotą turto arešto aktą. Tačiau ieškovas šia savo teise, taip pat nepasinaudojo, ką patvirtina ir ieškovo atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog ieškovas nepasinaudojo savo teise po mėnesio kreiptis į Hipotekos teisėją panaikinti įrašą dėl turto arešto (b.l. 141). Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog ieškovas nesiėmė jokių adekvačių veiksmų tikslu išvengti nuostolių ar juos sumažinti, t.y. ieškovas nesiėmėm jokių veiksmų, kad nepatirtų nuostolių.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų negauto pelno realumą. Taip pat, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali atsiskaityti tiekėjams už medžiagas, atsiskaityti su paslaugų teikėjais, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negavo pelno. Teismui nenustačius būtinųjų LR CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų nagrinėjamos bylos atveju – ieškovo nurodytų nuostolių realumo ir jų priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (LR CPK 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, kadangi atsakovas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismui įrodymų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovo naudai nepriteistinos.

Vadovaujantis LR CPK 92 str. iš ieškovo priteistina 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011-09-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (LR CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 279, 307 str.,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Rumartė“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Rumartė“, j.a.k. 180779080, valstybės naudai 13Lt (trylika Lt ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto 14 623 Lt sumai (Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė