- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-26
- Bylos Nr.
- II-7-455/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00597-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Advokatai
- Valdas Bivainis
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. Š., jo atstovui advokatui Valdui Bivainiui, nutarimą priėmusios institucijos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio atstovui R. M., teismo posėdyje išnagrinėjęs J. Š. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2014-04-22 nutarimo Nr. ATU-10 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2014-04-22 nutarimu Nr. ATU-10 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATP) 91 str. paskirta 500 Lt bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) piliakalnio su gyvenviete (unikalus kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) teritorijoje 2013 metais savavališkai pastatė medžiotojų bokštelį ir tuo pažeidė LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 6 d. 3 p.
Šalies argumentai
J. Š. Utenos rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo 2014-04-22 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATU-10, panaikinti ir bylą nutraukti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, jog nesutinka su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio nutarimu, kadangi Daugailių seniūnijos teritorijoje nėra jokių informacinių kelio ženklų, nuorodų ar kitų informacijos šaltinių, iš kurių būtų galėjęs suprasti apie tai, kad klubo medžioklės plotas, kuriame 2013 m. buvo pasistatęs kilnojamąjį medžioklės bokštelį, yra (duomenys neskelbtini) piliakalnio su gyvenviete teritorijoje; nutarime neteisingai nurodyta, kad 2013 metais J. Š. savavališkai pastatė medžiotojų bokštelį, kadangi dėl bokštelio pastatymo toje vietoje yra atsiklausęs netoli tos vietos gyvenantį S. Ž.; pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymą (1996-03-19 Nr. I-1240), kilnojamas medžioklės bokštelis nėra priskirtinas statiniams bei įrenginiams; 2013 m. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 6 d. 3 p. nebuvo numatyta, jog statant įrenginius turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, teisės norma, reikalaujanti gauti tokius sutikimus, įsigaliojo nuo 2014-01-01; iš klubo vadovo J. M. gavęs nurodymą išsikelti medžioklės bokštelį, šį nurodymą nedelsiant įvykdė; toje teritorijoje jo medžioklės bokštelis buvo naudojamas medžioklei, siekiant ją apsaugoti nuo žvėrių daromos žalos.
Atsiliepimas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinys pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2014-04-22 nutarimą Nr. ATU-10 nepakeistą. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo medžioklės bokštelį pastatė žinodamas, jog statinį stato ne jam priklausančioje žemėje bei neturėdamas dokumento, kuris leistų tokias statybas. Piliakalnio teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), turi aiškiai apibrėžtas ribas, kurios yra skelbiamos viešai internetiniuose tinklalapiuose: www.kpd.lt ir www.regia.lt. Šios teritorijos savininkas yra Lietuvos Respublika. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prieš statydamas statinį privalėjo išsiaiškinti kokia tai žemė ir kam ši žemė priklauso. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 2 d., kuriame yra apibrėžta statinio sąvoka, to paties įstatymo 2 str. 6 d. - apibrėžta nesudėtingo statinio sąvoką, bei pagal Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07:2002) nuostatas matyti, kad medžioklės bokštelis yra nesudėtingas inžinerinis statinys, todėl su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motyvu, kad teisės norma, reikalaujanti statant įrenginius gauti už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimą, atsirado tik nuo 2014-01-01 yra nepagrįsta. Bylos nagrinėjimo metu S. Ž. nebuvo apklaustas, kadangi jis su neteisėtai pastatytu medžioklės bokšteliu nebuvo susijęs visiškai. Taip pat nurodė, kad medžiotojai privilioti žvėrims vartoja jauką, tokį kaip kviečių grūdus, tada privilioti šernai piliakalnio archeologiniams sluoksniams dažnai padaro didelę žalą jį išknisdami, šis atvejis kaip tik ir buvo toks. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nukėlė medžiotojų bokštelį, todėl tai buvo laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jam paskirta minimali administracinė nuobauda – 500 Lt bauda.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
J. Š. savo skundą palaikė ir teismo posėdžio metu nurodė tokias pačias aplinkybes kaip skunde.
Institucijos atstovas prašė skundą atmesti ir nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime.
Liudytojas E. V. parodė, kad jis atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) esančio piliakalnio. Buvo nustatyta, kad piliakalnio teritorijoje buvo suarta dalis lauko, pastatytas medžiotojų bokštelis. 2014-04-01 dėl to buvo surašytas patikrinimo aktas. Medžiotojų būrelio pirmininkas J. M. nurodė, kad medžiotojų bokštelis pastatytas J. Š.. J. Š. buvo iškviestas, atvyko balandžio 16 d. Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Protokole buvo nurodyta, kada bus nagrinėjama byla, jis buvo informuotas apie savo teises ir pareigas. Jis neatvyko į bylos nagrinėjimą. 2014-04-22 buvo surašytas nutarimas. Nutarimas išsiųstas registruotu paštu, įteiktas laiškas ką ir liudija skundas, kad jis jį gavo. J. Š. buvo skirta minimali bauda, nes protokolo surašymo metu bokštelis buvo nukeltas. Patikrinimo metu buvo fotoaparatu fiksuojami padaryti pažeidimai. Piliakalnio teritorija nėra pažymėta. Medžiotojų bokštelis iš keturių kuolų pastatytas, turi patalpą, yra stogas, langas. Pagal statybos techninį reglamentą 2002-2010 m. tai yra pirmos grupės nesudėtingas statinys.
Liudytojas J. M. parodė, kad jis yra medžiotojų klubo „Sakalas „ pirmininkas. Kiekvienas klubo narys statydamas bokštelį, privalo suderinti su žemės savininku ir jį informuoti. Šiuo atveju jis nebuvo informuotas. Kai gavo šaukimą, pradėjo domėtis ir sužinojo, kad bokštelį pastatė J. Š.. J. Š. piliakalnio ribų nežinojo. Vėliau bokštelis buvo išvežtas. Jam taip pat nebuvo žinoma, kad tai (duomenys neskelbtini) piliakalnis
Liudytojas S. Ž. parodė, kad jis Utenos rajone (duomenys neskelbtini) turi 7 ha žemės iki (duomenys neskelbtini) piliakalnio. Kai statė bokštelį prieš metus, tai klausė kieno žemė. Tada pasakė, kad tai valstybinė žemė. Kada buvo pastatytas medžioklės bokštelis nematė. Bokštelis medinis buvo, ant keturių kojų.
Liudytojas V. I. parodė, kad praeitais metais kartu su J. Š. (duomenys neskelbtini) statė medžiotojų bokštelį kartu su J. Š.. Piliakalnio teritorija nebuvo pažymėta.
Iš pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo nuorašo matyti, kad J. Š. paskirta administracinė nuobauda-500 Lt bauda už tai, jis (duomenys neskelbtini) piliakalnio su gyvenviete (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje 2013 metais savavališkai pastatė medžiotojų bokštelį ir tuo pažeidė LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 6 d. 3 p. ( b. l. 5-8).
Iš patikrinimo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) piliakalnio su gyvenviete (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje pastatytas medžiotojų bokštelis (b .l. 32-31-37).
Iš medžiotojų klubo „Sakalas medžioklės plotų vieneto ribų aprašymo matyti, kad medžiotojų klubo „Sakalas“ plotai ribojasi su (duomenys neskelbtini) piliakalniu ( b. l. 54 ).
LR ATPK 91 str. numato atsakomybę už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 6 d. 3 p. ( 2004-09-28, Žin., 2004, Nr. 153-5571 redakcija ir vėliau galiojančios redakcijos ) nustato, jog siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius.
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. To paties įstatymo 2 dalies 6 dalis nustato, kad pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 16.3 punktas nustato, kad persirengimo kabinos, pažintinių, mokomųjų ir kitų takų danga, takų laiptai, stendai, regyklos, apžvalgos bokštai, medžiotojų bokšteliai ir pan. yra inžinieriniai statiniai. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad pastatytas medžiotojų bokštelis yra nekilnojamas daiktas pagal prigimtį ( skirtas saugiai medžioti iš tam tikros nuolatinės vietos, yra medžiotojui skirta patalpa, bokštelis yra tvirtai sujungtas su žeme, t.y., statinio konstrukcijos remiasi į žemės paviršių ). Tai, kad jį galima techniškai perkelti į kitą vietą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, panaudojant šiuolaikinės technikos priemones, nekeičia jo prigimties. Akivaizdu, kad šis konkretus medžiotojų bokštelis negali būti pripažintas kilnojamuoju daiktu, kuris yra perkeliamas į kitą vietą jį išardžius ir vėliau pastačius (sumontavus), nes toks jo perkėlimas nėra susijęs su jo paskirtimi ( pvz.: palapinės, įvairūs išardomi-surenkami nameliai ir pan. ). Taip pat, toks medžiotojų bokštelis atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodyta, kad J. Š. pastatė statinį piliakalnio teritorijoje. Tai, kad ši teritorija nebuvo pažymėta, ką pripažino ir Institucijos atstovas, negali būti atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad šis piliakalnis yra medžiotojų klubo „Sakalas“, kurio narys yra J. Š., medžioklės plote. Tokiu būdu, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad J. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 91 str.. Naikinti Institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
LR ATPK 91 str. nustato, kad asmenys Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
Kaip matyti iš šio straipsnio sankcijos joje numatytos dvi alternatyvios administracinės nuobaudos: įspėjimas ir bauda. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, nenurodė jokių motyvų, kodėl jis J. Š. taiko griežtesnę administracinės nuobaudos rūšį. Taip pat nutarime nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl J. Š. veiksmų nebuvo padaryta jokia turtinė žala saugomiems objektams, kad nėra jokių duomenų, jog už analogiškus teisės pažeidimus J. Š. būtų baustas administracine tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, kad skiriant administracinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, t.y., nebuvo įvykdyti ATPK 30 str. 2 d. reikalavimai. Todėl nutarimas keistinas ir J. Š. skirtina švelnesnė nuobauda-įspėjimas (BPK 302 str. 1 d. 5 p. ).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2014-04-22 nutarimą Nr. ATU-10 pakeisti ir J. Š. paskirti administracinę nuobaudą-įspėjimą. Kitoje dalyje skundą atmesti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.